Gytis Padegimas metus baigs premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Režisierius Gytis Padegimas po kelerių metų pertraukos grįžta į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Kūrybinį sugrįžimą įprasmina nacionalinė dramaturgija – išeivijos rašytojo Algirdo Landsbergio pjesė „Vėjas gluosniuose“, kurios premjera  – jau gruodžio 7, 9, 23 dienomis Ilgojoje salėje. Tai – viena iš keturių artimiausiu metu suplanuotų premjerų šiame teatre.

Režisierių, teatro pedagogą Gytį Padegimą dera tituluoti daugiausiai lietuviškos dramaturgijos teatro scenoje pristačiusiu kūrėju. Antano Baranausko, Kazio Sajos, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Glinskio, Juozo Grušo, Antano Škėmos, Vidmantės Jasiukaitytės, Jurgos Ivanauskaitės, Emos Mikulėnaitės, Arvydo Juozaičio, Violetos Palčinskaitės, Vandos Juknaitės, Marko Zingerio, Herkaus Kunčiaus bei kitų autorių kūriniai ir paties parašytos pjesės nacionaline tematika – JAH bei „Alksniškės“– ilgos, turtingos ir prasmingos režisieriaus kūrybinės biografijos pamatas. Jis – taip pat ir pirmojo lietuviškos dramaturgijos festivalio „Atgaiva“, prieš 30 metų surengto Šiauliuose, iniciatorius ir organizatorius.

Premjerai Nacionaliniame Kauno dramos teatre G. Padegimas pasirinko Lietuvoje mažai žinomo išeivijos rašytojo Algirdo Landsbergio (1924-2004)  pjesę „Vėjas gluosniuose“, parašytą JAV 1956 metais. Režisierius yra statęs šio autoriaus kūrinį pavadinimu „Vaikai gintaro rūmuose“ su Klaipėdos universiteto Menų akademijos vaidybos studentais – jam pjesę su dedikacija atsiuntė pats autorius. Vis dėlto, profesionalioje scenoje lig šiol tebuvo pastatyta vienintelė šio autoriaus drama – „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1989 m., Kauno dramos teatre, režisierius Vytautas Balsys). Būsimas spektaklis yra dedikuojamas šiemetiniam festivaliui „Atgaiva“.

A. Landsbergis, Niujorkas. 1979 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

A. Landsbergis, Niujorkas. 1979 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Primirštas ar iki galo neatrastas autorius Algirdas Landsbergis beveik visą savo gyvenimą anapus Atlanto paskyrė moderniajai pokario lietuvių literatūrai: rašė romanus, noveles, pjeses, publicistiką, redagavo Antano Škėmos raštus, vertė lietuvių literatūros kūrinius į anglų kalbą, dalyvavo į Lietuvą transliuojamose „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijo laidose, buvo tarptautinio PEN klubo rašytojų tremtyje centro prezidentas, JAV Dramaturgų gildijos narys.

Pjesės „Vėjas gluosniuose“ veiksmas nukelia į XVI amžių, kur Livonijos pasienyje lietuvių-lenkų kariuomenė laukia mūšio su rusų armija dėl Livonijos krašto. Šventasis Kazimieras drauge su Angelu trumpam nusileidžia į žemę tyrinėti žmogaus ir jo žemiškojo gyvenimo. Tačiau jų viešnagė užtrunka. Lietuvos – Lenkijos karalius Žygimantas Augustas liūdi dėl mirusios karalienės Barboros, kareivių gretose veši apatija, skurdas, alkis, netikėjimas ir nuovargis, o Kopernikas neseniai atrado, kad Žemė nebėra visatos centras. Nusivylusio žmogaus akyse žemė tapusi purvinu užkampiu, „kur krinta žvaigždžių išmatos“, o du žmonės čia toliau vienas nuo kito nei du žvaigždynai. Kazimieras stengiasi pripildyti žmonių sielas tikėjimo, suteikti jiems dvasinės stiprybės ir sugrąžinti karaliui pasitikėjimą savo jėgomis, tačiau patiria, kad žmonės nori klausyti tik savęs. Nepaisant visko, jų kalba tokia graži savo laikinume, kaip vėjas gluosniuose.

Dramaturgas, atstovaujantis pokario jaunąją kartą, auklėtą egzistencializmo filosofų, nagrinėja dvasinį konfliktą – kaip gyventi žmogui istorinių katastrofų akivaizdoje, iškelia gyvenimo beprasmybės ir laikinumo problemas. Intelektualinio turinio dialoguose išsaugota skaidri poetinė intonacija, būdinga lietuvių istorinėms dramoms. „Ši pjesė yra labai vailderiška, nes, kaip ir „Mūsų miestelyje“ bei „Ilgoje Kalėdų vakarienėje“, joje kalbama apie paprastus žmones, keistai supintus jų likimus karo akivaizdoje. Dabar, kai jaučiame stiprias geopolitines įtampas, manau, kad ši pjesė yra labai aktuali. Be to, Algirdo Landsbergio tekstai – tarsi lietuviškos  sąmonės  imuniteto  stiprinimas.“– įsitikinęs  spektaklio sumanytojas ir režisierius.

Repeticijos akimirka. Rido Beržausko nuotr.

Repeticijos akimirka. Rido Beržausko nuotr.

Spektaklio „Vėjas gluosniuose“ premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre 2018 m. gruodžio 7, 9 ir 23 d. Ilgojoje salėje. Scenografiją ir kostiumus kuria dailininkė – Birutė Ukrinaitė, muziką – Raimundas Martinkėnas, judesį ir choreografiją – Indrė Puišytė. Vaidina Dainius Svobonas, Arnas Ašmonas, Jurgis Jarašius, Andrius Gaučas, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Dovydas Pabarčius, Ugnė Žirgulė, Henrikas Savickis, Artūras Sužiedėlis, Milė Šablauskaitė.

„Vėjas gluosniuose“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre gimsta praėjus 45 m. nuo G. Padegimo debiuto – spektaklio vaikams „Karlsonas ir vėl pokštauja“. Taip pat premjera pažymi kūrybinio bendradarbiavimo su teatro dailininke Birute Ukrinaite 20-metį.

2018 m. gruodžio 1, 2 ir 8 d. teatro Mažojoje scenoje įvyks režisierės Eglės Kižaitės spektaklio „Būtybės“ premjera. Muzikinis spektaklis vaikams nuo 5 m. Kotrynos Zylė knygos „Didžioji būtybių knyga“ motyvais kuriamas kartu su „Vėjų teatru“.  Taip pat dar šiemet, gruodžio 19, 20, 22 d.  Rūtos salėje Agnis Jankevičius pristatys spektaklį pagal Juozo Grušo noveles. Jau 2019 m. sausio 18, 19 ir 25 d. numatoma režiseriaus Povilo Makausko Euripido interpretacijos premjera.

Nacionalinio Kauno dramos teatro inf.

dramosteatras.lt

Muziejaus trečiadienis. Talentingasis Juozas Indra
2018 m. kovo 18 dieną sukako 100 metų, kai gimė iškilus lietuvių muzikas Juozas Indra. Šiuo metu Kauno miesto...
Ketvirtąkart grįžtantis „Baltojo kaspino festivalis“ kvestionuoja „kultūrines normas“
Labdaros ir paramos fondas „Frida“, prisidėdamas prie pasaulinės akcijos, skirtos atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu, jau ketvirtą kartą...
Nauja knyga pasakoja apie Nemuną Lietuvos gyvenime
Trečiadienį, lapkričio verslo centro Kauno Dokas (Jonavos g. 7, įėjimas A) konferencijų salėje istorikas Gediminas Kasparavičius pristatys knygą „Nemunas...
Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
Muziejaus trečiadienis. Talentingasis Juozas Indra
2018 m. kovo 18 dieną sukako 100 metų, kai gimė iškilus lietuvių muzikas Juozas Indra. Šiuo metu Kauno miesto...
Ketvirtąkart grįžtantis „Baltojo kaspino festivalis“ kvestionuoja „kultūrines normas“
Labdaros ir paramos fondas „Frida“, prisidėdamas prie pasaulinės akcijos, skirtos atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu, jau ketvirtą kartą...
Nauja knyga pasakoja apie Nemuną Lietuvos gyvenime
Trečiadienį, lapkričio verslo centro Kauno Dokas (Jonavos g. 7, įėjimas A) konferencijų salėje istorikas Gediminas Kasparavičius pristatys knygą „Nemunas...
Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia