Mėnesio tema. Kimčiai su karaliumi Sedžiongu

Karaliaus Sedžiongo institutų tinklo kūrimas yra 2005 m. pradėta valstybinė Pietų Korėjos iniciatyva, kuria siekiama steigti korėjiečių kalbos ir kultūros židinius, suteikiančius galimybes bet kuriam susidomėjusiam žmogui iš arčiau pažinti Korėją. Karaliaus Sedžiongo institutai veikia 174 miestuose 57 pasaulio šalyse. Spalio pradžioje Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkciame mokslo ir studijų centre oficialiai atidarytas kaunietiškasis KSI, tapęs antruoju Lietuvoje ir ketvirtuoju Baltijos šalyse.

Užsidegimą stiprinti Korėjos studijas ir kultūrą Kaune pastebėjo dar balandžio viduryje į miestą įvertinti paraišką pateikusios institucijos atvykę tarptautinio KSI fondo atstovai. Visų aktyvus indėlis lėmė, kad iš 56 šiais metais pateiktų paraiškų iš viso pasaulio VDU Azijos studijų centras buvo vienas iš 16, sėkmingai perėjusių visus etapus. Tikimasi, kad tokio instituto įsteigimas sustiprins jau daugiau nei prieš dešimtmetį VDU pradėtas ir pastaraisiais metais itin didelio dėmesio sulaukiančias Korėjos studijas bei praturtins kauniečių žinias apie šią tolimą ir mažai pažintą šalį. Apie ambicijas ir siekį skleisti Korėjos kultūrą Kaune kalbamės su KSI korėjiečių kalbos dėstytojomis Erika Griučkaityte, kuri yra ir Karaliaus Sedžiongo instituto Kaune administratorė, ir Egle Petrauskaite.

Erika Griučkaitytė ir Eglė Petrauskaitė

Erika Griučkaitytė ir Eglė Petrauskaitė


Kokia yra Karaliaus Sedžiongo instituto įsteigimo VDU priešistorė – kieno iniciatyva, kokiu pagrindu ir tikslu buvo nuspręsta įkurti šį institutą ir kokių rezultatų tikimasi netolimoje ateityje?

Erika. Instituto kūrimo idėja ilgą laikė sklandė ore, nes VDU turime ir bakalauro, ir magistro studijas, kuriose galima rinktis korėjiečių kalbą kaip vieną iš specialybės dalykų. Jau beveik dešimtmetį universitete veikia ir Korėjos kultūros klubas „Hallyu“. Palaikome glaudžius ryšius su Korėjos universitetais, norėjosi plėsti su šia šalimi susijusios veiklos pasiūlą Kaune, nes paklausa tikrai yra. Tačiau KSI pirmiausia įsikūrė Vilniuje 2014 m., kas mums buvo gan netikėta, tad kelerius metus visas mintis apie antrąjį institutą Lietuvoje buvome atidėję į stalčių.

KSI kūrimas reikalauja pasiruošimo – be korėjiečių pagalbos susigaudyti reikalavimuose gan sudėtinga. Mus labai paskatino ir didelį darbą inicijuojant visą instituto kūrimo procesą atliko „Korea Foundation“ atsiųsta ir VDU nuo 2016 m. rudens iki 2018 m. pavasario su Korėja susijusius dalykus dėsčiusi profesorė Yuri Kim.

2017 m. pabaigoje Yuri Kim, Linas Didvalis (VDU Azijos studijų centro vyriausiasis koordinatorius ir dabartinis KSI Kaunas vadovas), Aurelijus Zykas (VDU Azijos studijų centro vadovas), Eglė Petrauskaitė (KSI Kaunas kalbos dėstytoja) ir aš pasitarę ėmėmės KSI steigimo darbų – dokumentų ruošimo ir paraiškų teikimo. Balandį sulaukėme delegacijos iš KSI fondo, vizito metu derinome patalpų ir kitus organizacinius klausimus, dalyvavome susitikimuose su VDU administracijos atstovais. Šių metų vasaros pradžioje iš KSI fondo gavome galutinį patvirtinimą ir leidimą atidaryti antrąjį Lietuvoje KSI.

Instituto įkūrimas Kaune pirmiausia sustiprins VDU kaip Korėjos studijų lyderio Lietuvoje pozicijas, taip pat pasiūlys galimybę ne tik universiteto bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei artimiau pažinti Korėją, jos kultūrą ir išmokti kalbą.

Ar lankėtės panašiuose institutuose svetur? Papasakokite plačiau, kaip veikia šis institutų tinklas. Ar institutai bendradarbiauja tarpusavyje?

Eglė. Esu buvusi Karaliaus Sedžiongo institute Vilniuje, tačiau svetur nukeliauti dar nebuvo progos. Institutų tinklo veikla labai priklauso nuo to, kuriame žemyne tie institutai yra, nes kiekvienas žemynas ir kiekviena šalis turi savo ypatumų, prie kurių institutų veikla yra pritaikoma.

Kiek man žinoma, Karaliaus Sedžiongo institutų veikla Europoje yra gana laisva ir individuali. Taip pat instituto būstinė Pietų Korėjoje stengiasi skatinti regioninį institutų bendradarbiavimą dėl administracinių ir edukacinių ypatybių. Pavyzdžiui, kaip tik lapkritį Vilniuje vyks Europos Karaliaus Sedžiongo institutų dirbtuvės, kuriose dalyvausime ir mes. Pats institutas turi daug įvairių taisyklių ir nurodymų, tačiau dažnai būna, kad net ir toje pačioje šalyje skirtingi institutai yra administruojami nevienodai. Tarkim, vienas institutas gali būti įkurtas Pietų Korėjos ambasados iniciatyva, kitas institutas – dviejų universitetų iniciatyva, trečias – vieno universiteto jėgomis. Nuo to, kaip institutas buvo įkurtas, priklauso ir jo veikla bei administravimas. Todėl tokie regioniniai susirinkimai yra svarbūs, kad galėtume pasidalinti savo patirtimi.

Kokias galimybes šio instituto įkūrimas atvers VDU studentams, universiteto bendruomenei ir plačiajai Kauno visuomenei?

Erika. KSI iš esmės užsiima standartizuotu intensyviu korėjiečių kalbos mokymu bei Korėjos kultūros pristatymu ir populiarinimu organizuojant įvairius kultūrinius renginius – paskaitas, kūrybines dirbtuves, parodas ir kita. Šį semestrą vakarais korėjiečių šnekamosios kalbos mokome dvi pradedančiųjų grupes. Rugsėjį organizavome pažintinę praktiką su korėjietiška kaligrafija, kurią vedė meistrės iš Korėjos. Spalį universitete veikė korėjietiškos kaligrafijos paroda, organizuota bendradarbiaujant su korėjiečių bendruomene Lietuvoje.

Štai ji, ta paroda!

Štai ji, ta paroda!

KSI taip pat siūlo galimybę dalyvauti fondo organizuojamuose kalbos konkursuose ir laimėti ne tik įvairių prizų, bet ir kelionę į Korėją. Nuo praeitų metų intensyviai vystomas ir KSI bendradarbiavimas su universitetais Korėjoje, kurie geriausiems studentams siūlo stipendijas kalbos tobulinimui ir ilgalaikėms studijoms. Instituto veiklos spektras nuolat plečiamas ir tobulinamas, greitai reaguojama ir prisitaikoma prie vietos poreikių. Vienose šalyse žmones labiau domina korėjiečių kalbos mokymasis, kitose – Korėjos populiarioji kultūra, o dar kitose – karjeros ar kelionių galimybės. Lietuvoje jaučiame susidomėjimą kalba, Korėjos pop ir tradicine kultūra, studijų galimybėmis.

Pirmieji 6 instituto veiklos mėnesiai yra bandomasis laikotarpis, tad ateityje tiek universiteto bendruomenei, tiek Kauno plačiajai visuomenei galėsime pasiūlyti daug įvairesnių renginių ir paskaitų: nuo maisto gaminimo ir degustavimo dirbtuvių iki tradicinės korėjietiškos muzikos bei šokių pamokų. Beje, KSI fondas keletą kartų per metus į institutus siunčia profesionalius tradicinio meno, šokio ir muzikos mokytojus, kurie instituto studentus supažindina ir moko savo srities paslapčių. Taip pat kiekvienas KSI gali savo nuožiūra kviesti korėjiečių menininkus ir įvairių sričių profesionalus, kurie tos šalies visuomenei pristato su Korėja ir jos kultūra susijusias temas. Institutų veiklos patirtis visame pasaulyje rodo, jog praktiniai ir pažintiniai renginiai, kuriuose galima ne tik kažką išgirsti ar pamatyti apie Korėją, bet ir pačiam prisiliesti, paragauti ar išbandyti, sulaukia didesnio susidomėjimo ir pasisekimo, todėl būtent tokio pobūdžio renginių ir reikėtų tikėtis.

Artimiausiuose KSI Kaunas planuose yra tradicinių korėjietiškų raugintų kopūstų – kimčių – gamybos dirbtuvės bei semestro baigimo ir diplomų teikimo šventė.

Vis labiau kalbama apie Kinijos studijų potencialą, argumentuojant didele Kinijos rinka ir ateities perspektyvomis. Kiek rečiau, bet jau girdime ir apie perspektyvas Pietų Korėjoje. Sakykite, koks karjeros, kultūros ir bendradarbiavimo potencialas slepiasi šioje mums dar mažai pažįstamoje šalyje?

Eglė. Mūsų šalies santykiai su Pietų Korėja yra daugiau kultūriniai negu ekonominiai, tačiau po truputį jau matome apraiškų, kad mūsų verslas domisi eksportu į Pietų Korėją. Kartais tenka matyti atsiliepimų, kad lietuviai Korėjoje aptinka lietuviško alaus ar pieno produktų, apie ką prieš maždaug dešimt metų nebūtume galėję nė pagalvoti.

Nemanau, kad galvodami apie karjeros potencialą turėtume piešti Korėją kaip tolimą ir nepažįstamą planetą. Ko gero, lietuviams aiškiausia skirstyti šalis į Europos Sąjungos nares ir ne Europos Sąjungos nares. Galimybės dirbti ir gyventi Pietų Korėjoje yra bene tokios pačios kaip kitose ne Europos šalyse. Kitaip tariant, daugiau priklauso nuo asmens, kuris nori įsitvirtinti Korėjoje, negu nuo kažkokių institucijų ar bendrų susitarimų. Galimybių gali būti daug, svarbu mokėti jomis pasinaudoti.

Tą patį galėčiau pasakyti ir apie kalbą. Mūsų dažnai klausia: „Ką aš veiksiu išmokęs korėjiečių kalbą?“ Bet, žinokite, lygiai to paties klausia ir filologijos studentai, studijuojantys mums gerai pažįstamas kalbas. Kalba nėra specialybė. Tai yra įrankis, ir jo pritaikymas priklauso nuo žmogaus, valdančio tą įrankį.

Mūsų tikslas yra praplėsti asmens akiratį, parodyti, kad už namų ribų pasaulis yra daug platesnis ir įvairesnis. Iš esmės galime parodyti duris arba duoti joms raktą. Žmogus jas atsidarys ar ne – čia jau kiekvieno asmeninis reikalas.

Papasakokite daugiau apie karalių Sedžiongą. Ar tiesa, kad tarp jo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto galime įžvelgti tam tikrą paralelę?

Eglė. Karalius Sedžiongas yra vienintelis (visų dinastijų) Korėjos karalius, kuris vadinamas Didžiuoju. Ko gero, tai ir yra pagrindinė paralelė tarp karaliaus Sedžiongo ir Vytauto Didžiojo. Aišku, jie abu gyveno XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje, tačiau Džiosonas (kaip tada vadinosi Korėja) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo dvi labai skirtingos valstybės ir abiejų valdovų gyvenimai taip pat skyrėsi. Vytautas buvo karys, o Sedžiongas – išradingas intelektualas. Tačiau abu buvo pagarsėję politikai ir strategai.

Koks jūsų asmeninis santykis su Korėjos kultūra?

Eglė. Man nuo vaikystės patiko Rytų Azija, tačiau rimčiau susidomėjau Korėjos kultūra 2006 m., kai pagaliau gavau nuolatinę prieigą prie interneto. Esu baigusi anglų kalbos ir literatūros specialybę Vilniaus universitete – tuomet Lietuvoje apie korėjiečių kalbos studijas buvo galima tik pasvajoti. Kiekvienais metais eidavau į VU Orientalistikos centrą klausti, ar bus rengiamos vakarinės korėjiečių kalbos paskaitos, tačiau arba nesusidarydavo grupė, arba tiesiog nebūdavo mokytojo. Galiausiai tiesiog išvažiavau į Pietų Korėją per studijų mainų programą.

Erika. Korėjos kultūra ir kalba domiuosi jau 17 metų, daugiau nei pusę savo gyvenimo. Man tai ir hobis, ir jau keletą metų pagrindinis darbas. Tai neatsiejama mano kasdienybės dalis, todėl kartais net būna sunku suvokti, kaip ši šalis atrodo kitų lietuvių akimis. Iki šiol visi pagrindiniai pasirinkimai gyvenime taip pat buvo susiję būtent su Korėja. Net bakalauro studijas VDU rinkausi dėl to, jog tuo metu tai buvo vienas iš nedaugelio universitetų Lietuvoje, siūlančių galimybes dalyvauti studentų mainų programoje Korėjoje. Šiuo metu gan rimtai svarstau tęsti studijas, gilinti žinias ir toliau ateitį sieti su korėjiečių kalba ir kultūra, nes tokių specialistų poreikis yra. Bet galbūt kaip tik reikėtų bent trumpam pailsėti ir užsiimti visiškai kitokia veikla, kad po kurio laiko vėl pamatyčiau, pajusčiau ir įsimylėčiau Korėją iš naujo.

Įtempta politinė Šiaurės Korėjos situacija ir veikla neretai palieka Pietų Korėją antrame plane ir galimai kenkia kaimyninės šalies įvaizdžiui. Kaip jūs vertinate šią situaciją? Ar visgi nederėtų lyginti šių dviejų šalių?

Eglė. Nors mes matome labai daug kultūrinių panašumų tarp abiejų šalių (galų gale kalbame apie tą pačią tautą), realiai abi šalys yra du skirtingi vienetai. Aktyviai besidomintiems Pietų Korėja nuolatinis Šiaurės Korėjos asmenavimas žiniasklaidoje įtakos visai nedaro, nes žmonės puikiai atskiria, kas yra kas.

Ko gero, dviejų šalių lyginimo išvengti nepavyks, nes, po Vokietijos susivienijimo, mes dabar turime unikalų atvejį, kai ta pati tauta jau 70 metų gyvena perskirta į dvi dalis. Tačiau klausimas, kaip mes jas lyginsime. Kai pirmą kartą važiavau į Pietų Korėją, mano abi močiutės apsiverkė galvodamos, kad išvažiuoju į kažkokį baisų kraštą, kur kasdien baubia antibranduolinės sirenos ir visi gyvena karo parengtyje. Tačiau taip tikrai nėra. Tiesiog visa tai, ką mums rodo apie Šiaurės Korėją, neturėtų būti taikoma Pietų Korėjai.

Lietuviai, ko gero, net nesusimąsto, kiek daug Pietų Korėjos produkcijos (elektronikos, automobilių ir pan.) patys naudoja. Įdomu, kodėl žinios iš trečiųjų šalių apie Šiaurės Korėją turėtų daryti didesnę įtaką mūsų suvokimui apie Pietų Korėją, kai mes kone tiesiogiai susiduriame su ja savo kasdieniame gyvenime.

Ką, be smarkiai išpopuliarėjusio K-pop muzikos žanro, turėtume žinoti apie šiuolaikinę ir populiariąją Korėjos kultūrą?

Eglė. Iš tiesų K-pop yra naujausia Pietų Korėjos populiariosios kultūros banga. Viena pirmųjų bangų (ypač Azijoje) buvo korėjietiški televizijos serialai. Įdomu tai, kad dabar jų galime pamatyti ir Lietuvos televizijų ekranuose. Šeštadieniais per TV1 rodomas serialas „Imperatorė Ki“ prieš keletą metų buvo labai populiarus Korėjoje. Be to, Kauno prekybos centruose jau galime rasti atskirų korėjietiškos kosmetikos skyrelių. Iš korėjiečių pozicijos žiūrint, K-grožis (K-beauty) taip pat yra korėjietiškos kultūros bangos dalis.

Kalbant apie švietimą – koks, jūsų nuomone, turėtų būti šiuolaikinis universitetas? Ar sieksite to Karaliaus Sedžiongo institute?

Erika. Mokymasis ir tobulėjimas visą gyvenimą yra viena pagrindinių šiuolaikinio švietimo tendencijų. Karaliaus Sedžiongo institutas tai puikiai įkūnija, nes korėjiečių kalbos gali mokytis ir mokyklą lankantys moksleiviai, ir studentai, ir visi kiti susidomėję įvairaus amžiaus žmonės. Pažinti naują kultūrą ir šalį niekada nei per anksti, nei per vėlu. Šiuolaikinis universitetas, mano nuomone, turi ne tik šviesti, suteikti žinių, bet ir kurti bendruomenę, ilgalaikius ryšius tarp jos narių, skatinti dinamišką bendradarbiavimą. KSI savo veikla būtent to ir siekia – ne tik pristatyti Korėją ir supažindinti pasaulį su šios šalies kultūra bei kalba, bet ir užmegzti glaudesnius kultūrinius ryšius su viso pasaulio žmonėmis.

facebook.com/KSI.Kaunas

Edvinas Grin
Andrejaus Bykovo nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. lapkričio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
Šokio spektaklio „Aside“ kūrėjai: „Kitokiems“ žmonėms dažnai nesuteikiame šanso būti suprastiems
Kokia atsisakymo atitikti visuomenės standartus kaina ir kas nutinka, kai pagaliau susitinki tikrąjį „Aš“? Stiprus perspektyvių šokėjų duetas, pulsuojanti...
Mėnesio tema. Erdvėje tarp nereikšmingo ir produktyvaus su Liza Baliasnaja
Liza Baliasnaja – vis dažniau į gimtajį Kauną sugrįžtanti Briuselyje gyvenanti choreografė. Lapkričio 9–11 d. M. Žilinsko dailės galerijoje...
Mėnesio tema. Keturi šokėjai ir koncertmeisterė   
„Mano šeimoje beveik visi muzikantai, bet, pasirodo, šokio genai – stipresni“, – šypsosi už stalo, išnešto į kiemą, savo...
Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
Šokio spektaklio „Aside“ kūrėjai: „Kitokiems“ žmonėms dažnai nesuteikiame šanso būti suprastiems
Kokia atsisakymo atitikti visuomenės standartus kaina ir kas nutinka, kai pagaliau susitinki tikrąjį „Aš“? Stiprus perspektyvių šokėjų duetas, pulsuojanti...
Mėnesio tema. Erdvėje tarp nereikšmingo ir produktyvaus su Liza Baliasnaja
Liza Baliasnaja – vis dažniau į gimtajį Kauną sugrįžtanti Briuselyje gyvenanti choreografė. Lapkričio 9–11 d. M. Žilinsko dailės galerijoje...
Mėnesio tema. Keturi šokėjai ir koncertmeisterė   
„Mano šeimoje beveik visi muzikantai, bet, pasirodo, šokio genai – stipresni“, – šypsosi už stalo, išnešto į kiemą, savo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia