Mėnesio tema. Mokykla be namų darbų

1968 m. rugsėjo 6 d. Kaune, pastate, kuriame lyg ir turėjo būti bendrabutis, atidaryta „auklėjamojo darbo kolonija, skirta vykdyti laisvės atėmimo bausmę nuteistiems vyriškos lyties nepilnamečiams“. Neseniai penkiasdešimtmetį paminėjusi įstaiga šiandien vadinama Nepilnamečių tardymo izoliatoriumi-pataisos namais (NTI-PN). Ne kartą keitėsi ir įstaigoje esančios mokyklos pavadinimas – šiandien tai Kauno „Aitvaro“ mokykla. Vienintelė tokia Lietuvoje, kaip ir ši įkalinimo įstaiga. Kalbėti tik apie mokyklą niekaip nepavyktų, todėl su NTI-PN vadovo pavaduotoju Vilmantu Dambrausku, Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku Almantu Atkočaičiu, „Aitvaro“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Rakauskiene diskutavome apie tai, kokia yra šios įstaigos kasdienybė. O ji visai nenuobodi ir nevienoda.

Mokykla_20181015_0060

„Aitvaro“ mokyklos klasės komplektuojamos kaip ir visur kitur – pagal amžių. Ir pagal jau turimą išsilavinimą – pasitaiko, kad šešiolikmetis į įstaigą patenka baigęs vos dvi klases. Tiesa, pavyzdžiui, dešimtoje klasėje yra dvi grupės – vienoje keturi mokiniai, kitoje – šeši. Tai priklauso nuo drausmingumo ir bausmės sunkumo. Patekusieji į izoliatorių – areštantai ar prasižengusieji – irgi turi galimybę mokytis, tik čia klasės bendrinamos. Anksčiau mokytojas tiesiog prieidavo prie kameros durų, dabar, padedant partneriams iš Norvegijos, viskas daug žmogiškiau.

Paklausta, kokia mėgstamiausia vaikų pamoka, I. Rakauskienė šypsosi – kūno kultūra. Paaugliams reikia išsikrauti. Bet svarbiau, sako ji, pats mokytojas kaip asmenybė, jo nusiteikimas, nei dėstomas dalykas: „Kaip pasiklosi – taip išsimiegosi, kokį požiūrį atsineši į klasę – taip į tave žiūrės mokiniai.“ Pašnekovai choru pamini nuo gruodžio čia dirbantį muzikos mokytoją Andrių Urbonavičių, kurio motyvuoti vaikai dainas traukia pamiršę visus įsitikinimus ir kompleksus: „Girdisi ir kituose aukštuose.“

A. Urbonavičius ir mokiniai

A. Urbonavičius ir mokiniai

Susidomėję, žinoma, užsukome ir mes į muzikos pamoką. A. Urbonavičius papasakojo į „Aitvaro“ mokyklą perėjęs iš reorganizuotos jaunimo mokyklos – kaip pats sako, norėjo naujų iššūkių, nes žmogus negali nustoti tobulėti. Jo pedagoginis stažas – du dešimtmečiai. „Čia mokiniai, suprantama, kurį laiką mane bandė“, – ne itin lengvą pradžią prisimena mokytojas. Kaip jis atlaikė išbandymus? Atsinešė vadinamąją „joniką“ ir ėmė mokiniams groti bei dainuoti. Nepatikėsite, dabar tikrai dainuoja visi. „Vaikų gyvenimas nelengvas, jie daug patyrę, o daina padeda užsimiršti“, – įsitikinęs pedagogas, savo auklėtiniams parenkantis įvairų repertuarą. Lietingą spalio rytą klausėmės, kaip keturi vaikinai drauge su mokytoju dainuoja „Naktinių personų“ kūrinį „Kaltas ruduo“. Tuomet – rusišką dainą apie mamą, kuri kai ką galbūt ir sugraudino. Norinčius A. Urbonavičius moko ir skambinti pianinu. Paklaustas apie atrastus talentus, išduoda, kad yra vienas toks reperis, tik šis kol kas kuklinasi.

Toks mokinių įsitraukimas į kietesniems galbūt „nevyriškai“ atrodančią veiklą nuoširdžiai nustebino NTI-PN darbuotojus. „Aš buvau įsitikinęs, kad dalis jų tikrai nedainuos, bet kai Vasario 16-osios proga sugiedojo himną…“, – žodžių pritrūksta A. Atkočaitis.

Mokytojų kolektyvas „Aitvare“ stabilus, nors pastaruoju metu atjaunėjo. Trečdalis mokytojų – vyrai, nors pavaduotoja pastebi, kad moterų vaikai klauso labiau. Žinoma, beveik visi pedagogai dirba ir kitose švietimo įstaigose, nes šioje krūvis nedidelis. Pati I. Rakauskienė, prieš 17 metų čia atėjusi pakviesta kolegos ir nusprendusi, kad įdomu būtų įgyti naujos patirties, tik nuo šių metų atsisakė kitų darbų. Be to, kad yra direktoriaus pavaduotoja ugdymui, ji dėsto rusų kalbą ir etiką.

Mokykla_20181015_0035 Mokykla_20181015_0049

A. Atkočaitis, tuometės Lietuvos kūno kultūros akademijos absolventas, norėjęs dirbti krepšinio treneriu, prieš 12 metų į Chemijos gatvę atvyko paskui čia įsidarbinusį draugą. Pamažu pakilo iki dabartinių pareigų, o krepšinis niekur nedingo. Jau ketvirti metai įstaiga bendradarbiauja su Kauno „Žalgiriu“ – krepšininkai atvažiuoja pas vaikus pasidalyti savo patirtimi, vaikai važiuoja į rungtynes. Pernai netgi kartą per savaitę vykdavo sportuoti į „Žalgirio“ areną. Skamba kaip gera motyvacija! NTI-PN komanda, sudaryta iš pareigūnų, nuteistųjų ir komandos rėmėjų „Baltic Master“, rungtyniauja Kauno krepšinio lygoje. Žaidžia ir pats A. Atkočaitis: „Tai darau jau po darbo valandų, bet šių neskaičiuoju.“ „Nėra kada skaičiuoti“, – su šypsena pastebi V. Dambrauskas.

Beje, apie motyvaciją. Išvykos į rungtynes, baseiną ar susitikti su popiežiumi – visa tai paskatinimas. Svarbiausia – geras elgesys, tada – mokymasis, o trečia – dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse. Jų drauge su partneriais NTI-PN siūlo labai įvairių. Pavyzdžiui, neseniai vyko drauge su Kauno apygardos prokuratūra rengtas protmūšis, kuriame dalyvavo šešios komandos. Norintiems sudaromos sąlygos praktikuoti religiją – įrengtos net trys koplyčios. Vienuolika vaikų planuoja pasikrikštyti. Žinoma, jokio spaudimo, sako A. Atkočaitis: „Kartą bandėme visus sukviesti į mišias, bet pamačiau, kad tikrai ne visiems tai įdomu, o gero rezultato prievarta nepasieksi.“

A. Atkočaitis

A. Atkočaitis

Naujovė NTI-PK – nuo šių metų „besargybiniams“, gyvenantiems neseniai Norvegijos programų lėšomis atnaujintame pastate kitoje Chemijos gatvės pusėje, suteikta galimybė mokytis už įstaigos ribų. Logika tokia, kad „besargybiniai“ privalo arba dirbti, arba mokytis, o kontaktuoti su kitais nuteistaisiais jie, turintys daugiau laisvių, negali. Tokių vaikų yra 17, jie kas rytą vyksta į penkias mokyklas Kauno mieste. „Turėjome iššūkių – reikėjo suderinti maitinimą, „Kauno autobusai“ skyrė nemokamus abonementus kelionėms“, – pasakoja A. Atkočaitis ir pabrėžia abipusio pasitikėjimo faktorių.

Socialinis vaikų gyvenimas, tenka pripažinti, gana ribotas. Čia reikėtų pabrėžti ir nedidelį, palyginti su kitomis įkalinimo įstaigomis Lietuvoje, NTI-PN gyventojų skaičių – iš viso beveik 70. Iš jų 48 jau pilnamečiai – pagal neseniai pakeistą teisės aktą čia galima būti iki sukanka 24 metai. Galima skambinti artimiesiems, vyksta trumpalaikiai pasimatymai – kuo geriau elgiesi, tuo skambučių ir susitikimų daugiau. Ilgalaikiai, beje, retenybė, nes tokie Lietuvoje skiriami tik susituokusiems asmenims. O tėvai?

Tai – liūdniausia pasakojimo dalis, susijusi ir su tuo, kad į įstaigą patekę paaugliai būna baigę ir vos po porą klasių. Iš visų NTI-PN gyventojų vos keletas yra iš pilnų šeimų. Kiti – atėję iš globos namų, tėvai girtauja, yra įkalinimo įstaigose. Į atvirų durų dienas, kurios Chemijos gatvėje rengiamos kartą ar du per metus, atvykstančius tėvus gali suskaičiuoti ant rankos pirštų. Tad nors, kiek leidžia jų pareigybės, NTI-PN ir „Aitvaro“ mokyklos darbuotojai, padedami socialinių partnerių, daro labai daug, kad vaikai, atlikę bausmę, pasirinktų kitą gyvenimo kelią, jie – ne visagaliai. Jei vaikas paleidžiamas lygtinai, tuomet dar yra galimybė prižiūrėti, kaip jam sekasi.

NTI-PN vykdoma dinaminė priežiūra – tai reiškia, kad kiekvienas vaikas pats planuojasi savo dienotvarkę pagal jam numatytas veiklas. Kiekvieną rytą dienotvarkę reikia pateikti būrio auklėtojui, šis ją perduoda priežiūros pareigūnui. Jei nesusiplanavai dienos – nesi išleidžiamas iš gyvenamosios vietos. „Taip užkertame kelią neteisėtiems veiksmams, kurių dabar beveik nepasitaiko“, – pasakoja A. Atkočaitis. Kitose įstaigose dinaminė priežiūra nebūtų įmanoma dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus, o čia jų – beveik 150. Apskritai sąlygos čia visomis prasmėmis geresnės, tad pasitaiko atvejų, kai, nusprendę, kad nori būti tarp suaugusiųjų, ar įkalbėti kalinčių giminių, sulaukę pilnametystės NTI-PN gyventojai pasiprašo būti perkeliami į kitą įkalinimo įstaigą ir… po kiek laiko užsinori atgal. Bet tokios galimybės nėra. Prieš kurį laiką buvo planų šią įstaigą sujungti su suaugusiųjų, bet vieninga administracija pasiekė savo ir įrodė, kad tai būtų didelė klaida. Niekur Europoje nepilnamečiai nekali kartu su suaugusiaisiais. O ar nuteistųjų NTI-PN mažėja? Mažėja, nes pastaraisiais metais įkalinimas skiriamas tik už ypač sunkius nusikaltimus – kitais atvejais siūlomos lengvesnės bausmės.

Vaikščiojant po NTI-PN, kalbantis su čia dirbančiais žmonėmis, akivaizdu, kad jų darbas sudėtingas. Ne tik dėl nedidelio atlyginimo. Vaikui turi atstoti ir tėvą, ir motiną, ir draugą, bet turi išlikti ir viršininku. I. Rakauskienė išduoda, kad didžiąją dalį mokytojų motyvacijos sudaro mokinių prisipažinimai, kad mokykloje laisvėje jie tiek nebūtų pasiekę.

Taigi dar šiek tiek apie mokslus, neatsiejamus nuo kasdienybės. Namų darbai „Aitvaro“ mokykloje neužduodami, viską reikia spėti per pamokas. Čia sumažintas ugdymo planas – jis siekia 80 proc. bendrojo lavinimo mokyklų plano, izoliatoriuje esantiems mokiniams – 60 proc. Mokiniai laiko pačių pasirinktus egzaminus – net jei vienas vaikas pasirinks konkretų egzaminą, dėl jo bus sudaryta komisija. Žodžiu, yra visos sąlygos. Yra sąlygos ir, baigus mokyklą, tęsti mokslus kitur, įgyti profesiją. Beje, kuo nori būti „Aitvaro“ moksleiviai? Pasirodo, dabar geidžiamiausia specialybė – suvirintojas. Todėl, kad tai – gerai ir Lietuvoje, ir užsienyje apmokamas darbas.

Mokykla_20181015_0027

Turbūt pastebėjote daug kartų straipsnyje paminėtą žodį „vaikai“. Dar daugiau kartų jį girdėjome viešėdami NTI-PN. Nesvarbu, kad kai kuriems jau dvidešimt keleri, nesvarbu, kad visai nevaikiškas gyvenimo būdas atvedė į Chemijos gatvę. Čia dirbantiems žmonėms jie visi yra vaikai. „Jie nėra blogi, jų gyvenimas nesusiklostė.“

kaldep.lt
aitvaras.kaunas.lm.lt

Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys
Donato Stankevičiaus nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. lapkričio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

 

Maršrutas gegužės 17 – 19 dienoms
PENKTADIENIS, 05 17 Kauno gimtadienis Įvairios vietos Jau antrą dešimtmetį skaičiuojantis šventiškiausias miesto renginys šįkart bus kaip niekada ryškus...
Prieš paliekant Lietuvą – paskutiniai „Auros“ šokėjų pasirodymai
„Jeigu reiktų spręsti apie Lietuvą pagal orą ir jos gyventojus, pirmas įspūdis būtų „šalta“. Tačiau praleidus čia dvejus metus...
Šviesos ir judesio spektaklis kūdikiams „Lumi“ – ir Kaune
Gegužės 21-22 d.  Kauno kameriniame teatre vyks šviesos ir judesio spektaklio-instaliacijos kūdikiams „Lumi“ premjera. Ją mažiesiems žiūrovams pristato Šeiko...
Mėnesio tema. Mačernis mirė, tegyvuoja Mačernis
„Ar aš jus auginu, ar jūs mane?“ – klausimu studentams į mano klausimą jai atsako literatūrologė, Vytauto Didžiojo universiteto...
Maršrutas gegužės 17 – 19 dienoms
PENKTADIENIS, 05 17 Kauno gimtadienis Įvairios vietos Jau antrą dešimtmetį skaičiuojantis šventiškiausias miesto renginys šįkart bus kaip niekada ryškus...
Prieš paliekant Lietuvą – paskutiniai „Auros“ šokėjų pasirodymai
„Jeigu reiktų spręsti apie Lietuvą pagal orą ir jos gyventojus, pirmas įspūdis būtų „šalta“. Tačiau praleidus čia dvejus metus...
Šviesos ir judesio spektaklis kūdikiams „Lumi“ – ir Kaune
Gegužės 21-22 d.  Kauno kameriniame teatre vyks šviesos ir judesio spektaklio-instaliacijos kūdikiams „Lumi“ premjera. Ją mažiesiems žiūrovams pristato Šeiko...
Mėnesio tema. Mačernis mirė, tegyvuoja Mačernis
„Ar aš jus auginu, ar jūs mane?“ – klausimu studentams į mano klausimą jai atsako literatūrologė, Vytauto Didžiojo universiteto...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia