Mėnesio tema. Teatrai ir poligonai

Kauno įgulos karininkų ramovės pastatas vis dar alsuoja tarpukariu. Įžengus į puošnią Didžiąją salę, Vytauto Didžiojo seklyčią, Prezidento kambarį ir Kunigaikščių menę galima apžiūrėti autentiškus art deco baldus bei dekoro elementus, įspūdingą sienų tapybą ir akimirkai įsijausti į margą Pirmosios Respublikos kultūrinį gyvenimą. Tačiau Kauno ramovė nėra tik pastatas, sustingęs laike. Apie šios institucijos tradicijų tąsą, ateitį bei karininkų laisvalaikį Justė Vyšniauskaitė diskutavo su dabartiniu ramovės vedėju Gediminu Macijausku. Primename, kad paskutiniame 2018 m. žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeryje publikavome ir pokalbį su iki šiol šias pareigas ėjusiu majoru Donatu Mazurkevičiumi.

Šių metų spalio 18-oji žymi naują gyvenimo etapą tiek jums, tiek Kauno įgulos karininkų ramovei. Kas paskatino tapti šios įstaigos vedėju?

Tarnaujant kariuomenėje ne kartą teko susidurti su ramovių veikla. Prieš užimant paskutines pareigas, iš kurių išėjau į atsargą, pusmetį dirbau su būtent šių institucijų projektu. Dalyvavau steigiant Klaipėdos ramovę. Taigi buvau pakankamai įsigilinęs į šią veiklą ir turėjau idėjų. Dar anksčiau prisidėjau ir atkuriant Kauno ramovę. Tuomet ramovė išgyveno sunkų laikotarpį, buvo minčių ją privatizuoti, nors tarpukariu ji buvo pastatyta už karininkų pinigus. Todėl su kolegomis stengėmės prisidėti prie ramovės atkūrimo ne tik mintimis, bet ir darbais, lėšomis.

Neseniai pasikeitė sistema. Iki šiol Kauno įgulos karininkų ramovei vadovavo profesinės karo tarnybos karys, o nuo vasaros pareigybė pakeista į valstybės tarnautojo pareigybę. Suvienodintos visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – ramovių vedėjų pareigybės. Prieš trejus metus išėjau į atsargą ir ėmiau mąstyti, kaip dar būtų galima realizuoti save iki tos tikros senatvinės pensijos. Pavasarį išsilaikiau valstybės tarnybos bendrųjų gebėjimų testus ir stebėjau, į kokias pareigas vyksta konkursai. Sudalyvavau šiame ir laimėjau.

Neturėtų visi būti vienodi kaip alaviniai kareivėliai.

O kaip išvis nusprendėte susieti savo gyvenimą su kariuomene?

Niekada negalvojau tarnauti kariuomenėje. Vis dėlto 1991 m. sausio įvykių metu buvau parlamente, ten daviau priesaiką. Esu kaunietis, po įvykių Vilniuje teko dalyvauti ir Kauno miesto savivaldybės apsaugoje. Tokia ir buvo pradžia, o po to atėjau į kariuomenę. Pradėjau tarnauti 1993 m. sausio 4 d. Tačiau viskas prasidėjo anksčiau, gal net prieš sausio įvykius.

Kokius jaunus žmones norėtumėte matyti Lietuvos kariuomenės gretose?

Iki išėjimo į atsargą buvau Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadas. Teko tiesiogiai susidurti su jaunuolių, kurie ateina į kariuomenę, sveikata. Todėl pirmiausia norėčiau matyti sveikus ir stiprius… Ir protingus, išsilavinusius. Svarbu, kad jie gebėtų dirbti su šiuolaikine karine technika, aukštosiomis technologijomis. Be abejo, būtų motyvuoti ginti tėvynę. Be motyvacijos nieko nebus.

Kauno karininkų ramovės vienas svarbiausių tikslų visuomet buvo palaikyti ryšį tarp Lietuvos karių ir visuomenės. Ar Jums taip pat svarbi ši misija?

Pirmiausia noriu pabrėžti, kad karininkai taip pat yra visuomenės dalis. O ką jau kalbėti apie jaunimą, kuris ateina į kariuomenę vos devyniems mėnesiams. Skirtis tarp karininko ir civilio beveik nepastebima. Kodėl svarbu, ar jaunuolis su uniforma, ar be jos? Jaunas karininkas gal daugiau užimtas, mokosi tikslingai, bet pailsėt jam irgi reikia. Todėl ramovė turėtų būti ne tik pramogų, bet ir lavinimosi vieta – tiek kariams, tiek civiliams. Čia renginiai privalo būti aukšto lygio, kad kiekvienas galėtų išmokti ko nors nauja, pasisemti žinių.

Labai svarbu, kad visuomenė nebijotų savo kario. Turi vykti dialogas tarp žmogaus su uniforma ir ir žmogaus, nevilkinčio uniformos. Visuomenė turi matyti uniformą, šnekėtis su kariškiu ir žinoti, kuo jis gyvena. Taip pat žinoti, kur kariuomenė išleidžia pinigus. Civilis turėtų suprasti, kad karys, kuris dvi savaites per mėnesį praleidžia poligone, yra pasiryžęs atiduoti savo gyvybę už tą pilietį, kurio mokesčiai išlaiko Lietuvos kariuomenę. Todėl ryšys tarp karininkų ir visuomenės yra būtinas.

Kokią vietą užima kultūra ir menas kario gyvenime?

Nors kariai, ypač jauni, daug laiko praleidžia mokymuose ir poligonuose, tačiau vis tiek spėja grįžti pas savo šeimas. Jie, kaip ir visi piliečiai, eina į kiną, teatrus, koncertus. Ne tiek daug ir skiriasi karininko laisvalaikis nuo civilio. Aišku, tai mano asmeninis požiūris.

Ramovė karininkijai atveria dar daugiau pasirinkimų. Sukuriamos sąlygos dalyvauti įvairiose veiklose: parodose, paskaitose, koncertuose. Taigi ramovė yra svarbus institutas kariuomenei, būtent šiuo – kultūros ir meno aspektu.

Teodoro Biliūno nuotr.

Teodoro Biliūno nuotr.

Kokia yra jūsų karininkų ramovės ateities vizija?

 

Norėčiau matyti ramovę pilną žmonių. Ir ne tik uniformuotų, bet ir šiaip leidžiančių laisvalaikį su šeima. Kad žmogus iš gatvės galėtų užeiti į ramovę, žinotų apie renginius, bendrautų su kariais.  Ramovė turėtų aktyviau kurti savo programą – ne laukti, kol kas nors ateis ir suorganizuos renginį, o imtis iniciatyvos. Nuo kitų metų pradėsime reguliarius renginius – pačios ramovės pristatymus, galbūt karinės istorijos paskaitas. Pradžioje – kartą per mėnesį, bet jei bus poreikis, ir dažniau.

Galbūt Kauno ramovė, sekant Vilniaus pavyzdžiu, galėtų rengti kino vakarus istorine ar karine tematika. Taip pat, bendradarbiaudama su teatru, ramovė galėtų rengti inscenizacijas patriotine tema. Vis dėlto, norint organizuoti tokius renginius, reikia atitinkamos apšvietimo ir garsinimo aparatūros. Daug ką galima padaryti ir su tuo, ką turim dabar, bet kokybė nukentės. Kaip vienas garbingas pulkininkas sakydavo, kiekvienas planas, neparemtas pinigais, yra haliucinacija. Manau, kad nustačius stabilų kariuomenės finansavimą, kurį žada politinės partijos, kažkiek nubyrės ir ramovei, tada ji atsigaus. Vis dėlto, nepaisant to, ar bus papildomų finansų, mes tikrai nesėdėsim sudėję rankų.

Kauno ramovėje veikia keli meno kolektyvai, sporto bei karo istorijos klubai. Kokia šių organizacijų specifika ir perspektyvos?

Visos šios organizacijos turi savo nišą. Istorijos klube renkasi žmonės, kurie apie kariuomenės istoriją ieško informacijos archyvuose, bando atkurti aprangos detales, rengia inscenizacijas ir jas pristato visuomenei. Gal nebus įdomu kiekvienam, bet yra entuziastų, kuriuos klubas suburia. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus kolektyvus.

Neturėtų visi būti vienodi kaip alaviniai kareivėliai. Kad ir kurioje srityje karininkas norėtų realizuoti save, ramovė turėtų pasiūlyti jam veiklą, o šie kolektyvai tai ir daro.

Ramovės istorija prasidėjo dar 1919 metais, ši vieta klestėjo tarpukariu ir atgimė su Sąjūdžiu. Kurios ramovės tradicijos brangiausios jums asmeniškai?

Man labai svarbi reprezentacinė ramovės funkcija. Kariuomenės vadas visada gali užsienio valstybių vadovų bei diplomatų priėmimus organizuoti būtent čia. Todėl, tęsdami tradicijas, turime tikslą atkurti senąjį ramovės pavadinimą: „Reprezentaciniai ramovės rūmai“.

Taip pat man brangi ramovės atvirumo karininkams tradicija. Pavyzdžiui, net jeigu karys nori paminėti sukaktį, pailsėti ar pasportuoti, ramovė turėtų jį priimti.

Be to, pastatas yra iškilus architektūrinis paminklas. Čia tvyro pasitempti įpareigojanti atmosfera, padedanti formuoti kariuomenės įvaizdį.

Lapkričio 23-iąją minėjome Lietuvos kariuomenės šimtmetį. Šios iškilmingos progos kontekste noriu paklausti, ką apie Lietuvos kariuomenę turėtų žinoti kiekvienas mūsų šalies pilietis?

Labiausiai akcentuočiau Lietuvos istoriją. Kiekvienas vaikas turėtų sužinoti ne tik apie tą šimtmetį, bet ir apie tūkstantmetį, ir dar daugiau. Susipažinti su mūsų valstybės vystymosi raida iš esmės. Istorija svarbi, norint suprasti, kas mes tokie ir kokį kelią nuėjome iki dabartinės valstybės. Tokiu būdu kuriama valstybės dvasia, o kiekvienas pilietis gali jaustis svarbus savo šaliai. Kaip aš turiu mamą, taip turiu ir tėvynę. Nuo to niekur nepabėgsi. Iš to ir gimsta tikrasis patriotizmas, noras kažką duoti savo šeimai ir savo valstybei.

Pabaigoje noriu paminėti karininko priesaiką. Kiekvienas pilietis turėtų suprasti, kad karys yra pasiryžęs už jį atiduoti gyvybę. Kai pasižadama paaukoti gyvybę už valstybę ir jos piliečius, tai yra aukščiausio lygio atsidavimas savo tautai.  

facebook.com/KaunoRamove

Justė Vyšniauskaitė
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. gruodžio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Prof. E. Aleksandravičius: „Juk karaliams įstatymai taip pat galioja“
  „Šiuolaikiniams lietuviams yra įprasta semtis stiprybės iš praeities. Gyvieji ir gyvenantieji, kad ir netiesiogiai, ne valdiškai, užsisako sau...
Vaidas iš „Bombos“. Žmogus, padėjęs kauniečiams atrasti muziką
Šeštadienio rytas. Su pašnekovu susitinkame išgerti kavos. Esame informuoti, kad Vaidas Jasinskas, kaip visuomet, atvyks dviračiu; jam nesvarbu, kad...
„Pakalnė“. Kažkas tikrai buvo
Kad geriau pajustumėt atmosferą, gaubiančią šį rašinį, susiraskite ir įsijunkite, pavyzdžiui, „Happy Mondays“, Green Velvet, Terry Francis, Etienne de...
Dr. Justinas Kisieliauskas: tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau
Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai...
Prof. E. Aleksandravičius: „Juk karaliams įstatymai taip pat galioja“
  „Šiuolaikiniams lietuviams yra įprasta semtis stiprybės iš praeities. Gyvieji ir gyvenantieji, kad ir netiesiogiai, ne valdiškai, užsisako sau...
Vaidas iš „Bombos“. Žmogus, padėjęs kauniečiams atrasti muziką
Šeštadienio rytas. Su pašnekovu susitinkame išgerti kavos. Esame informuoti, kad Vaidas Jasinskas, kaip visuomet, atvyks dviračiu; jam nesvarbu, kad...
„Pakalnė“. Kažkas tikrai buvo
Kad geriau pajustumėt atmosferą, gaubiančią šį rašinį, susiraskite ir įsijunkite, pavyzdžiui, „Happy Mondays“, Green Velvet, Terry Francis, Etienne de...
Dr. Justinas Kisieliauskas: tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau
Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia