Mėnesio tema. Studmiesčiai

Studentiško miesto įvaizdį Kaune atspindi visų pirma tūkstančiai kas dieną į auditorijas skubančių jaunų žmonių. Bet kur kas rečiau prisimenamas faktas, kad universitetai padarė nemažai įtakos ir miesto urbanistiniam audiniui. Kaune esti net trys universitetiniai miesteliai, o seniausių miestiečių prisiminimuose galima rasti ir ketvirtąjį, kurio atsirado tik užuomazgos. Studentų miestelis dažniausiai yra atskira studentiška respublika, turinti visą pagrindinę mokslo infrastruktūrą. Ne vienoje kalboje šitokie kvartalai turi kur kas paprastesnį vardą – campus, lotynų kalboje reiškusį tiesiog „lauką“. Tad šį kartą apie kaunietiškus campus’us.

1922 m. įkurtas pagrindinis šalies universitetas, vėliau pakrikštytas Vytauto Didžiojo vardu, turėjo daugybę problemų dėl patalpų: naujai kuriami fakultetai ir katedros dažnai glausdavosi mažose, nepritaikytose erdvėse. Tad gana anksti buvo prašnekta apie universitetinio miestelio kūrimą: jis buvo numatytas ir 1923 m. Peterio Mariaus Frandseno sudarytame garsiajame miesto išplanavimo projekte. Šalies aukštojo mokslo centras turėjo įsikurti Žaliakalnyje, dabartiniame Perkūno alėjos rajone, tačiau vėliau buvo planuojamas jau ant kitos kalvos – Jono Vailokaičio padovanotame sklype Linksmakalnyje. Išlikę eskiziniai šio kvartalo išplanavimo projektai su numatytais fakultetų rūmais, studentų gyvenamosiomis erdvėmis bei profesūros vilų kvartalu. Ir vis dėlto tokie užmojai buvo ne jaunos valstybės kišenei – net ir vieninteliai įgyvendinti Fizikos ir chemijos fakultetų rūmai buvo statomi beveik aštuonerius metus. Be kita ko, nepalanki šiam sumanymui pasirodė ir tuomečio pagrindinio valstybės oro uosto kaimynystė. Per Antrąjį pasaulinį karą nelikus vienintelio čia buvusio pastato, o iš Kauno iškeliant dalį akademinio potencialo, idėja toliau plėtojama nebuvo. Tiesa, akademinis gyvenimas ant Aleksoto kalvų išliko – dabar čia stovi VDU Muzikos akademija.

Kur kas sėkmingesnis projektas buvo Veterinarijos akademijos (dab. dalis LSMU) kompleksas: tuometei į žemės ūkį orientuotai valstybei ši mokymo įstaiga buvo vienas iš akademinių prioritetų. Norint toliau vystyti sparčiai plėtotą gyvulininkystę, reikėjo skubiai plėtoti ir veterinarijos mokslą – dar 1932 m. penkiems šalies valsčiams tekdavo tik po vieną specialistą. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje tuomečiame Vilijampolės pakraštyje pradėjo dygti modernus kompleksas, kuris po truputį buvo plečiamas: čia taip pat buvo pastatyta mokomoji veterinarijos klinika bei anatomikumas; be to, jis toliau buvo didinamas sovietmečiu ir mūsų dienomis. Tai vienintelis akademinis miestelis, įrengtas tarpukariu ir išlikęs iki mūsų dienų. Nedideliais mediniais namais užstatytoje ir anuomet skurdžiausiu miesto rajonu laikytoje Vilijampolėje išdygęs raudonom čerpėm dengtas kompleksas tuomet tapo savotišku naujuoju šios miesto dalies gyvasties centru, laikytu naujo Slabados istorijos skyriaus pradžia.

Veterinarijos Akademija, 1956. Stanislovo Lukošiaus nuotr. KTU ASI archyvas.

Veterinarijos akademija, 1956. Stanislovo Lukošiaus nuotr. KTU ASI archyvas.

Veterinarijos Akademija, 1956. Stanislovo Lukošiaus nuotr. KTU ASI archyvas.

Veterinarijos akademija, 1956. Stanislovo Lukošiaus nuotr. KTU ASI archyvas.

Per Antrąjį pasaulinį karą Dotnuvos apylinkes ištiko nelaimė: buvo sunaikinta didžioji dalis buvusios Lietuvos žemės ūkio akademijos komplekso, čia įkurto dėl savo centrinės lokacijos Lietuvos atžvilgiu. Ir vis dėlto vieno regiono neganda tapo proga Kaunui išlaikyti dalį akademinio potencialo: sovietinei valdžiai ardant buvusį Vytauto Didžiojo universitetą ir fakultetus keliant į Vilnių, Kauno prieigose išdygo naujasis būsimųjų žemės ūkio specialistų miestelis (dab. ASU). Kompleksui kauniečiai architektai suteikė tarpukario modernizmui būdingų formų. Kaip prisimena Centrinių rūmų autorius architektas Liucijus Dringelis, projektuojant nebuvo apsieita be nesusišnekėjimų – per statybas dingo numatyta cokolinė pastato dalis, kiek iškreipiant statinio kompoziciją. Miestelis tapo savotišku iš socialistinio realizmo sėkmingai besivadavusios lietuviškos architektūros simboliu.

2 6 0 K A U N A S P I L N A S K U L T Ū R O S K A U N A S – U N E S C O D I Z A I N O M I E S T A S Lietuvos žemės ūkio akademijos centriniai rūmai ir mechanizacijos fakultetas, 1964 m. Stanislovo Lukošiaus nuotr.

Lietuvos žemės ūkio akademijos centriniai rūmai ir mechanizacijos fakultetas, 1964 m. Stanislovo Lukošiaus nuotr.

Lietuvos žemės ūkio akademijos bendrabučiai, 1964 m. Stanislovo Lukošiaus nuotr.

Lietuvos žemės ūkio akademijos bendrabučiai, 1964 m. Stanislovo Lukošiaus nuotr.

Kauno politechnikos instituto (dab. KTU) miestelis žymėjo naują etapą lietuviškoje modernistinėje architektūroje. Jį suprojektavo Vytautas Dičius, atsakingas ne tik už ne vieną įdomesnį šio laikmečio projektą Kaune, bet ir už agitaciją raginant vėlesnės kartos architektus vykti dirbti į Kauną, kai iš mūsų miesto architektūros fakultetas jau buvo iškeltas (žr. „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. balandžio numerį). Tuomet irgi dar tik miesto paribyje buvusioje teritorijoje septintuoju aštuntuoju dešimtmečiais fakultetas po fakulteto pradėjo dygti ištisas technologinių mokslų kompleksas. Įdomu, kad pagal pirminį sumanymą studmiestis turėjo išsiplėsti ir į kitą K. Baršausko gatvės pusę, tačiau vėliau buvo apsistota ties kiek kompaktiškesniu variantu. Kompleksas papildė ir akademinėms reikmėms asignuotą buvusią Krašto apsaugos ministerijos Tyrimų laboratoriją – „funkcionalistiškiausią“ tarpukario laikotarpio pastatą, ilgainiui tapusį savotiškais studentų miestelio vartais. Taip dvi lietuviškojo modernizmo epochos nugulė šalia ir drauge papildė viena kitą.

KPI studentų miestelis XX 8 deš. pabaigoje. Iš leidinio „Kauno politechnikos institutas“

KPI studentų miestelis XX 8 deš. pabaigoje. Iš leidinio „Kauno politechnikos institutas“

Paulius Tautvydas Laurinaitis
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. lapkričio numerio rubrikoje „Kaunas – UNESCO dizaino miestas“. Žurnalo archyvą rasite čia.

creative_city_kaunas_lt-01 (2)
Mėnesio tema. Dingusios Kauno šventovės
Po žeme archeologų vis dar laukiantys bažnyčių pamatai, lengva ranka griaunami barokiniai pastatai ir vieno žmogaus užmojis gyvenimą įprasminti...
Mėnesio tema. Patiktų ir pačiam Vytautui
Tuometinio Michailo (dabar – Vytauto) prospekto projektuotojai nė nesapnavo, kad vieną dieną jam teks „vaidinti“ JAV televizijos kanalo HBO...
Koks ateityje galėtų būti Kauno centrinis paštas? Idėjų maišas – jau atrištas
Nerimstant aistroms dėl Kauno centrinio pašto rūmų, miestiečiai ėmėsi iniciatyvos pasirūpinti jo ateitimi. Kol vieni siekė, kad pastatas būtų...
Kaune – paroda apie moderniosios urbanistikos klasiką Janą Gehlą
Antradienį, balandžio 2 d. 18 val. Kauno menininkų namuose atidaroma paroda  „Keičiant mąstyseną. Jano Gehlo gyvenimas ir veikla“. Moderniosios...
Mėnesio tema. Dingusios Kauno šventovės
Po žeme archeologų vis dar laukiantys bažnyčių pamatai, lengva ranka griaunami barokiniai pastatai ir vieno žmogaus užmojis gyvenimą įprasminti...
Mėnesio tema. Patiktų ir pačiam Vytautui
Tuometinio Michailo (dabar – Vytauto) prospekto projektuotojai nė nesapnavo, kad vieną dieną jam teks „vaidinti“ JAV televizijos kanalo HBO...
Koks ateityje galėtų būti Kauno centrinis paštas? Idėjų maišas – jau atrištas
Nerimstant aistroms dėl Kauno centrinio pašto rūmų, miestiečiai ėmėsi iniciatyvos pasirūpinti jo ateitimi. Kol vieni siekė, kad pastatas būtų...
Kaune – paroda apie moderniosios urbanistikos klasiką Janą Gehlą
Antradienį, balandžio 2 d. 18 val. Kauno menininkų namuose atidaroma paroda  „Keičiant mąstyseną. Jano Gehlo gyvenimas ir veikla“. Moderniosios...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia