Mėnesio tema. Žinių bomba Karo muziejuje

Sunku būtų rasti kaunietį, savo albume neturintį nuotraukos šalia išdidžiai prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojus ir praeivius pasitinkančių liūtų. Žmonės kalba, kad ši graži tradicija išsivystė dar sovietų okupacijos metu – tėveliai nerasdavę, kur fotografuoti vaikų, tad atvesdavę prie liūtų. Juos, XIX a. Sankt Peterburgo ketaus liejykloje nulietus, 1938 m. Kalėdų proga muziejui padovanojo paskutinis Astravo dvaro Biržuose paveldėtojas grafas J. J. Tiškevičius. Taigi gruodžio 15 d. Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia švęsti liūtų 80-metį. Šia proga su Vytauto Didžiojo karo muziejaus kultūrinės veiklos vadybininke Laura Rimkute-Šimaite susitinkame pasikalbėti apie muziejų, kuris gali pasigirti ne tik garbingo amžiaus liūtais, įspūdinga architektūra bei turtingomis kolekcijomis, bet ir iškalbinga edukacinių programų ir ekskursijų moksleiviams lankomumo statistika.

Per 2017 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacinėse programose ir ekskursijose apsilankė 9883 moksleiviai, buvo surengtos 362 edukacinės programos. Kokios edukacinės programos populiariausios?

Itin populiari programa „Jaunasis karvedys“. Tai laisvo pobūdžio užsiėmimas: vaikai kartu su edukatoriumi stato pilį. Taip pat populiari programa „Kaip senovėje kariauta“. Jos metu vaikai gali pasimatuoti žieduotus marškinius, šalmą, kalaviją. Vaikams tai labai patinka. Vyresniems vaikams skirta „Karinė paslaptis“, kurios metu reikia iššifruoti daug užduočių. Ne tokia populiari, bet taip pat mėgstama programa „Išgyvenimo pradžiamokslis“, ypač smagiai vykdoma išvažiuojamuosiuose muziejaus renginiuose. Įdomi programa yra „Žinių bomba“ – tai aktyvus orientacinis žaidimas, kurio metu vaikai laksto po visą muziejų, atidarinėja dėžutes, išminuoja bombas, sudeda žodį. Būna labai smagu, net mes su kolegomis sėdėdami kabinete girdime, kaip jie bėgioja.

Nebaisu, kad toks judesys vyksta muziejuje – iš pirmo žvilgsnio „rimtoje“ vietoje, kur ankstesnės kartos nuo mažų dienų buvo mokomos tyliai kalbėti ir padoriai elgtis?

Tikrai nebaisu. Mes ir norime keisti tokį susiformavusį muziejaus įvaizdį. Norisi, kad jaunoji karta nebeturėtų atgyvenusių asociacijų, kad tai šventa vieta, kur negalima nieko liesti ir kalbėti. Norime, kad muziejus taptų tiesiog smagia vieta apsilankyti, praleisti laiką. Kur galima ne tik kažką pamatyti, bet ir žaisti, dalyvauti smagiuose renginiuose.

Vaikams tikrai patinka, jie noriai įsitraukia. Kažkada grupė vaikų, o ne, kaip įprasta, tėvai ar mokytojai, patys yra paskambinę ir užsisakę edukacinę programą. Maloniai nustebome. Žinoma, turime ir rimtesnių programų – apie partizanų ginklus, šaltąjį karą. Jos skirtos vyresniems, 9–12 klasių moksleiviams. Dažnai mūsų edukacija pritaikoma prie mokyklų programų. Mūsų muziejus labai tinka istorijos pamokoms, juk čia – visa Lietuvos istorija. Tai gera papildoma medžiaga mokytojams. Sulaukiame daug lankytojų iš kitų miestų. Kartais jų būna tiek daug, kad edukatoriai nebespėja ir man pačiai tenka vesti ekskursiją, nors tai nėra mano tiesioginis darbas.

Šiuolaikinis muziejus turi išlaikyti ir savo akademinę pusę – muziejinių vertybių saugojimo ir kaupimo funkciją, bet kartu vykdyti ir pramoginę, edukacinę veiklą. Žmogui nebepakanka tik pamatyti, jis nori ir paliesti, išgirsti, užuosti. Nori per įvairius pojūčius ir emocijas patirti įvairų turinį. Todėl muziejus turi išeiti už standartinio suvokimo ribų, pasiūlyti ir liečiamų reprodukcijų, kopijų. Labai svarbi inovatyvių technologijų integracija: ekranai, virtualios realybės pramogos, kitos patrauklios priemonės. Muziejus turi keistis, tapti patraukli ir atvira vieta renginiams. Vieni žmonės nori pramogauti, kiti sužinoti – muziejus turi atliepti visų lūkesčius.

Kokios ekspozicijos lankomiausios?

Aišku, labiausiai visus sudomina „Lituanikos“ salė. Juk ši istorija – mūsų tautos pasididžiavimas. Vaikai nuo pat mažumės ją žino, būna, lipa laiptais muziejuje, pamato šią salę, kur eksponuojamos legendinio lėktuvo nuolaužos, ir iškart atpažįsta. Taip pat vaikams patinka ir ginklų salės, leidžiame palaikyti ginklus. Kartais atrodo, kad vaikai iš kompiuterinių žaidimų apie juos žino net daugiau už mus (juokiasi).

Kalbant apie kompiuterinius žaidimus – muziejuje turite virtualios realybės akinius. Kaip juos pritaikote edukacijai?

Virtualios realybės akiniai – ne edukacijos, o ekspozicijos dalis. Bet kuris lankytojas gali ateiti ir pasinaudoti šia pramoga. Galime pasiūlyti keletą virtualios realybės žaidimų. Tai ir vaikų, ir tėvų mėgstama pramoga. Norinčių pasinaudoti akiniais būna tiek daug, kad susidaro eilutė. Taip pat dažnai naudojame šią priemonę išvažiuojamiesiems renginiams.

SCI_2706s1

Ko siekiate kurdami edukacines programas?

Pagrindinis mūsų tikslas – ugdyti patriotiškai nusiteikusią asmenybę. Tai darome pasitelkdami įvairiausias priemones, supažindindami su karybos ir visos Lietuvos istorija. Norime ugdyti jauną žmogų, kuris žinotų savo istoriją, gerbtų savo šalį, savo tautos laimėjimus ir tradicijas.

Vykdote ir savaitgalio veiklas, skirtas ne tiek moksleivių grupėms, kiek šeimoms su mažais vaikais.

Taip, siekiame užimti ir pavienius lankytojus, šeimas, kurios ateina į muziejų ir nori visapusiškai turiningai praleisti laiką. Kadangi tokių lankytojų padaugėja savaitgaliais, pernai vasarą kilo mintis nuo 14 iki 16 val. lankytojams siūlyti įvairias nemokamas užimtumo formas. Jos nuolat keičiasi taikant prie lankytojų poreikių ir aktualijų. Pirmiausia, neretai jos pritaikomos prie svarbių minėtinų datų (pavyzdžiui, aviacijos ar partizanų pagerbimo dienos) ar aktualijų (pavyzdžiui, popiežiaus vizito). Tačiau turim ir pastovų savaitgalio užsiėmimų paketą. Visų pirma, daug dėmesio sulaukė mūsų naujosios spalvinimo ir užduočių knygelės, kuriose smagūs pieštiniai įvairių epochų kareivėliai lydi vaikus per istoriją. Tokiu būdu vaikai žaismingai susipažįsta su muziejaus ekspozicija. Apskritai tarp vaikų populiarios įvairios dirbtuvėlės – lipdymas iš molio, piešimas, spalvinimas, lėktuvėlių gamyba. Be abejo, šios veiklos yra susijusios su Lietuvos ir karybos istorija.

Kita savaitgalio veiklų sritis – žaidimai. Jie varijuoja nuo stalo ar kaladėlių ant grindų iki aktyvių orientacinių žaidimų. „Laivų mūšis“, „Karas“, istorinės, mūsų pačių pagamintos kortos, atmintį lavinantis žaidimas su kariniais laipsniais, mūšių paveikslus atvaizduojančios dėlionės ir taip mažųjų lankytojų mėgstamos didžiulės kaladėlės, iš kurių jie gali pasistatyti pilį, įtvirtinimus ar sostą. Šie žaidimai skirti ne vienam asmeniui, tad dažnai tėvai žaidžia kartu su atžalomis. Taip pat organizuojame ir aktyvesnius žaidimus, pavyzdžiui, orientacinius, kurie padeda geriau perprasti ekspoziciją.

SCI_2722s

Kauniečių sąmonėje ryški susitikimų vieta– Karo muziejaus sodelis. Dešimtmečiais suburiantis, rodos, skirtingiausias miesto bendruomenes – nuo inteligentijos iki riedlentininkų, džiazo mylėtojų ar gatvės menininkų. Ar tai netrukdo, o gal kaip tik padeda muziejaus matomumui ir įvaizdžiui?

Nuo pat tarpukario, kai buvo suformuotas šis sodelis, čia virė veiksmas. Ši vieta visada veikė tarsi mūsų valstybės panteonas – čia ir paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę, ir nežinomo kareivio kapas. Tarpukariu tai buvo tautinė, bendruomeninė vieta, kur vykdavo renginiai, susitikimai. Pats sodelis buvo labai patrauklus, čia augo rožės. Muziejaus įkūrėjas V. Nagevičius turėjo tradiciją merginoms, kurios į sodelį ateidavo pasipuošusios tautiniais rūbais, įteikti rožę. Per Atgimimą čia vyko įvairūs mitingai, renginiai, iškilmės. Vėliau sodelyje vietą atrado ir riedlentininkai, ir „Kaunas Jazz“. Tai tikrai netrukdo muziejui, priešingai, smagu matyti žmones gerai leidžiančius laiką. Patys miesto renginių metu savo edukacijas ir renginius vykdome sodelyje. Labai smagu, kad judesys čia vyksta iki šiol.

facebook.com/vytautodidziojo.karomuziejus

Edvinas Grin
Dainiaus Ščiukos nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. gruodžio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Prof. E. Aleksandravičius: „Juk karaliams įstatymai taip pat galioja“
  „Šiuolaikiniams lietuviams yra įprasta semtis stiprybės iš praeities. Gyvieji ir gyvenantieji, kad ir netiesiogiai, ne valdiškai, užsisako sau...
Vaidas iš „Bombos“. Žmogus, padėjęs kauniečiams atrasti muziką
Šeštadienio rytas. Su pašnekovu susitinkame išgerti kavos. Esame informuoti, kad Vaidas Jasinskas, kaip visuomet, atvyks dviračiu; jam nesvarbu, kad...
„Pakalnė“. Kažkas tikrai buvo
Kad geriau pajustumėt atmosferą, gaubiančią šį rašinį, susiraskite ir įsijunkite, pavyzdžiui, „Happy Mondays“, Green Velvet, Terry Francis, Etienne de...
Dr. Justinas Kisieliauskas: tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau
Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai...
Prof. E. Aleksandravičius: „Juk karaliams įstatymai taip pat galioja“
  „Šiuolaikiniams lietuviams yra įprasta semtis stiprybės iš praeities. Gyvieji ir gyvenantieji, kad ir netiesiogiai, ne valdiškai, užsisako sau...
Vaidas iš „Bombos“. Žmogus, padėjęs kauniečiams atrasti muziką
Šeštadienio rytas. Su pašnekovu susitinkame išgerti kavos. Esame informuoti, kad Vaidas Jasinskas, kaip visuomet, atvyks dviračiu; jam nesvarbu, kad...
„Pakalnė“. Kažkas tikrai buvo
Kad geriau pajustumėt atmosferą, gaubiančią šį rašinį, susiraskite ir įsijunkite, pavyzdžiui, „Happy Mondays“, Green Velvet, Terry Francis, Etienne de...
Dr. Justinas Kisieliauskas: tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau
Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia