Mėnesio tema. Skandinaviškas kino ratas   

Metas pakalbėti apie 11-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio (TKKF) pabaigą. Tiksliau, priežastis, lėmusias tai, kad festivalio uždarymui pasirinktas filmas „Vasaros pabaiga“ („End of Summer“, 2014 m.). Jo autorius – šių metų pradžioje Berlyne netikėtai miręs islandų kino kompozitorius Jóhannas Jóhannssonas, Kauno sinefilams artimai pažįstamas bent nuo 2009-ųjų. Tais metais islandas dalyvavo muzikinėse dirbtuvėse „Nordic Sounds in Film“, kurios vyko 3-iojo TKKF rėmuose. Būtent čia J. Jóhannssonas susipažino su švedų kompozitoriumi Eriku Enockssonu, ir tai tikrai nebuvo vienintelis jų susitikimas. E. Enockssonas atvyks ir šiemet – jo koncertas seks iškart po trumpo, bet užhipnotizuoti suspėjančio filmo „Vasaros pabaiga“ peržiūros, o gyvai atliekamą garsą papildys vaizdo menininko Martino Burströmo (Švedija) kūryba. Daugiau apie renginį „Garsovaizdžiai“, vyksiantį rugsėjo 30 d., skaitykite čia.

Keletu faktų bei asmeninėmis įžvalgomis apie Jóhanno Jóhannssono kūrybą ir gyvenimą sutiko pasidalyti ne vienus metus šalia jo praleidusi danų kilmės kino prodiuserė Louise H. Johansen. Gyvenimo ir kūrybos partneriai kartu dirbo ir filme „Vasaros pabaiga“.

Kurį laiką Islandijoje gyvenusi, šiuo metu Čekijoje įsikūrusi Louise H. Johansen taip pat dirbo su tokiomis juostomis, kaip „Grandma Lo-fi: The Basement Tapes of Sigridur Nielsdottir“ ir „Born to Lose“. Ji – ir kino žurnalistė, festivalių CPH PIX (Kopenhaga, Danija) ir FEBIOFEST (Praha, Čekija) programų sudarytoja.

Louise ir Jóhannas susipažino Reikjavike 2004-aisiais, kai įrašų kompanija „12 Tónar“ surengė vakarėlį norėdami atšvęsti vieną pirmųjų kompozitoriaus darbų kine – filmo „Dís“ garso takelį. Beje, šį melodingos elektronikos darbą Louise rekomenduoja būtinai paklausyti tiems, kurie pažįstami tik su vėlesne islando kūryba.

Perskaičius žodį „Islandija“ turbūt ne vienam skaitytojui ausyse suskambo Muzika iš didžiosios „M“ – „Sigur Rós“,„Múm“, Björk ar bet kuris kitas iš daugybės atlikėjų, gimusių ir pradėjusių kurti šioje atokioje saloje. Alternatyvaus, iš principo nesukurto komercinei sėkmei, bet muzikos verslo dėsnius kaskart drąsiai apeinančio skambesio kompanijoje būtina minėti ir J. Jóhannssoną.

Muzika jo gyvenime atsirado anksčiau nei kinas. Į Reikjaviko indie sceną dar dvidešimties nesulaukęs vaikinas įšoko devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai įkvėptas tokių vietos kolektyvų, kaip „Þeyr“ ir „The Sugarcubes“, su bendraminčiais įkūrė shoegaze grupę „Daisy Hill Puppy Farm“. „Pavadinimas – tai juokas, pasiskolinome jį iš animacinio filmo apie Snupį“, – viename pirmųjų savo interviu pasakojo islandas. Anuomet jis minėjo, kad grupė dainuoja angliškai, o ne islandiškai, nes norėtų užkariauti didesnes auditorijas, nors, peržengus iš scenos į kino ekraną, kompozitoriui tai pavyko padaryti išvis be žodžių.

Vėliau J. Jóhannssonas grojo tokiuose kolektyvuose, kaip „Ham“, „Apparat Organ Quartet“ ir „Evil Madness“. „Verta paminėti ir įtakingą menininkų kolektyvą „Kitchen Motors“, kurį Jóhannas įkūrė kartu su Kira Kira ir Hilmaru Jenssonu – tai gana ankstyvas pavyzdys to, kaip jam svarbu buvo bendradarbiauti“, – pastebi ir pasidomėti kviečia Louise.

Vis dėlto tai, kas padėjo kompozitoriui iškilti tiek Islandijoje, tiek svetur, buvo soliniai darbai. Mūsų pašnekovė atvirauja, kad debiutinis Jóhanno Jóhannssono albumas „Englabörn“ jai iki šiol „rauna stogą“: „Styginių kvartetas, perkusija, elektronika – visa tai šiame albume susilieja į minimalistinę, bet itin emocingą muziką, nepavaldžią laikui, ir greičiausiai būtent dėl pastarosios savybės šio albumo kūriniai vėliau ne kartą naudoti įvairių filmų garso takeliams.“

Jei reikėtų paminėti garsiausius filmus, kuriuose skamba J. Jóhannssono kurta muzika, tai būtų jautrus pasakojimas apie fiziko Stepheno Hawkingo gyvenimą „The Theory of Everything“ (rež. James Marsh, 2014 m.) – už šį darbą, be kitų įvertinimų, kompozitorius nominuotas Oskarui – ir kraujais bei sudaužytais gyvenimais ekranus taškęs „Sicario“ (rež. Denis Villeneuve, 2015 m.). Labai skirtingi kūriniai, savo nepanašumu lyg pabrėžiantys kompozitoriaus universalumą bei siekį neiti pramintais takais, sutinka Louise: „Jóhannui buvo svarbu niekuomet nesikartoti ir vertinti bendradarbiavimą, būtiną kino aikštelėje, – savo ruožtu jis siekė dirbti su režisieriais, kurie muziką mato ne kaip efektą, o kaip filmo balsą.“

Beje, kiek ironiška kalbant apie šį kompozitorių vartoti žodį „garsiausias“. Viename interviu, kalbėdamas apie filmo „Arrival“ (tai dar vienas projektas su režisieriumi Denisu Villeneuve’u) garso takelį, jis pabrėžė erdvės ir tylos naudojimo svarbą ir minėjo, kad komerciniame kine muzikos dažniausiai per daug.

Filmų garso takeliai neretai garbinami kaip atskiri meno kūriniai, ir tai nėra naujas požiūris – prisiminkite kad ir Angelo Badalamenti ar Ennio Morricone. Tai darant vis dėlto svarbu nepamiršti, kad toks kūrinys yra kai ko didesnio dalis. „Jam bendradarbiauti su režisieriais sekėsi – galima sakyti, filmai buvo Jóhannui įkvėpimas soliniams darbams, net yra teigęs, kad padedant vaizdams jis kuria geriau“, – prisimena Louise. Tarp kitų islando įkvėpimo šaltinių ji mini literatūrą, kurią kompozitorius studijavo, taip pat vaizduojamuosius menus, istoriją: „Tokie soliniai Jóhanno darbai, kaip „IBM 1401“, „A User’s Manual“, „Fordlandia“ ar „The Miner’s Hymns“, yra paremti tikrais įvykiais.“  

Jóhannas Jóhannssonas. Asmeninio archyvo nuotr.

Jóhannas Jóhannssonas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kartu naudojami tradiciniai instrumentai, garsovaizdžiai ir elektronika – klausiu Louise, ar šis skiriamasis J. Jóhannssono bruožas įkvepia kitus kino muzikos kūrėjus. „Manau, šiandien tai – ištisa scena, ir kino muzika dabar išgyvena tikrai gerą laikotarpį – jai, kompozitoriams, garso dizaineriams skiriama daug dėmesio, net Holivude išbandomi nauji dalykai, suteikiama erdvė mąstyti kitaip, leisti garso takeliui ir garso dizainui natūraliai susilieti. Jóhannas labai anksti savo karjeroje žengė svarbius ir įtakingus žingsnius, kurie pramynė kelią kitiems“, – įsitikinusi prodiuserė, kuri dažnai leidžia sau būti tiesiog kino mėgėja.

„Vasaros pabaiga“ – pirmasis J. Jóhannssono režisuotas filmas. Tiesa, ši išraiškos priemonė jį domino ir anksčiau – 8 mm kino juosta kompozitorius fiksuodavo vaizdo medžiagą savo koncertams. Vis dėlto būtent „Vasaros pabaiga“ tapo tuo kūriniu, kuriame į viena sutekėjo visi jo talentai ir galimybės. Filmavimo darbai kelias savaites truko Antarktidoje ir žemyną supančiose salose.

„Įdomu, kad iš tiesų Jóhannas dalyvavo kito filmo ekspedicijoje kaip kompozitorius – tiesiog įkvėpimui, bet į kelionę pasiėmė savo kamerą „Super-8“ bei senų vaizdo siužetų – iš to gimė labai gražus kūdikis“, – pasakoja Louise. Filmo muziką kartu kūrė – šiek tiek improvizuodami, žiūrėdami parvežtą medžiagą – ir kompozitoriai Hildur Gudnadóttir bei Robertas A. A. Lowe’as.

Kadras iš filmo „Vasaros pabaiga“

Kadras iš filmo „Vasaros pabaiga“

„Kaip viena filmo prodiuserių, lydėjusi jį į ne vieną festivalį, labai džiaugiuosi, kad „Vasaros pabaiga“ atkeliaus ir į Kauną, – atrodo, taip uždarysime ratą, juk TKKF pakvietė Jóhanną dar jo karjeros kine pradžioje, ir būtent jūsų mieste jis susipažino su Eriku Enockssonu“, – taip su Louise vėl grįžtame į istorijos pradžią. Gal ratas niekuomet ir neužsidarys?

P. S. Asmeniškai rekomenduoju dar įsijungti 2017 m. vykusios Jóhanno Jóhannssono viešnagės radijo stotyje KEXP vaizdo įrašą „YouTube“. Ten – ir muzika, ir interviu. Ir dar daug tos sunkokai nupasakojamos islandiškos minties, pakibusios kažkur tarp pikselių.

Daina Dubauskaitė

Straipsnis publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. rugsėjo rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

kinofestivalis.lt
johannjohannsson.com

Režisierius Gildas Aleksa pristato alternatyvą froidizmui
Pagaliau moterys gali atsipūsti nuo pareigos apsilankyti teatre – atėjo vyrų eilė. Jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa imasi kalbėti...
Mėnesio tema. Petrašiūnų tango
„Kaip jūs mus radote?“, – kviesdama užeiti į tango studiją klausia Brigita Rodriguez. Jos vyras Carlosas tuo metu velkasi...
Maršrutas spalio 15-18 dienoms
PIRMADIENS, 10 15 Dalios Saukaitytės poezijos rinktinės „Purpurinis vakaras“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Kartu...
Maršrutas spalio 12-14 dienoms
PENKTADIENIS, 10 12 Ciklo „Pirmas lankas“ renginys, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Vakaro metu savo debiutinę...
Režisierius Gildas Aleksa pristato alternatyvą froidizmui
Pagaliau moterys gali atsipūsti nuo pareigos apsilankyti teatre – atėjo vyrų eilė. Jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa imasi kalbėti...
Mėnesio tema. Petrašiūnų tango
„Kaip jūs mus radote?“, – kviesdama užeiti į tango studiją klausia Brigita Rodriguez. Jos vyras Carlosas tuo metu velkasi...
Maršrutas spalio 15-18 dienoms
PIRMADIENS, 10 15 Dalios Saukaitytės poezijos rinktinės „Purpurinis vakaras“ pristatymas, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Kartu...
Maršrutas spalio 12-14 dienoms
PENKTADIENIS, 10 12 Ciklo „Pirmas lankas“ renginys, 17:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 Vakaro metu savo debiutinę...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia