Mėnesio tema. Erdvėje tarp nereikšmingo ir produktyvaus su Liza Baliasnaja

Liza Baliasnaja – vis dažniau į gimtajį Kauną sugrįžtanti Briuselyje gyvenanti choreografė. Lapkričio 9–11 d. M. Žilinsko dailės galerijoje kūrinio „Commensurate to Be With“ tarptautinę premjerą pristatysianti menininkė dalijasi siūlymais, kaip dar galime suprasti šiuolaikinį šokį. Svarbiausia, anot jos, būti atviram, apsikeisti žiniomis ir nusiteikti transformacijai.

Kaunas – gimtasis tavo miestas. Kokie paauglystės prisiminimai ryškiausi? Kokios Kauno vietos ar kokie kultūriniai renginiai tau dabar simbolizuoja tą laiką? Kas tuo metu atrodė hip?

Kaune gimiau ir užaugau. Kadangi domėjausi šokiu, be abejo, atradau šokio teatrą „Aura“, kuris man augant buvo visa ko viršūnė. Šešiolikos metų pradėjau ten lankytis ir šokti. Kadangi netrukus buvau pakviesta šokti „Auros“ spektakliuose, anksti pradėjau profesionalią karjerą. Tai didžiulė privilegija. Iš kitos pusės, galbūt nelabai ir turėjau paauglystės, kurią patyrė mano bendraamžiai. Vienas laukiamiausių renginių buvo „Auros“ organizuojamas šiuolaikinio šokio festivalis, kuriame galėjau pamatyti tarptautinio lygio šokio kompanijas. Tai mane labai žavėjo. Tuo metu mažai žinojau, kas vyksta užsienyje, todėl tai, kas vyko Lietuvos šiuolaikinio šokio ir meno scenoje, man darė didžiausią įtaką.

Kadangi „Auros“ studija įsikūrusi Senamiestyje, ten praleidau labai daug valandų. Gyvenau tarsi dvigubą gyvenimą vieną gimnazijoje, kitą kaip šokėjos. Laiką leisdavau su vyresniais kolegomis, pasirodymuose, spektaklių repeticijose. Tad Kauno centras, maršrutas žemyn laiptais nuo „Saulės“ gimnazijos link Senamiesčio buvo mano kasdienė rutina. Su bendraamžiais daug laisvo laiko leidome viešosiose erdvėse Vytauto Didžioj karo muziejaus sodelyje, ant įvairių Kauno laiptų. Kažką mes ten veikėme visą laiką, būdavo labai hip (juokiasi). Kaune imponavo ne tiek pastatai, kiek tos erdvės, kuriose lankydavausi.

Kaip tavo gyvenime atsirado šokis? Ir kada supratai, kad nori sieti savo karjerą su šokio menu? Ar visi pasirinkimai – šokio teatras „Aura“, mokykla „Artes“ Olandijoje ir mokykla P.A.R.T.S. Belgijoje – buvo kryptingi, planuoti ar labiau vedami impulso ir dvejonės? Kokią įtaką jie padarė tau kaip asmenybei?

Kai 18-os persikrausčiau studijuoti į Olandiją, labai išsiplėtė mano žinių laukas. Galima sakyti, mane suformavo vakarietiškas kontekstas, kuriame staiga atsidūriau. Kai pradėjau pažinti alternatyvią šokio kultūrą, ėmiau ten atrasti save, daug labiau nei konservatyvioje to laiko Kauno visuomenėje. Išvykus į Olandiją, mano gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių. Anglų kalba tapo mano pagrindine kalba, todėl galėjau skaityti tekstus, kurių anksčiau neturėjau akiratyje. Šokio akademijos kontekstas, kuriam būdingas liberalumas ir laisvesnis požiūris į kūną, bei vakarietiškos lygiateisiškumo, feminizmo idėjos padarė man didelę įtaką ir labai praplėtė mano mąstymą apie tam tikras paauglystėje ir vaikystėje suformuotas dogmas.

Aišku, tėvams paleisti savo dukrą į Olandiją mokytis šiuolaikinio šokio gali atrodyti abejotinas pasirinkimas. Kai buvau paauglė, aš „turėjau“ būti medikė, o šokį palikti hobiu. Kai pradėjau savarankiškai keliauti į užsienį, į skirtingus šokio seminarus, kūrybines dirbtuves, supratau, kad žmonės iš to gyvena, kad šokis gali būti tikra profesija. Gyvendama Lietuvoje to nesuvokiau. Pasirinkimas studijuoti šokį buvo intuityvus, siekiant pažinti save tokią, kokios, manau, nebūčiau galėjusi pažinti likusi gyventi Lietuvoje. Per šokį aš atradau labai daug. Šokio studijos padarė įtaką mano gyvenimo būdui, mąstymui, politiniam požiūriui, etikai. Šokyje atradau erdvę, kurioje galėjau išsilaisvinti iš tam tikrų stigmų ir visuomenėje vyraujančių rėmų. Visada turėjau ir vis dar turiu palaikančią šeimą. Jie jaučia labai daug pagarbos mano sprendimams. Jie visada mane palaikė. Ir palaiko. Man labai pasisekė.

SCI_0506

Studijavai P.A.R.T.S., laikomoje viena prestižiškiausių šiuolaikinio šokio mokyklų Europoje. Kaip apibūdintum savo studijas ten, kaip tai pakeitė tavo požiūrį į kūrybą?

Apie P.A.R.T.S. sužinojau jau studijuodama Olandijoje. Mokslai P.A.R.T.S. pakeitė mano požiūrį į šokį, padėjo suprasti tai, kad šokis yra ne tik fizinė, bet ir intelektuali veikla. Tai nėra tik raiška ir kūno darbas. Kad šokio praktikos ir choreografija savyje gali turėti akademinio požiūrio į žinias ir kūrybą. Šis santykis tarp teorijos ir praktikos man tapo svarbus ir lydi mane daug metų. Mes praleidome tiek pat laiko fiziniuose, praktiniuose užsiėmimuose, kiek ir teorinėse sociologijos, filosofijos, meno istorijos, feminizmo, postkolonializmo paskaitose. Visa tai man suteikė suvokimą, kad kaip meno kūrėjas esu politinis vienetas ir tai, ką aš kuriu, reprezentuoja manąjį požiūrį visuomenėje. Šokėjas nėra tik pramogos kūrėjas, šiuolaikinis šokis kuria diskursą. Išsivystė atsakomybės jausmas už tai, ką kuriu.

Kadangi šiuolaikinio šokio pagrindus įgijai Lietuvoje, „Auros“ teatre, po to susidūrei su Vakarų pasaulio praktikomis, ar galėtum palyginti, kokie skirtumai tau atrodo ryškiausi?

Čia mums vis dar labai svarbu pavadinti kažką šiuolaikiniu šokiu. Reikia suprasti, kad šiuolaikinis šokis apibūdina tik tai, kas šiuo laiku gali būti vadinama šokiu. Tai nėra judesio stilius ar estetika. Tai yra „šių laikų“ šokis. Todėl svarbiausia paklausti, kas šiuo metu aktualu kuriant šokį. Ar mums aktualu kurti šokį, kuris vis dar turi labai heteronormatyvų požiūrį? Kuris nebando pasiūlyti alternatyvų esamam chaosui? Šokį, kuriam reikalinga juoda teatro dėžutė ir nuolankus kėdėje sėdintis žiūrovas? Ar mums svarbu nagrinėti kokius nors kitus klausimus? Nereikia nurašyti šokio istorijos, bet, kaip ir bet kokia sritis, šokis plečiasi. Ši plėtra Vakaruose įvyko anksčiau. Bet sulauksime jos ir čia, ji jau vyksta lietuvių menininkų, gyvenančių Lietuvoje bei užsienyje, dėka.

Kas dabar aktualu šiuolaikiniame šokyje? Kokias pastebi tendencijas? Ką pati renkiesi?

Man visada aktualu sukurti laiką ir erdvę, kurioje žiūrovas gali pajausti kažką priešingo kapitalizmo akumuliuojamam produktyvumui. Dažnai tai įgauna gana abstrakčią formą. Bet kokiame meno kūrinyje man svarbios pasipriešinimo greitam vartojimui, produktyvumo reikalavimui intencijos.

Nepaisant to, kad daugelį savo darbų vystai ne Lietuvoje, dirbi su itin tarptautiškomis žmonių grupėmis, pastaruoju metu vis dažniau grįžti į Lietuvą, čia ne tik pristatai ir plėtoji savo darbus, bet vedi seminarus. Kas skatina grįžti? Ar nori dalytis savo praktikomis ir patirtimis?

Visų pirma, Lietuva yra neįtikėtinai įdomi erdvė, nes ji vis dar patiria transformaciją. Kai esu Lietuvoje, atrodo, kad viskas vis dar yra įmanoma. Čia galima būti žaismingam, galima eksperimentuoti, jaučiamas potencialas. Jaučiu, kad turiu čia labai daug galimybių ir erdvės. Žinau, kad taip yra dalinai dėl to, jog turėjau galimybę išvykti ir mokytis užsienyje. Grįžtu čia su tuo žinojimu ir suvokiu savo privilegiją, tai mane skatina dalintis. Mano požiūris į savo veiklą Lietuvoje irgi pasikeitė. Manęs nedomina, kad Lietuva taptų Belgija. Dėstydama, vesdama seminarus nesiekiu tiesiog perduoti žinių. Man svarbu dalintis jomis. Supratau, jog pasidalinus žinios savaime pasikeičia. Daugeliu atvejų aš eksperimentuoju, ieškau savęs kaip dėstytojos, niekada nedėstau tokio paties seminaro dukart iš eilės. Visada galvoju, ką galiu pasiūlyti būtent aš, žinodama Lietuvos šokio kontekstą, ko negali pasiūlyti mokytojas iš užsienio. Kaip aš galiu būti naudinga šiai sferai. Noriu, kad mano turimos žinios transformuotųsi ir taptų naudingos būtent čia. Turime suvokti, kad mes neturime būti kaip „Vakarai“, nesame ir nebūsime. Mūsų kitoks laikas, kitoks greitis. Tai pokalbio ir atvirumo klausimas. Nežinau, kokių tiksliai norėčiau pokyčių. Bet jie bet kokiu atveju įvyks.

Ar sieji savo karjerą su Lietuva?

Žmonės dažnai mano, kad, kai gyveni užsienyje, gyveni ten, nes ten daug lengviau. Bet taip nėra. Man būtų kur kas lengviau gyventi Lietuvoje. Aš turėčiau darbo, galėčiau rodyti savo kūrinius dažniau, galėčiau dėstyti daugiau. Gyventi Belgijoje yra labai sudėtinga, ten tokių kaip aš – tūkstančiai. Gyvenu ten, nes man vis dar įdomus tos šalies šokio kontekstas, vis dar gaunu žinių ir tampu stipresnė, vis geriau pradedu suprasti, koks mano, kaip kūrėjos, braižas. Bet savo ateitį tikrai matau Lietuvoje. Tai yra tik kelerių metų klausimas. Noriu geriau suprasti, kaip galėsiu čia veikti.

SCI_0551

Esi jauna savo srities profesionalė, jau sukūrusi nemažai darbų. Kokios idėjos tave motyvuoja kurti šiuo metu?

Pastaruoju metu itin domiuosi taip vadinamu pseudomokslu – tai įvairūs moksliniai reiškiniai, kurie yra nepagrįsti, bet kuriantys mitus. Mąstau apie tai: jei šokyje sukuriamos žinios – kur jos panaudojamos? Mąstau apie žinių ekonomiką. Mane domina šios temos, mitai, apeigos. Esu idėjų erdvėje tarp kažko labai produktyvaus ir kartu visai nereikšmingo. Lapkričio mėnesį vykdysiu tiriamąjį projektą, kur ir kalbėsiu apie tai, kaip bendruomenėje sukuriamos nepraktinės žinios veikia mūsų santykį, mūsų erdvės suvokimą, energetiką. Pastaruoju metu mane domina itin nematerialios temos.

Kai dirbi su šokiu, supranti, kad tvarumo idėjos tampa labai abejotinos. Mes tarsi nieko realiai nesukuriame, šokis yra labai nematerialus ir momentalus. Mane tai vis dar žavi. Kai pradedu kūrinio procesą, visiškai neturiu suvokimo, kaip jis atrodys. Pats procesas, jame kylantys klausimai, kažkokių medžiagų atsiradimas visiškai padaro įtaką tam, kaip atrodys rezultatas. Todėl visada sakau, kad, jei man nereikėtų pristatyti kūrinio, aš galėčiau prie jo dirbti be pabaigos. Nes… o kada tu gali baigti kvestionuoti? Aš nesu greito maisto mėgėja, todėl „kaip“ man visada svarbiau negu „kas“. Tai ne visai šiuolaikinės šokio rinkos sąlygas atliepianti strategija, bet man labai svarbu išlikti šioje mąstymo erdvėje. Mane džiugina žinojimas, kad kiekvienas kūrinys, kurį sukuriu, paremtas žinių bagažu ir sąmoningumu. Jaučiu tam didžiulį poreikį ir labai tikiuosi, kad tai nepasikeis.

Lapkričio mėnesį kartu su Kauno menininkų namais M. Žilinsko dailės galerijoje pristatysi jau pradėtą auginti projektą-šokio kūrinį „Commensurate to Be With“. Ar galėtum papasakoti apie tai daugiau?

Kūrinį pradėjau  2016 metais, kai buvau bebaigianti mokslus P.A.R.T.S. akademijoje. Pradėjau domėtis, kaip choreografija gali sujungti, sutapatinti, sinchronizuoti skirtingus kūnus, kurie mąsto, kvėpuoja, juda skirtingais ritmais. Juk natūraliai judame skirtingais ritmais. Šis kūrinys yra dalinai palaikomas dviejų garso takelių. Vienas jų turi labai aiškų ritminį kvadratą, kitas turi melodiją. Ritmas ir melodija pasirodė įdomios kaip metaforos. Tai tarsi būdas „turėti“ du laikus vienoje erdvėje ir du santykius su laiku vienoje erdvėje. Bet ilgainiui atsirado ir kitų klausimų. Noras būti su kuo nors, noras būti viename laike ir erdvėje, bet drauge (ne)noras atsižadėti individualumo. Tai, ką mes nagrinėjame kūrinyje, globalia prasme, tai bendruomenės steigimas, bendrumo, priežiūros, rūpesčio sukūrimas vienas kitam tokioje erdvėje, kuri paremta poreikiu būti kartu. Sinchronizacija man pasirodė labai įdomus formalus vienetas. Ar tai, kas yra sinchronizuojama efektingai, tampa objektu erdvėje? Pradėjome nuo noro būti kartu ir šokti kartu ir atsiradome erdvėje, kur klausiame savęs, kokį objektą mes sukuriame šokdami kartu. Todėl siekis rodyti šį darbą galerijoje, o ne teatre ir yra paremtas noru, kad kūrinys būtų žiūrimas ne kaip teatre. Norime pasiūlyti žiūrovui būti su šiuo šokiu kaip su gyvu objektu.

Edvinas Grin
Dainiaus Ščiukos nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. spalio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

kmn.lt

Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
Šokio spektaklio „Aside“ kūrėjai: „Kitokiems“ žmonėms dažnai nesuteikiame šanso būti suprastiems
Kokia atsisakymo atitikti visuomenės standartus kaina ir kas nutinka, kai pagaliau susitinki tikrąjį „Aš“? Stiprus perspektyvių šokėjų duetas, pulsuojanti...
Mėnesio tema. Kimčiai su karaliumi Sedžiongu
Karaliaus Sedžiongo institutų tinklo kūrimas yra 2005 m. pradėta valstybinė Pietų Korėjos iniciatyva, kuria siekiama steigti korėjiečių kalbos ir...
Mėnesio tema. Keturi šokėjai ir koncertmeisterė   
„Mano šeimoje beveik visi muzikantai, bet, pasirodo, šokio genai – stipresni“, – šypsosi už stalo, išnešto į kiemą, savo...
Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
Šokio spektaklio „Aside“ kūrėjai: „Kitokiems“ žmonėms dažnai nesuteikiame šanso būti suprastiems
Kokia atsisakymo atitikti visuomenės standartus kaina ir kas nutinka, kai pagaliau susitinki tikrąjį „Aš“? Stiprus perspektyvių šokėjų duetas, pulsuojanti...
Mėnesio tema. Kimčiai su karaliumi Sedžiongu
Karaliaus Sedžiongo institutų tinklo kūrimas yra 2005 m. pradėta valstybinė Pietų Korėjos iniciatyva, kuria siekiama steigti korėjiečių kalbos ir...
Mėnesio tema. Keturi šokėjai ir koncertmeisterė   
„Mano šeimoje beveik visi muzikantai, bet, pasirodo, šokio genai – stipresni“, – šypsosi už stalo, išnešto į kiemą, savo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia