Mėnesio tema. „Nuepiko“, arba du krepšininkai ir aukštaūgis

„Dabar dvi paras sėdėjau prie kompiuterio ir montavau, tai jau vos kenčiu, kaip noriu muštis su Mariumi“, – per valandą kavinėje taip ir nespėjęs užsisakyti gėrimo sako kitas Marius. Pirmasis juokiasi, o Andrius linguoja į fone skambančios muzikos ritmą. Veikėjai, prieš dvejus metus trise debiutavę su spektakliu „(g)round zero“, beveik iškart po mūsų susitikimo jį parodė Nepriklausomybės aikštėje. Jau kitą dieną išskrido į Ispaniją, kur šoko laukinėje kalnų gamtoje. Metas susipažinti oficialiai – Marius Pinigis, Marius Paplauskas ir Andrius Stakelė. „Nuepiko“.

Marius Pinigis gimė Panevėžyje, buvo, kaip pats sako, „kinetinis vaikas“, mėgdžiojo Michaelį Jacksoną ir užaugo su teatru. Baigęs humanitarinio profilio mokyklą įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir yra politikos mokslų magistras – mama siūlė „pasirinkti ką nors rimto“. Studijuodamas netyčia pateko į šokio teatro „Aura“ akiratį – vienam spektakliui reikėjo keliasdešimties šokėjų. „Pasivijo teatras“, – sako Marius, su „Aura“ praleidęs septynerius metus.

Andrius teigia šokti pradėjęs dėl to, kad breiką šoko jo vyresnis brolis: „Dar visai mažą mane vesdavosi į čempionatus, pats nepajutau, kaip pradėjau smarkiai treniruotis ir ieškoti studijos, bet Lietuvoje neradau sau tinkamos.“ Todėl šokti teko tiesiog šiaip, sau ir iš savęs. Kol viename renginyje jį pastebėjo „Auros“ vadybininkė ir pakvietė ateiti į teatrą. „Ten pamačiau, kas yra kitas lygis ir kad tikrai dar yra ko mokytis.“ Summa summarum, Andriaus biografijoje – aštuoneri metai „Auroje“. Tuomet – šokis Tenerifėje, šokis Vokietijoje ir elektroninės muzikos studijos Danijoje. Taigi jau turime vieną epinį politologą ir vieną epinį muzikos prodiuserį. Kalbam toliau.

nuepiko-white-16

Marius Paplauskas užaugo Prienuose ir jau ketverių ėmė šokti pramoginius šokius, vėliau treniruodavosi Kaune. „Paauglystėje buvau šlykštus vaikas, buvo gėda prisipažinti, ką lankau, – draugams meluodavau, kad į Kauną važiuoju žaisti krepšinio.“ Bet krepšinį jis iš tiesų žaidė, kaip ir pirmasis Marius. „Ir mums neblogai sekėsi“, – tvirtina abu.

„O aš specialiai nežaidžiau, nes visi giminės man, aukštaūgiui, tai labai norėjo įpiršti“, – krenkšteli Andrius. Bet mes dar šiek tiek apie Marių. Kartą Birštone pamatęs hiphopą šokantį dabar jau legendinį Marijaną Staniulėną, prieniškis paskui jį nusekė į „ANT studiją“. Ten susipažino su Mariumi Pinigiu, abu pajuto teigiamą kontaktą, bet… „abu buvom žali, nors daug svajonių turėjom“. Tai – dar tik kokie 2009-ieji, aštuoneri metai iki „(g)round zero“ premjeros.

2012 m. Marius ir Andrius prisiminė antrąjį Marių, tuomet jau gerokai patobulėjusį hauso stiliaus šokėją, bet ir tuomet iki realaus darbo kartu dar šio to trūko. O ko trūko „Auroje“, sutraukiančioje tuzinus šokėjų iš įvairiausių šalių, savo spektaklius nuolat rodančioje pasaulyje? „Tai – teatras su savo hierarchine struktūra, šokdamas ten neturi daug progų būti ir kūrėju“, – sako pirmasis Marius ir kartu pripažįsta, kad tada, kai jau labai norėjo kitaip realizuoti save, tai yra kurti, reikėjo išmokti kūrybiškai mąstyti.

„Marius man pasakė, kad jei aš išeisiu, išeis ir jis“, – išsiduoda Andrius. Beje, abu jie mano, kad jei dabar jiems vėl būtų po 19 metų, vargu ar į „Aurą“ patektų, nes patobulėjo pats teatras, jauni šokėjai – daug techniškesni, labiau disciplinuoti.

Apie muziką ir politologiją jau pakalbėjome, bet dar įdomu, kaip Marius Paplauskas sugeba ir scenoje būti, ir į ją žiūrėti per kameros objektyvą. Nustebtumėte, jei sužinotumėte, kiek jo filmuotų ir montuotų siužetų socialiniuose tinkluose pamatote per mėnesį. Jei Marius Pinigis vaikystėje idealizavo Jacksoną, gal ir Marius Paplauskas žiūrėjo tiek klipų, kad ėmė juos kurti pats? Sako, giliai įsiminęs buvo Meat Loaf“ darbas „I Would Do Anything For Love“ („Ir man, ir man“, – šnibžda Andrius) ir „Pet Shop Boys“ kūrinys „Go West“: „Kai jie žygiuodavo, ir aš žygiuodavau.“ O kada ėmė žygiuojančiuosius filmuoti?

nuepiko-white-19

„Aš tiesiog nusipirkau fotoaparatą, nes norėjau įsiamžinti, kaip šoku, – viską sumontavau, įkėliau į „YouTube“ – aišku, susidomėjimo daug nesulaukiau“, – pirmuosius bandymus prisimena Marius. Ir tikina, kad ne šokti išmokti padėjo filmavimas, o atvirkščiai. Juk judėjimas su kamera dabar yra tas pats, kas judėjimas šokant. O kai pavargsti judėti, visuomet gali prisėsti ir montuoti. Sujungti du skirtingus vaizdus – savotiška choreografija. Pavykus ištinka harmonija. „Nuepiko“ dera abi asmenybės pusės – šokėjas šoka, o operatorius kuria trumpą filmą apie šokį. Jūsų kompiuterių ir telefonų ekranuose jis – dar iki Naujųjų. Bet, atsidūsta Marius, suderinti šiuos du užsiėmimus ne taip poetiškai paprasta, ypač kai dirbi vienas, o šoki trise. Dublerių nėra – Meksikoje vienas trijulės narių keturis pasirodymus šoko „klibančia“ koja.

Kuo „Nuepiko“ yra kitaip nei kitos šokio studijos, galų gale, „Aura“? „Trise mes labai daug kalbam, ne tik apie kūrybą, bet ir gyvenimiškom temom, dažniausiai – apie judėjimo kryptį. Norint būti kitokiam negalima pamiršti, kad jei visuomet savo veiksmais signalizuosi, kad esi netradicinis, darysi tai neįprastose vietose, vadinasi, įprastų ir tradicinių tau ir nereikia, – tad gali visuomet šokti turguje, gatvėje, prie Soboro…“ Marius Pinigis čia, žinoma, kalba apie erdvę profesionaliems pasirodymams, kurioje galėtų šokti ir Kauno, ir Vilniaus, ir viso pasaulio šokėjai.

Popkultūros etalonais žaižaruojantis, smūgio estetika paperkantis, garso takelio pagaulumu nieko nenutuokiančius praeivius žiūrovais paverčiantis „(g)round zero“ trupei buvo bandymų, ką, atėjus iš skirtingų pasaulių, galima daryti kartu, poligonas. Kartu ir atletiškų šokėjų kūnų treniruotė, ir… žaidimų aikštelė, kurioje tilpo visos tos vaikiškos ir lėkštos idėjos, kurių šokėjai neturėjo progų realizuoti. Devyniasdešimtųjų karta. Jacksonas ir „Pet Shop Boys“, VIVA ir MTV. Kaip sufleruoja pavadinimas, startas nuo nulio. Tiesa, visi sutarė, kad, jei imasi, kelio atgal nebėra. Tai yra nulis netaps pirmu ir paskutiniu.

nuepiko-white-6

„(g)round zero“ per porą metų spėjo sumirgėti apie 30 kartų – visur nuo Šilainių iki Meksikos. „Norisi, kad neatsidurtume toje pačioje situacijoje, kaip buvo šokant teatre ar turint studiją, kad šokis nepradėtų dusinti, kad nesinorėtų kardinaliai pakeisti gyvenimo, kad pakaktų erdvės saviraiškai“, – atrodo, už visus tris sako Marius Pinigis. Vaizdo dokumentika, muzika (gal net plokštelė), edukacija (Marius, beje, moko šokti ir visai mažus vaikus – apie tai su šokio pedagoge Birute Banevičiūte kalbame kitame šio numerio straipsnyje) – tokie dalykai padeda iš naujo atrasti save.

„Norisi neskubėti, netapti dar vienais feisbuko tvano dalyviais. Mokėti sustoti ir įvertinti save“, – taip lyg ir nebejaunatviškai baigiame pokalbį. Čia, beje, galima pakomentuoti ir naująjį pavadinimą. „Jis reiškia, kad visada turėsite augti ir pasitempti“, – taip „Nuepiko“ interpretuoti jau spėjo vienas trijulės pažįstamas.

facebook.com/nuepiko

Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys
Artūro Bulotos nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. spalio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Mėnesio tema. Erdvėje tarp nereikšmingo ir produktyvaus su Liza Baliasnaja
Liza Baliasnaja – vis dažniau į gimtajį Kauną sugrįžtanti Briuselyje gyvenanti choreografė. Lapkričio 9–11 d. M. Žilinsko dailės galerijoje...
Mėnesio tema. Keturi šokėjai ir koncertmeisterė   
„Mano šeimoje beveik visi muzikantai, bet, pasirodo, šokio genai – stipresni“, – šypsosi už stalo, išnešto į kiemą, savo...
Mėnesio tema. Petrašiūnų tango
„Kaip jūs mus radote?“, – kviesdama užeiti į tango studiją klausia Brigita Rodriguez. Jos vyras Carlosas tuo metu velkasi...
Iš arti ir iš toli apie festivalį „Kaunas mene“ (interviu)
„Neprisimenu pirmo“, – matyt, visai ne juokais sako galerijos „Meno parkas“ direktorius Arvydas Žalpys, paprašytas palyginti 1-ąjį ir jau...
Mėnesio tema. Erdvėje tarp nereikšmingo ir produktyvaus su Liza Baliasnaja
Liza Baliasnaja – vis dažniau į gimtajį Kauną sugrįžtanti Briuselyje gyvenanti choreografė. Lapkričio 9–11 d. M. Žilinsko dailės galerijoje...
Mėnesio tema. Keturi šokėjai ir koncertmeisterė   
„Mano šeimoje beveik visi muzikantai, bet, pasirodo, šokio genai – stipresni“, – šypsosi už stalo, išnešto į kiemą, savo...
Mėnesio tema. Petrašiūnų tango
„Kaip jūs mus radote?“, – kviesdama užeiti į tango studiją klausia Brigita Rodriguez. Jos vyras Carlosas tuo metu velkasi...
Iš arti ir iš toli apie festivalį „Kaunas mene“ (interviu)
„Neprisimenu pirmo“, – matyt, visai ne juokais sako galerijos „Meno parkas“ direktorius Arvydas Žalpys, paprašytas palyginti 1-ąjį ir jau...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia