Muziejaus trečiadienis. Kalėdinės tradicijos keičiasi, bet kalėdinis jausmas išlieka

Tikriausiai daugeliui iš mūsų Šv. Kalėdų šventė neįsivaizduojama be papuoštos Kalėdų eglutės ar bent eglės šakelės. Bet ar dažnai susimąstome iš kur atsirado Kalėdų eglutės puošimo tradicija? Ar kokie buvo pirmieji Kalėdų eglutės žaisliukai?

Stasės Vyšniauskaitės siųstas kalėdinis atvirukas dėdei, Kaunas. XX a. 4 deš. KMM fondai

Stasės Vyšniauskaitės siųstas kalėdinis atvirukas dėdei, Kaunas. XX a. 4 deš. KMM fondai

Kalėdų eglutės puošimo tradicijos atsiradimą sudėtinga nustatyti. Todėl vieni tradicijos pradžią linkę sieti su  Senovės Egiptu, kur dar prieš Kristaus gimimą namai buvo puošti žaliomis palmių šakelėmis. Kiti linkę sieti su romėnais, kurie pasimerkdavo nulaužtą lauro šakelę. Tačiau dažniausiai siejame kalėdinės eglės puošimą su krikščioniškomis tradicijomis. Šventajame rašte minima, kad Libano kedras dėl savo didingumo grožio laikomas nemirtingumo simboliu. Kadangi mūsų kraštuose kedras neauga, jį pakeitė eglė.

Dėl miesto, kuriame iškilo pirmoji eglutė, titulo varžosi Talinas ir Ryga. Estai tvirtina, kad šiame mieste pirmoji eglutė iškilo 1442 m., o latviai sako, kad pirmoji eglutė atsirado 1510 m. ir būtent pas juos. Šiandien Rygoje galite rasti lentelę, liudijančią, kad čia, prie rotušės aikštės stovėjo pirmoji Kalėdų eglė. Tąkart rygiečiai ją papuošė gėlėmis. Abu miestai tuo metu priklausė vokiškam Livonijos ordinui. Greitai ši tradicija išplito visoje Vokietijoje ir gretimuose kraštuose, tad apie panašias į mums įprastas Kalėdų eglutes galima kalbėti nuo XV–XVI a.

Kalėdinių prekių reklama savaitraštyje „Diena“, 1930 m. gruodžio 21 d., p. 10.

Kalėdinių prekių reklama savaitraštyje „Diena“, 1930 m. gruodžio 21 d., p. 10.

Per dvarus kalėdinė eglutė atkeliavo ir į mūsų kraštą. Lietuviškuose dokumentuose ji pirmą kartą paminėta 1853 m. Tačiau Kalėdų eglutės puošimas visoje Lietuvoje įsivyravo tik XX a. pirmoje pusėje. Iš pradžių lietuviai savo eglutes puošdavo įvairiais obuoliukais, kabindavo saldainius, sausainius, karpydavo spalvotus popierėlius, puošdavo šiaudiniais darbais.  Iš kūčiukų tešlos lipdydavo ir kepdavo figūrinius sausainius – įvairias gyvulėlių, žvėrelių ir paukščiukų figūrėles, mėnulius, žvaigždes, gėlytes. XX a. 3-ojo deš. pabaigoje paplito pirktiniai žaisliukų papuošimai. Dažniausiai žaisliukai buvo atvežami iš Vokietijos.  Bėgant laikui keitėsi ir kalėdinių žaisliukų mados. Vis dažniau imta naudoti stiklinius eglučių žaisliukus, o gyvas žaliaskares ėmė keisti plastikinės kalėdinės eglutės.

Kalėdų laikotarpis leidžia muziejams ištraukti savo turimas kalėdinių žaisliukų kolekcijas ir jas pristatyti lankytojams. Ne išimtis ir Kauno miesto muziejus, kviečiantis nuo gruodžio 6 d. apsilankyti tradicinėje, jau nuo 2011 m. rengiamoje parodoje, kurioje eksponuojama daugiau nei du šimtai žaisliukų, kuriais miestiečiai puošdavo savo šventinę eglutę XX a. Parodą galima apžiūrėti apsilankius Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje.

Šiuos papuošimus Kauno miesto muziejui dovanojo miestiečiai. Dėkojame visiems! Ir džiaugiamės naujausiu Kauno miesto muziejaus eksponatu – kalėdiniu žaisliuku „Musmirė“, kurį mums padovanojo Laimutė Puidokienė.

Kalėdinis žaisliukas. XX a. 8-9 deš. Fotografija E. Adomulytės. KMM fondai

Kalėdinis žaisliukas. XX a. 8-9 deš. Fotografija E. Adomulytės. KMM fondai

Dovanojimo akcija tęsiasi – eglutės žaisliukų kolekciją kuriame visi kartu. Tad jei namie turite eglutės žaisliuką, pagamintą iki XX a. 9-ojo dešimtmečio, ir norėtumėt, kad juo šventiniu laikotarpiu galėtų pasidžiaugti visi miestiečiai bei miesto svečiai – atneškite į muziejų. Galite parašyti el. paštu eksponatas@kaunomuziejus.lt, paskambinti tel. (8 37) 206 820 arba atnešti, aplankydami parodą (tokiu atveju tądien po muziejaus ekspozicijas ir parodas galėsite pasivaikščioti nemokamai).

Inga Puidokienė

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. „Pas Naujalį nepabuvęs – mažai ko vertas“
Tikrasai gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio (Stasys Šimkus, 1934 m.) 2019-ųjų paskelbimas Juozo Naujalio metais įkvėpė...
Muziejaus trečiadienis. Tariamas M. K. Čiurlionis
Artinantis gegužės  18 d.  ištiksiančiai Muziejų nakčiai, šią savaitę rubrika „Muziejaus trečiadienis“ pristato detektyvinę istoriją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Festivalių gausmas parodoje
Vasara, minios žmonių, palapinės, garsi muzika, nuo scenos aidinčios lietuvių liaudies dainos, kurias papildo elektrinių gitarų skambesys… Tai –...
Muziejaus trečiadienis. Kauno, Lietuvos ir Europos istorija viename name
Kauno gubernatoriai, Rusijos imperatoriškosios šeimos nariai, pasaulyje žymi dailininkė impresionistė Marijana Veriovkina, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, Bavarijos princas Leopoldas ir...
Muziejaus trečiadienis. „Pas Naujalį nepabuvęs – mažai ko vertas“
Tikrasai gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio (Stasys Šimkus, 1934 m.) 2019-ųjų paskelbimas Juozo Naujalio metais įkvėpė...
Muziejaus trečiadienis. Tariamas M. K. Čiurlionis
Artinantis gegužės  18 d.  ištiksiančiai Muziejų nakčiai, šią savaitę rubrika „Muziejaus trečiadienis“ pristato detektyvinę istoriją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Festivalių gausmas parodoje
Vasara, minios žmonių, palapinės, garsi muzika, nuo scenos aidinčios lietuvių liaudies dainos, kurias papildo elektrinių gitarų skambesys… Tai –...
Muziejaus trečiadienis. Kauno, Lietuvos ir Europos istorija viename name
Kauno gubernatoriai, Rusijos imperatoriškosios šeimos nariai, pasaulyje žymi dailininkė impresionistė Marijana Veriovkina, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, Bavarijos princas Leopoldas ir...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia