Mėnesio tema. Nenešioti ant pečių

 

Susimąstę apie mokslams Kaune skirtą žurnalo numerį iškart pasiklydome. Kaip dabar skaičiuoti, kiek mieste universitetų? Birželį patvirtinta, kad iš dviejų – Vytauto Didžiojo ir Aleksandro Stulginskio universitetų (na, pridėjus dar Lietuvos edukologijos universitetą) netrukus liks vienas, o diskusijos dėl Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universitetų susijungimo neblėsta. Galų gale supratome, kad skaičiai – universitetų, mokyklų, studijų programų, etatų ar moksleivių – aktualūs kalbant apie visumą ir tendencijas.

Vienas šio mėnesio žurnalo herojus įsitikinęs, kad popierinis diplomas šiais laikais apskritai nėra reikalingas. Žinoma, jis kalba iš savo – muzikanto – varpinės. Jei nuspręstumėte kandidatuoti į Lietuvos Prezidentus ar užimti kokias kitas aukštas pareigas, aišku, be popieriuko neišsisuktumėte. Belieka tikėtis, kad to popieriuko gavimo procesas bus dar ir įdomus, ne tik reikalingas. Būtent tokių tendencijų šį lapkritį Kaune ir ieškome. Juk ne tiek svarbu, kaip vadinasi mokykla ar kam ji pavaldi. Ne mokykla ir moko. Todėl prasmingiau – jei tik yra galimybė – rinktis tuos, kurie moko.

Gabrielės Gudaitytės iliustracija

Gabrielės Gudaitytės iliustracija

Jau esame rašę apie Kaune itin populiarų Trečiojo amžiaus universitetą ir įvairius fantastiškus dalykus, vykstančius miesto švietimo įstaigose prieš ar po paskaitų ir pamokų. Bet šįkart – labiau apie tai, kas per jas. Apie priežastis, dėl kurių studijas Kaune renkasi studentai iš Ganos ir Nigerijos. Apie tai, kaip ir kodėl mokosi pataisos namuose augantys paaugliai. Apie korėjiečių kalbos perspektyvas Kaune. Apie vienintelę Stiklo katedrą Lietuvoje – ir čia visai ne apie architektūrą. Apie tai, ko neužtenka muziką studijuojantiems talentams. Ir apie Kauno kultūros lauko tempui didinti skirtą „Kaunas 2022“ programą, kurios vertę visi miesto gyventojai spės pajusti iki 2022-ųjų. Įdomiausia tai, kad mūsų plačiau pristatomame „Tempo akademijos“ profesionalų fakultete mokosi tie, kurie, atrodo, jau viską moka. Taigi tikrai ne dėl diplomo. Dėl Kauno.

Žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje.

Archyvas: ISSUU

Muziejaus trečiadienis. Talentingasis Juozas Indra
2018 m. kovo 18 dieną sukako 100 metų, kai gimė iškilus lietuvių muzikas Juozas Indra. Šiuo metu Kauno miesto...
Ketvirtąkart grįžtantis „Baltojo kaspino festivalis“ kvestionuoja „kultūrines normas“
Labdaros ir paramos fondas „Frida“, prisidėdamas prie pasaulinės akcijos, skirtos atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu, jau ketvirtą kartą...
Nauja knyga pasakoja apie Nemuną Lietuvos gyvenime
Trečiadienį, lapkričio verslo centro Kauno Dokas (Jonavos g. 7, įėjimas A) konferencijų salėje istorikas Gediminas Kasparavičius pristatys knygą „Nemunas...
Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
Muziejaus trečiadienis. Talentingasis Juozas Indra
2018 m. kovo 18 dieną sukako 100 metų, kai gimė iškilus lietuvių muzikas Juozas Indra. Šiuo metu Kauno miesto...
Ketvirtąkart grįžtantis „Baltojo kaspino festivalis“ kvestionuoja „kultūrines normas“
Labdaros ir paramos fondas „Frida“, prisidėdamas prie pasaulinės akcijos, skirtos atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu, jau ketvirtą kartą...
Nauja knyga pasakoja apie Nemuną Lietuvos gyvenime
Trečiadienį, lapkričio verslo centro Kauno Dokas (Jonavos g. 7, įėjimas A) konferencijų salėje istorikas Gediminas Kasparavičius pristatys knygą „Nemunas...
Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia