Buvusi užsienio reikalų ministerija ir „Eglutė“ – saugomos valstybės

Naujasis LR Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas praėjusią savaitę valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildė keturiais pastatais. Du jų – Kaune. Tai Felikso Vizbaro diplomatui Petrui Klimui suprojektuota vila „Eglutė“ bei buvęs užsienio reikalų ministerijos pastatas, kuriame įsikūrusi Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Taip pat į sąrašą įtraukta Pušaloto sinagoga (Pasvalio raj.) ir žydų kultūros įstaigų pastatas Vilniuje.

Žaliakalnyje, Vaižganto gatvėje, netoli Sugiharos namų, stovinti vila „Eglutė“ taip pavadinta diplomato, Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo vardu. Prie 1929 m. suprojektuoto namo statybos finansiškai prisidėjo Klimo žmonos dėdė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris čia gyveno keletą mėnesių iki mirties. „Ištaiginga ir įtaigia architektūra namas primena modernią pilaitę, sumodeliuotą iš skirtingo aukščio ir formų tūrių. Ant kalvelės, aukščiau gatvės, stovintį dviaukštį namą vizualiai paaukština vertikalūs siauri elementai – langai ir briaunos, aukštas, stogą dengiantis parapetas, bokštas su apžvalgos aikštele“, – rašoma leidinyje „Kauno architektūros gidas“ (leidykla „Lapas“). Pats Klimas čia negyveno, dėl darbo jo šeima rezidavo užsienyje – įdomu, kad 1937–1941 m. namą iš diplomato nuomojo Švedijos pasiuntinybė. Okupacijos metais pilaitė padalinta į septynis butus.

„Eglutė“. M. Juso / „Lapas“ nuotr.

„Eglutė“. M. Juso / „Lapas“ nuotr.

Kaip pasakojama VDU projekto „Diplomatinis Kaunas“ tinklapyje, LR Užsienio reikalų ministerijai gyvenamasis pastatas su parduotuve pirmame aukšte S. Daukanto gatvėje išnuomotas 1920 metais: „1926 m. ministerija savo lėšomis atliko vidaus remontą, įvedė centrinį šildymą. 1935 m. ministerija iš pastato išsikėlė, tačiau šiame pastate ir toliau liko Užsienio reikalų ministerijai pavaldus Eltos biuras. 1938–1940 m. šiame pastate patalpas nuomojo kontoros ir valstybės įstaigos, jame veikė bridžo klubas. Užsienio šalių konsulai ir vicekonsulai skiriamuosius raštus įteikdavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Užsienio reikalų ministerijos patalpose. Tik po šios ceremonijos užsienio šalių diplomatiniai atstovai oficialiai pradėdavo eiti savo pareigas Lietuvoje. Tuo tarpu aukštesnio rango diplomatai – nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai – skiriamuosius raštus įteikdavo Lietuvos Respublikos Prezidentui Prezidento rūmuose“.

Prieš keletą metų pastatas iš pagrindų atnaujintas ir sutvarkytas, pritaikytas muziejaus poreikiams, neįgaliesiems. Rekonstrukcijos autoriai – Gintaras Balčytis, Asta Prikockienė ir Kęstutis Vaikšnoras. Pastate įsikūręs Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus laimėjo nominaciją už geriausią interjerą 2016 m. Architektų dienos proga vykusiuose apdovanojimuose.

V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus atidarymas. Kauno m. savivaldybės nuotr.

V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus atidarymas. Kauno m. savivaldybės nuotr.

2018 m. Lietuvoje buvo per 25 tūkst. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, iš jų 4 – pasaulio paveldo objektai, 8136 – valstybės saugomi (plačiau).

Valstybės saugomų objektų Kaune yra per 300. Tai – ne vienas Kauno tvirtovės objektas, daug gyvenamųjų namų centre, Senamiestyje ir Žaliakalnyje, tokie reprezentaciniai pastatai, kaip Kauno įgulos karininkų ramovė, bažnyčios.Beje, Kauno centrinio pašto rūmų statusas šiuo metu yra registrinis objektas, jo reikšmingumo lygis nacionalinis. Visą sąrašą galite rasti čia.

Paskelbus kultūros vertybių registre įrašytus objektus valstybės saugomais, jie įgyja aukštesnį apsaugos lygmenį. Šių objektų, prieinamų visuomenei, savininkai gali pretenduoti į finansinę paramą tyrimų, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbams bei jų projektavimo išlaidoms.

Plačiau su ministro įsakymu galite susipažinti čia. 

KPK inf.

Kaune – paroda apie moderniosios urbanistikos klasiką Janą Gehlą
Antradienį, balandžio 2 d. 18 val. Kauno menininkų namuose atidaroma paroda  „Keičiant mąstyseną. Jano Gehlo gyvenimas ir veikla“. Moderniosios...
Mėnesio tema. Tarp istorinės vertės ir dabarties reikmės
Architektūrinis paveldas dažnai būna suvaržytas griežtų reikalavimų. Vis dėlto, vienaip ar kitaip, kartais tenka ieškoti kompromisų tarp pastato praeities...
Fotoistorija. Pas Sofiją
1932-ųjų pabaigoje į architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotą minimalistinių, griežtų formų namą Žemaičių gatvėje įsikėlė gyventi trys moterys – Mikalojaus...
Pas Truikį ir Rakauskaitę. Smilkalų debesis ir muzikos garsai
1994 m. lankytojams duris atvėrė Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialinis muziejus (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys)....
Kaune – paroda apie moderniosios urbanistikos klasiką Janą Gehlą
Antradienį, balandžio 2 d. 18 val. Kauno menininkų namuose atidaroma paroda  „Keičiant mąstyseną. Jano Gehlo gyvenimas ir veikla“. Moderniosios...
Mėnesio tema. Tarp istorinės vertės ir dabarties reikmės
Architektūrinis paveldas dažnai būna suvaržytas griežtų reikalavimų. Vis dėlto, vienaip ar kitaip, kartais tenka ieškoti kompromisų tarp pastato praeities...
Fotoistorija. Pas Sofiją
1932-ųjų pabaigoje į architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotą minimalistinių, griežtų formų namą Žemaičių gatvėje įsikėlė gyventi trys moterys – Mikalojaus...
Pas Truikį ir Rakauskaitę. Smilkalų debesis ir muzikos garsai
1994 m. lankytojams duris atvėrė Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialinis muziejus (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys)....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia