Mėnesio tema. Dar neišfilmuotas miestas

„Visuomet prie naujo filmo pradedantiems dirbti kauniečiams sakau – keiksitės, nemiegosite, pyksite, bet kai savo darbo rezultatą išvysite sėdėdami kino salėje per premjerą, visa tai atrodys niekai“, – juokiasi Kauno kino biuro vadovas Aurelijus Silkinis, susitikti atbėgęs beveik iškart po to, kai Lietuvoje baigtas filmuoti HBO serialas „Černobylis“ („Chernobyl“), ir tiesiai iš būsimo didelio masto projekto lokacijos. „Černobylio“ premjera numatyta kitų metų rudenį, o Kaunui šiame filme atiteko… Maskvos vaidmuo.

Nieko neįprasto – kino ekranuose mūsų miestas jau yra buvęs Tokijumi, Viena, Norvegija, Italija… Ir tai, atrodo, dar tikrai ne paskutinės serijos. Ypač jei, kaip svarstoma, bus padidinta mokesčių lengvata kino kūrėjams, šiuo metu siekianti 20 proc. Gera mokestinė aplinka, patogios lokacijos ir geri vietos darbuotojai yra tai, ko reikia, kad kino pramonė Lietuvoje tik augtų.

Kaip yra sakiusi viena užimčiausių kino prodiuserių Lietuvoje Lineta Mišeikytė, kurios dėka mūsų šalis vis papuola į užsienio kompanijų akiratį, Kaunas itin patogus kurti istoriniam kinui. Išties, čia daug architektūrinės „mėsos“ ir vis dar netikėtų rakursų, tad miestas gali vaidinti ne tik pats save. Nors, kai daro tai, savo vaidmenį atlieka tikrai įtikinamai. „Filmuojant demonstracijos sceną „Emilijoje iš Laisvės alėjos“ verkė visi“, – užtikrina A. Silkinis. Ir prideda istoriją apie tai, kad per filmavimą vienas demonstracijoje iš tikrųjų dalyvavęs kaunietis papasakojo režisieriui Donatui Ulvydui, kaip milicininkai kruvinas rankas plovėsi Laisvės alėjoje stovėjusiame gazuoto vandens automate. Jei filmą matėte, žinote, ar scenarijus buvo pakoreguotas.

Filmo „Pelėdų kalnas“ filmavimas Kaune. Luko Juzėno nuotr.

Filmo „Pelėdų kalnas“ filmavimas Kaune. Luko Juzėno nuotr.

Su užsienio projektais sudėtingiau (nors ašarų irgi yra pasitaikę – verkė čia dokumentinį filmą apie „Mercedez-Benz“ dar 2012 m. kūrusi vokiečių režisierė Saskia Weisheit, pamačiusi, kokia tarpukario architektūra Kaune ir kaip viskas arti) – jų laikas, centimetrai ir kiti parametrai griežtai nustatyti. Storokos sutartys draudžia pasakoti tai, kas pikantiška. Net fotografuoti filmavimo aikštelėje žurnalistams paprastai neleidžiama, nes derinimas su visų aktorių agentais užtruktų tiesiog per daug brangaus laiko. Bet kol kas incidentų nebuvo, tad vienas filmavimas seka kitą. Štai, vos per „Netflix“ sužiūrėję „Emmy“ nominuotą istorinį miniserialą „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“), sužinojome, kad į Kauną atvyksta HBO komanda. Bet dar šiek tiek apie Tokijų 1946-aisiais, iškart po Antrojo pasaulinio karo, kuomet buvo teisiami karo nusikaltimais kaltinti aukšti Japonijos imperijos pareigūnai.

„Be kino dailininkų, kostiumininkų ir kitų Lietuvos profesionalų, nominacijos filmas nebūtų gavęs. Gal net nebūtų nufilmuotas! О aš turiu pagrindo tai sakyti. Tai – labai aukštas įvertinimas. Sunku net nuspėti, kiek per metus visame pasaulyje išleidžiama šios kategorijos filmų – 1 000? 3 000? Būti tarp keturių geriausių – nenusakomas jausmas“, – iškart po to, kai serialas buvo nominuotas „Emmy“, spaudoje sakė kino kompanijos „Artbox“ įkūrėjas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. Jam antrina A. Silkinis, o šiam – užsienio kino profesionalai, kurie renkasi mūsų šalį. Lietuviai tikrai dirba gerai, daug ir sąžiningai. Galima tik pridurti, kad ne tik kino pramonėje. 

Beje, karo nuniokoto Tokijo vaizdai filmuoti… Didžiasalyje. Tiesa, prireikė papildomų griuvėsių rekvizitų. Karo tribunolu tapo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune.

TOKIJO TEISMAS_Foto Artūras Bulota (3)

Filmo „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“) filmavimas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Artūro Bulotos nuotr.

Filmo „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“) filmavimas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Artūro Bulotos nuotr.

O dabar – apie naujausius įvykius. Nesusipratimu galima vadinti tai, kad kai kurie kauniečiai sunerimo ir net kiek įsižeidė sužinoję, kad jų mieste filmuojami Černobylio vaizdai. Itin nedaug informacijos atskleidę serialo kūrėjai per žiniasklaidą vis dėlto patikslino, kad Kaune filmuotos ne scenos pačiame Černobylyje, bet Maskvoje, į kurios ligoninę po sprogimo buvo vežami pirmieji gelbėtojai.

Ar pasitaiko neigiamai nusiteikusių žmonių, kuriems, tarkime, vykstant filmavimui uždarytas eismas trukdo pasiekti tikslą ar panašiai? „Gal vienas iš šimto – su kai kuriais užtenka pasikalbėti minutę, kitiems įtikinti, kad visa tai – miesto labui, prireikia ir valandos“, – kauniečių geranoriškumu iš esmės patenkintas prodiuseris. Komplimentų tiek jis, tiek Kaune dirbantys užsieniečiai negaili tiems, nuo kurių tiesiogiai priklauso filmavimo sparta – gatvių apšvietimą ir eismą reguliuojantiesiems. Žinoma, tokiam sklandžiam procesui įtakos turi tai, kad Kauno filmų biuras – miesto savivaldybės įkurta institucija. Bet ne tik valdžios institucijos iš to uždirba. Uždirba viešbučiai, maitintojai, kiti verslai. Taip pat muziejai ar kiti objektai, kurie pasirenkami kaip lokacijos.

Serialo „Černobylis“ filmavimas Kaune. Kauno kino biuro archyvo nuotr.

Serialo „Černobylis“ filmavimas Kaune. Kauno kino biuro archyvo nuotr.

Galima sakyti, vienas būdų atgaivinti, sutvarkyti ar bent jau sureikšminti istorinę architektūrą – bent trumpam įsileisti į tokius pastatus filmavimo komandas. Pavyzdžiui, neseniai Kauno centrinis knygynas ir Karininkų ramovė tapo norvegiškomis vietelėmis, kuriose sukasi pagal Pero Pettersono bestselerį „Vogti arklius“ mieste kurto filmo veiksmas.  

Su nekantrumu daugelis lietuvių – taip pat ir išeivijos – laukia pagal JAV lietuvės Rūtos Šepetys romaną pastatyto filmo „Tarp pilkų debesų“ („Ashes in the Snow“) premjeros, kuri įvyks spalio 12 d. Įdomu, kad šiame projekte darbavęsi jaunesnės kartos lietuviai tik filmavimo aikštelėje sužinojo apie tikruosius tremties mastus ir pasekmes, o po pamainos skubėdavo namo naršyti internete. Taigi mokosi ne tik žiūrovai.

Yra ir kita pusė. Visame pasaulyje garsus serialas „Sostų karai“ („Game of Thrones“), be kitų vietų, buvo filmuojamas įstabiame Kroatijos kurorte Dubrovnike. Dabar šis miestas, galima sakyti, kenčia nuo populiarumo – čia organizuojamos dešimtys specialių ekskursijų, vien dėl jų į Kroatiją atvyksta daugybė užsienio turistų. Aha, kai kurie – tik dėl įsivaizduojamų sostų karų, bet ne dėl pačios Kroatijos, ir dėl to vietos gyventojai pagrįstai suirzę. Ar tai negresia Kaunui, Lietuvai?

Sutikite, kad Lietuvos kraštovaizdis, su itin nedidelėmis išimtimis, ne itin palankus kurti tokio tipo filmams. Bet… yra atvirkštinis atvejis, iš kurio miestas jau patiria didelę naudą. Tai – „Persona Non Grata“, japonų filmas apie diplomatą Čijunę Sugiharą. Filmuotas, paradoksalu, jis Lenkijoje dar 2013 m., tai yra prieš pat įsigaliojant jau minėtoms mokestinėms lengvatoms. Bet į Lenkiją japonai, filmo premjeros savaitgalį į jį plūdę lygiai taip pat kaip į naujausią Džeimso Bondo nuotykių seriją, neplūsta. Jų vis daugiau Kaune, tai patvirtins ir viešbučių savininkai, ir Sugiharos namų darbuotojai, ir turizmo operatoriai.

TARP PILKŲ DEBESŲ_Foto Asta Martinonytė (2)

Filmo „Tarp pilkų debesų“ („Ashes in the Snow“) filmavimas Kaune. Astos Martinonytės nuotr.

Filmo „Tarp pilkų debesų“ („Ashes in the Snow“) filmavimas Kaune. Astos Martinonytės nuotr.

Kas toliau? Toliau – tik didingiau. Spalį ar lapkritį, kaip skelbia užsienio žiniasklaida, Lietuvoje, o ir Kaune, turėtų būti filmuojamas projektas apie Jekateriną Didžiąją su „Oskaro“ laureate Helen Mirren. Tokių dvarų, kaip Sankt Peterburge, Lietuvoje nerastume, taigi dalis scenų bus filmuojama „gimtinėje“. Bet Kaunas iš esmės „dar neišfilmuotas“, kaip sako A. Silkinis, taigi viskas – mūsų rankose. Kino ir svetingumo industrijų darbuotojų, na, ir šiek tiek valdžios atstovų. Ir net pamažu antrąjį gyvenimą pradedantis gyventi S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas su privatiems lėktuvams tinkamu tūpimo taku čia vaidina ne patį mažiausią vaidmenį.

kaunasfilmoffice.com

Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys

Kauno kino biuro archyvo nuotr.

Straipsnis publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. rugsėjo rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Pas „modernų, bet ne modernistą“ Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
Ar dreba rankos, kai statybininkai stato pirmąjį tavo suprojektuotą gyvenamąjį namą, ir ne bet kam, o tavo paties pusbroliui?...
Europos paveldo dienos Kaune kviečia atrasti Šimtmečio paveldą
Rugsėjo 21–23  dienomis visoje Lietuvoje, taigi ir mūsų mieste, vyks Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Atraskime...
Į Kauną „grįžta“ paroda „Optimizmo architektūra“
Per šiuos metus aplankiusi Vilnių, Romą, Paryžių, Taliną ir Vroclavą, Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirta kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra:...
Istorinis kino teatras „Romuva“ duris atvers kitais metais
Laisvės alėjoje esantis kino teatras „Romuva“ po šiuo metu vykdomos rekonstrukcijos lankytojus žada pasitikti gerokai pasikeitęs – tarpukario autentika...
Pas „modernų, bet ne modernistą“ Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
Ar dreba rankos, kai statybininkai stato pirmąjį tavo suprojektuotą gyvenamąjį namą, ir ne bet kam, o tavo paties pusbroliui?...
Europos paveldo dienos Kaune kviečia atrasti Šimtmečio paveldą
Rugsėjo 21–23  dienomis visoje Lietuvoje, taigi ir mūsų mieste, vyks Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Atraskime...
Į Kauną „grįžta“ paroda „Optimizmo architektūra“
Per šiuos metus aplankiusi Vilnių, Romą, Paryžių, Taliną ir Vroclavą, Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirta kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra:...
Istorinis kino teatras „Romuva“ duris atvers kitais metais
Laisvės alėjoje esantis kino teatras „Romuva“ po šiuo metu vykdomos rekonstrukcijos lankytojus žada pasitikti gerokai pasikeitęs – tarpukario autentika...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia