Muziejaus trečiadienis. Kaunietiškos virtuvės realijos

Šįkart „Muziejaus trečiadienis“ – gastronominis. Mat lapkričio 5–11 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyksta Lietuvos gastronomijos savaitė, kurios metu restoranai atveria duris visiems, norintiems pažinti aukštesnę maisto kultūrą, gastronomijos tendencijas, restoranų šefų meistrystę.

Kauno miesto muziejaus kolektyvas, dievinantis ne tik maistą, bet ir istorijas apie virtuvių tradicijas ir jų kaitą, parengė ekskursiją-kulinarinę kelionę po miesto istoriją, pavadintą „Skaniausias kąsnelis visada pasiekdavo Kauną! Ar tikrai?..“.

Kiekviena valstybė gali pasigirti savo unikaliu kulinariniu paveldu, ne išimtis ir Lietuva. O kas geriau atspindės Lietuvos kulinarinį paveldą nei Kaunas? Šiomis dienomis, atrodo, tokie tradiciniai lietuviški patiekalai kaip kugelis, cepelinai, vėdarai, iš tiesų nėra tokie ir tradiciniai, nes kauniečių stalą pasiekė tik XIX a. Taigi kyla klausimas, koks iš tiesų yra tas Lietuvos kulinarijos paveldas ir kaip jis susiformavo? Ką senovėje valgydavo kauniečiai?

Pirmiausiai reikėtų pakalbėti apie aplinkinių šalių įtaką mūsų virtuvei – įvairias kulinarines sroves bei kaip greitai jos pasiekdavo kauniečių virtuvę. Visų pirma, tai… gotika. Gotikinei virtuvei būdingas labai riebus ir gausus maistas, jos išskirtinis bruožas buvo egzotiški prieskoniai, kuriais gausiai būdavo gardinamas maistas.

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus rūsio ekspozicijos fragmentas. G. Jankauskienės nuotr.

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus rūsio ekspozicijos fragmentas. G. Jankauskienės nuotr.

Kaip ir mene, po gotikos sekė renesansas. Kauną, kaip ir visą Lietuvą, šis perversmas pasiekė XVI a. pradžioje, kartu su viena iš labiausiai Lietuvos virtuvę pakeitusių asmenybių, Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina Bona Sforca. Jos atvežtos naujovės, tokios kaip vynas, alyvuogės, makaronai, tortai, įvairiausi prieskoniai bei daržovės ilgainiui pradėtos vertinti visoje Lietuvoje, įskaitant ir Kauną. Po renesanso atėjo baroko eilė, jis vėl ant stalų sugrąžino riebias vaišes, o ta įtaka juntama ir šiandieninėje tradicinėje lietuviškoje virtuvėje. Klasicizmo laikotarpiu pradedamas vertinti racionalumas, tačiau ši kulinarinė srovė didesnio poveikio kauniečio virtuvei neturėjo.

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus rūsiuose įrengtoje ekspozicijoje galima rasti įvairiausių patiekalų receptų, kurie atskleidžia, kaip skyrėsi kauniečių kulinariniai įpročiai priklausomai nuo jų luomo. Vienas iš pavyzdžių yra „Kūčia“ – saldus šventinis patiekalas, kurio pagrindinis ingredientas yra paprasčiausios kruopos, todėl galime spėti, jog šis patiekalas puošdavo žemesniojo sluoksnio šventinį Kūčių stalą. Kaip priešpriešą paprastiems patiekalams galime rasti ir labai egzotiškų patiekalų, pavyzdžiui, „Bebro uodega pagal Stanislavą Čiernieckį“. Šis patiekalas galėjo karaliauti tik ant didikų stalo, nes XVI a. buvo uždrausta žemesniojo luomo žmonėms medžioti bebrus, tai tapo išskirtinai tik didikų pramoga.

Giedres-Jankauskienes-(3) Giedres-Jankauskienes-(2)

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus rūsio ekspozicijos fragmentai. G. Jankauskienės nuotr.

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus rūsio ekspozicijos fragmentai. G. Jankauskienės nuotr.

Tradicinis lietuviškas gėrimas – midus – iki Bonos Sforcos laikų buvo vienas iš dažniausiai sutinkamų gėrimų tiek ant diduomenės, tiek ant žemesniojo luomo vaišių stalo. Ir ypatingai vertintas buvo Kauno liepų midus. Tačiau Bonos Sforcos laikais jį pamažu išstūmė vynas. Degtinė kauniečių stalą pasiekė XVI a., bet dažniausiai ją gerdavo žemesniojo luomo atstovai. Didikai degtine vaišindavo plikbajorius, kad šie balsuotų kaip jiems reikia, o bajorai vaišindavo valstiečius, kad šiems nekiltų noro maištauti. Dvarų palivarkuose statomi bravorai nešė didikams bei bajorams didžiulį pelną.

Labai svarbios informacijos apie kauniečio valgiaraštį suteikė archeologo Lino Girlevičiaus atlikti archeologiniai tyrinėjimai Kauno senamiestyje, Šv. Gertrūdos gatvėje. Jų metu pavyko aptikti XVII a. mėsininko darbo vietą. Surasta apie 2000 įvairių kaulų bei jų fragmentų, iš viso svėrusių net 148 kg. Tai pati gausiausia ir išsamiausiai ištirta zooarcheologinė medžiaga, reprezentuojanti ir suteikianti unikalios informacijos apie XVII-XVIII a. kauniečių kasdieninio gyvenimo aspektus. Didelė dalis rastų kaulų – su kapojimo ir pjovimo žymėmis. Didžiąją jų dalį sudaro galvijų kaulai, po to seka ožkų, avių, kiaulių bei keletas laukinių gyvūnų kaulų. Remiantis rastų monetų analize, kurių didžiąją dalį sudaro Jono Kazimiero šilingai, kaldinti 1660–1666 m., galime teigti, jog mėsinė veikė keletą dešimtmečių, tikėtina XVII a. 6–8 dešimtmečiais, kol ją greičiausiai sunaikino gaisras. Beje, šių archeologinių kasinėjimų pagrindu parengta ir Rotušės skyriaus rūsiuose atidaryta paroda  „Mėsininkas Nr. 1 Kaune. Archeologinius kasinėjimus Šv. Gertrūdos gatvėje atskleidžiant“.

Parodos „Mėsininkas Nr. 1 Kaune. Archeologinius kasinėjimus Šv. Gertrūdos gatvėje atskleidžiant“ fragmentas. A. Gervickaitės nuotr.

Parodos „Mėsininkas Nr. 1 Kaune. Archeologinius kasinėjimus Šv. Gertrūdos gatvėje atskleidžiant“ fragmentas. A. Gervickaitės nuotr.

Į specialias ekskursijas, kurios vyks lapkričio 8 d. (ketvirtadienį) – 17 val. ir lapkričio 10 d. (šeštadienį) – 13 val. ir 15 val. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15), dar galite suskubti užsiregistruoti tel. (8 37) 201 601.

Ekskursijos kaina – lankytojo bilietas (gido paslauga šia proga – nemokama).

Kauno miesto muziejaus muziejininkas-archeologas Povilas Gadliauskas

kaunomuziejus.lt

 

Muziejaus trečiadienis. „Do you want a piece of a tent?“
  Šiandien rubrikoje norime papasakoti, kaip į Kauno miesto muziejų atkeliavo gal kiek neįprastas, bet dabarties miesto kultūrą ir...
Muziejaus trečiadienis. Meilės laiškai
Regis, niekas rašydamas laišką neplanuoja, jog jis kada nors atsidurs muziejuje ir taps tyrimų objektu. Tačiau būtent iš laiškų...
Muziejaus trečiadienis. Kalėdinė pasaka
Muziejaus trečiadienio rubrikos skaitytojai jau susipažino su keletu edukacinių užsiėmimų, vykstančių Kauno miesto muziejuje: „Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską“...
Muziejaus trečiadienis. Koks buvo Kaunas prieš 100 metų?
Paskutinį šių metų „darbinį“ trečiadienį Kauno miesto muziejus pristato nuo pirmosios 2019 m. dienos startuosiantį projektą „Prieš 100 metų“,...
Muziejaus trečiadienis. „Do you want a piece of a tent?“
  Šiandien rubrikoje norime papasakoti, kaip į Kauno miesto muziejų atkeliavo gal kiek neįprastas, bet dabarties miesto kultūrą ir...
Muziejaus trečiadienis. Meilės laiškai
Regis, niekas rašydamas laišką neplanuoja, jog jis kada nors atsidurs muziejuje ir taps tyrimų objektu. Tačiau būtent iš laiškų...
Muziejaus trečiadienis. Kalėdinė pasaka
Muziejaus trečiadienio rubrikos skaitytojai jau susipažino su keletu edukacinių užsiėmimų, vykstančių Kauno miesto muziejuje: „Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską“...
Muziejaus trečiadienis. Koks buvo Kaunas prieš 100 metų?
Paskutinį šių metų „darbinį“ trečiadienį Kauno miesto muziejus pristato nuo pirmosios 2019 m. dienos startuosiantį projektą „Prieš 100 metų“,...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Šįkart „Muziejaus trečiadienis“ – gastronominis. Mat lapkričio 5–11 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyksta Lietuvos gastronomijos savaitė, kurios metu restoranai atveria duris visiems, norintiems pažinti aukštesnę maisto kultūrą, gastronomijos tendencijas, restoranų šefų meistrystę. Kauno miesto muziejaus kolektyvas, dievinantis ne tik...
Daugiau
Globoja
Leidžia