
Nors lingvistai ginčytųsi, mes įsitikinę, kad grįžti ten, kur niekuomet nesi buvęs, yra įmanoma. Tiesa, ta kelionė – į jau praėjusį laiką, o atvykimo taške gali ir gerokai nustebti. Nustebti, kad viskas kiek kitaip, nei tau pasakojo seneliai. Pasikeitusios gatvės, žmonės, kalba. Visgi būtent žodį „grįžti“, pasakodami apie pirmuosius savo vizitus į protėvių žemę, dažniausiai per Dainų šventę, vartoja galybė Brazilijos, Urugvajaus, Kanados, Argentinos, JAV, Australijos ir kitų šalių lietuvių. Tų, kurių tėvai ėjo į lietuviškas mokyklas, įkurtas senelių. Ir patys jie ėjo, ir tas pačias dainas dainuoti moka. Mes nemokam, o jie moka! Yra net tokia mobilioji programėlė „Dainorėlis“, kurioje per 180 dainų. Sukūrė JAV lietuviai.
Turbūt natūralu, kad tikrai ne visi lietuvių ar Lietuvoje gimusių kitų tautybių atstovų palikuonys save tapatina su mūsų kraštu. Pavyzdžiui, praėjusiais metais, rengdami numerį apie frankofoniją, bandėme pakalbinti žymaus Kaune gimusio filosofo sūnų. Jo atsakymas „ne“ buvo toks griežtas, kad tik šarmingoji prancūzų kalba, kuria jis buvo suraitytas, išgelbėjo redakciją nuo ašarų pakalnės. Ir negali juk pykti. Negali pykti mąstydamas apie tai, kad didžioji dauguma emigrantų iš Lietuvos iškeliavo ne savo noru. Bėgo nuo karo, Holokausto, skurdo, cenzūros, trėmimų. Tad tas patosiškas didžiavimasis pasaulyje garsių lietuvių ar litvakų kilmės menininkų, muzikantų, aktorių pasiekimais, šių aproprijavimas kartais atrodo netinkamai. Tuo pačiu galima pasvajoti apie tai, kokia šiandien būtų Lietuva, jei tokiai galybei talentingų jos sūnų ir dukrų nebūtų reikėję išvykti.
2019-uosius LR Seimas paskelbė ne tik Laikinosios sostinės atminimo, bet ir Pasaulio lietuvių metais. Tad pirmajame šių metų numeryje tyrinėjame, kokius Kauno ir Lietuvos paveikslus galima aptikti kitur – visur – pasaulyje. Kaip prieš kurį laiką žurnalo puslapiuose rašė „Kaunas 2022“ mito skyriaus vaidila Rytis Zemkauskas, Kaunas yra visur. San Franciske, San Paule, Johanesburge.
Žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje
Viršelio iliustracijos autorius Domantas Jakučionis