Muziejaus trečiadienis. Epochas jungianti vėliava

Šį trečiadienį „Kauno pilno kultūros“ skaitytojams norime pristatyti eksponatą, kuriuo itin didžiuojamės. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras ir Kauno Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Egidijus Klumbys perdavė Kauno miesto muziejui originalią Lietuvos trispalvę, kuri 1988 m. spalio 9 d. vykusio Sąjūdžio mitingo metu buvo iškelta virš Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto.

Vėliavos iškėlimas – simbolinis veiksmas dar nuo senųjų civilizacijų laikų. Tai vienas iš archetipinių simbolių, kuris nurodo, kas valdo teritoriją. O vėliavos atėmimas reiškia ir valdžios pasikeitimą, tad visais laikais yra mėgstamas okupantų įrankis. Be abejo, giliausiai į Lietuvos gyventojų atmintį įsirėžęs yra visai nesenas atvejis – sovietinė okupacija, kai Lietuvos valstybinė vėliava beveik pusei amžiaus dingo iš bet kokių viešųjų vietų. Tik atskiri pasišventėliai drįsdavo viešai iškelti trispalvę ir užtai okupantų būdavo žiauriai nubaudžiami.

Ypatinga drąsa pasižymėjo pogrindinės jaunimo organizacijos „Geležinis vilkas“ vienas lyderių Algirdas Petrusevičius. 1955 m. jis iškėlė trispalvę pačioje matomiausioje vietoje – Rotušės aikštėje, ant Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios bokšto. Tiesa, pats jis už tai skaudžiai nukentėjo – vėliava, simbolizavusi laisvos tarpukario Lietuvos priėmimą, ryte buvo nuimta, o ją iškėlęs jaunuolis išvežtas į Sibiro lagerius, iš kur bandė bėgti, buvo sunkiai sužalotas sargybinių ir į Lietuvą grįžo tik po 13 metų.

Šiuos darbus pratęsė kitas kovingas jaunuolis – Petras Plumpa. 1958 m. jis trispalvę iškėlė ant…Petrašiūnų elektrinės kamino. Jo laukė 7 metai kančių Sibire, tačiau jis nepalūžo ir grįžęs tęsė rezistencinę veiklą, leido tuomet draudžiamą spaudą, ypač religinę. Už tai kalėjo dar 7 metus.

E. Klumbio dovana Kauno miesto muziejui

E. Klumbio dovana Kauno miesto muziejui. Eglės Adomulytės nuotr.

1988 m. brendo kita karta, kuri reaguodama į geopolitinius pokyčius stengėsi išjudinti „milžiną molinėmis kojomis“ – sovietinę imperiją. Tos kartos žmonės mokėsi stiprybės iš pirmtakų. Todėl nenuostabu, kad 1988 m. spalio 7 d., po 44-erių metų pertraukos, vėliava vėl atsidūrė Gedimino pilies bokšte. Prieš tai ją buvę iškėlę Vietinės rinktinės kariai, bet nuėmė dar vokiečiai, kai išblaškė rinktinę. Todėl šis gestas buvo su viltimi priimtas visoje Lietuvoje.

Nestebina, kad ryžtingiausi Kauno LPS iniciatyvinės grupės nariai tuoj pat ėmėsi organizuoti vėliavos iškėlimą ir Kaune. Šis gražus žingsnis buvo patikėtas dabar jau mirusiems LPS Kauno grupės nariams – Algirdui Patackui ir Kazimierui Uokai. Pasisėmę įkvėpimo iš prieš tai kėlusių, pašventinę šią vėliavą, su viltimi, kad ji nebūtų prievarta nukabinta, jie tai padarė spalio 9 d. – tik šį kartą tūkstančiams kauniečių stebint ir… saugant. Nepaisant to, vėliava simboliškai pakabėjo tik naktį. Bijodami, kad ji nebūtų nuimta ar išniekinta bei suprasdami momento svarbą, sąjūdiečiai atidavė vėliavą saugoti ko gero didžiausią autoritetą tuomet Lietuvoje turėjusiam žmogui – kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Vėliava buvo pakeista kita. Jau kitą mėnesį, lapkritį, trispalvė vėl tapo oficialiai įteisintu valstybiniu simboliu. Tai buvo geriausias pranašas, kad Lietuvos nepriklausomybė jau ranka pasiekiama.

1988 m. spalio 9 d. Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija. Romualdo Požerslio nuotr. Kaunas, 1988

1988 m. spalio 9 d. Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija. Romualdo Požerskio nuotr. Kaunas, 1988

Žmonių eisena vėliavos pakėlimo ceremonijos metu. Romualdo Požerslio nuotr. Kaunas, 1988

Žmonių eisena vėliavos pakėlimo ceremonijos metu. Romualdo Požerskio nuotr. Kaunas, 1988

Signataro E. Klumbio namuose tris dešimtmečius saugota vėliava neabejotinai turi ir simbolinį ryšį su rezistentais, kurie drįsto ją kelti tada, kai tai padaryti buvo labai pavojinga, o per juos ir su tarpukario Lietuva, su Laikinosios sostinės epocha. Todėl šis eksponatas labai gražiai simbolizuoja ir pagarbą, kurią atiduodame tiek Sąjūdžio 30-mečiui, tiek moderniosios Lietuvos 100-mečiui.

Simonas Jazavita, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas

Šį eksponatą – parodos „Naujas muziejuje“ objektą – galite pamatyti Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje jau nuo šio trečiadienio, spalio 24 d. iki lapkričio 25 d.

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Talentingasis Juozas Indra
2018 m. kovo 18 dieną sukako 100 metų, kai gimė iškilus lietuvių muzikas Juozas Indra. Šiuo metu Kauno miesto...
Muziejaus trečiadienis. Informatikas su kanklėmis
Ateinate į muzikos instrumentų muziejų, o ten jums liepia pirmiau žiūrėti į paveikslus. Ir dar išsirinkti tą, kuris jums...
Muziejaus trečiadienis. Kaunietiškos virtuvės realijos
Šįkart „Muziejaus trečiadienis“ – gastronominis. Mat lapkričio 5–11 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyksta Lietuvos gastronomijos savaitė, kurios metu restoranai...
Muziejaus trečiadienis. Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską
Ką turėjo daryti tarpukario moteris, kad būtų graži? Ogi naudoti Kipro Petrausko muilą. Tarpukario reklamos skelbė: Jūsų tikrą grožį...
Muziejaus trečiadienis. Talentingasis Juozas Indra
2018 m. kovo 18 dieną sukako 100 metų, kai gimė iškilus lietuvių muzikas Juozas Indra. Šiuo metu Kauno miesto...
Muziejaus trečiadienis. Informatikas su kanklėmis
Ateinate į muzikos instrumentų muziejų, o ten jums liepia pirmiau žiūrėti į paveikslus. Ir dar išsirinkti tą, kuris jums...
Muziejaus trečiadienis. Kaunietiškos virtuvės realijos
Šįkart „Muziejaus trečiadienis“ – gastronominis. Mat lapkričio 5–11 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyksta Lietuvos gastronomijos savaitė, kurios metu restoranai...
Muziejaus trečiadienis. Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską
Ką turėjo daryti tarpukario moteris, kad būtų graži? Ogi naudoti Kipro Petrausko muilą. Tarpukario reklamos skelbė: Jūsų tikrą grožį...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia