Muziejaus trečiadienis. Šokiai L. Zamenhofo gatvėje (video)

Praėjusią savaitę pristatę interaktyvią „Muzikinę dėžę“, šiandien ir vėl kviečiame užsukti į L. Zamenhofo gatvėje veikiantį Kauno Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrių. Rugsėjo 3 d. čia siautulingai pradėtas naujasis lietuviškų šokių vakarų sezonas.

Kas tie lietuviški šokiai, klausiate?  Tradiciniais šokiais vadinami XIX a. pab. ─ XX a. I p. lietuvių kaimo pasilinksminimų šokiai. Tai poriniai šokiai: polkos, valsai, kadriliai ir kiti. Po II pasaulinio karo šokio tradicija kaimo bendruomenėse smarkiai išblėso ar visai nutrūko, tačiau kai kuriose vietovėse vis dėlto išliko. O pastaruoju metu išpopuliarėjo tarp jaunimo. Tik pažiūrėkite, kiek jo susirinko į sezono atidarymą.

Šiek tiek daugiau apie tautinių (tradicinių) šokių judėjimą

Nuo XX a. pradžios liaudies šokio gaivinimo judėjimai atsirado ir išplito daugelyje Europos šalių – anksčiausiai Danijoje ir Anglijoje, kiek vėliau – Vengrijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Škotijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Estijoje ir kitur.

Lietuvos miestuose nuo tarpukario lietuviškas šokis buvo matomas tik stilizuoto sceninio šokio pavidalu. Tradicinis liaudies šokis gyvavo šeimos šventėse, neformaliuose susibūrimuose. Situacija pradėjo keistis XX a. 8-ame dešimtmetyje, kai Lietuvoje išaugo stiprus folkloro sąjūdis. Kraštotyrininkai ir folkloro ansamblių nariai važiavo į kaimus, užrašinėjo dainuojamąją tautosaką, žaidimus ir šokius, mokėsi šokti patys ir mokė kitus. Antrąjį savo atgimimą šokių gaivinimo judėjimas patyrė pačioje XXI a. pradžioje, kai Vilniuje susikūrė Tradicinių šokių klubas.    

Tradiciniai šokiai Kaune

Folkloro ansamblių ar žygeivių aplinkoje šokių ir pasidainavimų vakarai Kauno mieste buvo rengiami nuo XX a. 7–8 dešimtmečių sankirtos. Dėl laikmečio aplinkybių tokie vakarojimai buvo gan uždari, skirti išimtinai „savos aplinkos“ žmonėms. Organizuotai niekas šokti nemokė. Norintys išmokdavo patys, pasižiūrėdami į greta šokančius. Nuo 8 dešimtmečio Kaune kūrėsi folkloro ansambliai, kuriuose ne tik dainuojama, bet ir šokami tradiciniai šokiai.

Šokių mokymai Kauno miesto muziejuje

Jau daugiau kaip dešimtmetį šokių mokymai ir vakaronės vyksta Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje. Organizatoriams padeda Kauno ir Vilniaus tradicinių šokių muzikantai, kurie visada groja šokių vakarų metu. Renginiai vyksta pirmą kiekvieno mėnesio pirmadienį, išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Norinčių pramokti tautinių gyvosios tradicijos šokių kauniečių skaičius auga nepaliaujamai ir šiandieną Tautinės muzikos skyriaus Koncertų salė sunkiai sutalpina visus norinčius. Kiekvieną kartą mokymuose galima išvysti anksčiau nematytų veidų, o šokėjų amžius svyruoja nuo pagrindinės mokyklos moksleivių iki garbingo amžiaus senjorų. Taigi galima drąsiai teigti, kad Tautinės muzikos skyriaus organizuojami Lietuviškų šokių vakarai Kauno miesto muziejų pavertė visame mieste žinomu tautinės kultūros židiniu.

NIK_7847 NIK_7839

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Tiems, kas nori geriau „įvaldyti“ tradicinių šokių žingsnelius, skirti mokymai, vykstantys kiekvieno renginio pradžioje. Vėliau, vakaronės metu šokami įvairūs, paprasti ir sudėtingesni liaudies šokiai. Tie, kurie netelpa salėje, šoka lauke. Na, bent jau kol leidžia orai!

Lietuviškų šokių vakarai vyksta Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje (L. Zamenhofo g. 4) kiekvieną pirmą mėnesio pirmadienį (išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius) nuo 18 val. Bilieto kaina – 1 euras, o taip pat galima įsigyti abonentinių šokių vakarų lankytojo bilietą, kuris galioja iki 2019 m. birželio mėn. Jo kaina – 6 eurai. (Mokiniams, studentams ir asmenims, kuriems sukako valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžius, taikoma 50 proc. nuolaida.)

Apie tradicinius šokius pasakojo Kauno miesto muziejaus tautinės muzikos skyriaus muziejininkė, tradicinių šokių iniciatorė ir organizatorė dr. Laura Lukenskienė.

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies labirintuose su Giedriumi Karpinsku
„Pabendraukite su edukatoriumi Giedriumi Karpinsku, jis Kauno pilyje dirba nuo pradžių pradžios“, – mums, nusprendusiems „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje šį...
Muziejaus trečiadienis. Būti didžėjumi… muziejuje
Norintiems išlaikyti saulėtą nuotaiką rudenėjant Kauno miesto muziejus siūlo išbandyti save didžėjaus vaidmenyje. Taip, taip, jums nepasigirdo. Kauno senamiestyje, tylioje...
Muziejaus trečiadienis. Devyni kaunietiški tomai
Pamenate, liepos pabaigoje pristatėme Kauno miesto muziejaus lankytojos padovanotus originalius įmonės originalius „Florance“ tarpukariu gamintus „Gėlių kvapas“? Šis istorinis...
Muziejaus trečiadienis. Dienoraščių istorijos
„Juozas mano vyras. Niekad aš nebūsiu kito. Gruodžio žmona ir po jo mirties neprivalau būti kito. Ir tame padėk...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies labirintuose su Giedriumi Karpinsku
„Pabendraukite su edukatoriumi Giedriumi Karpinsku, jis Kauno pilyje dirba nuo pradžių pradžios“, – mums, nusprendusiems „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje šį...
Muziejaus trečiadienis. Būti didžėjumi… muziejuje
Norintiems išlaikyti saulėtą nuotaiką rudenėjant Kauno miesto muziejus siūlo išbandyti save didžėjaus vaidmenyje. Taip, taip, jums nepasigirdo. Kauno senamiestyje, tylioje...
Muziejaus trečiadienis. Devyni kaunietiški tomai
Pamenate, liepos pabaigoje pristatėme Kauno miesto muziejaus lankytojos padovanotus originalius įmonės originalius „Florance“ tarpukariu gamintus „Gėlių kvapas“? Šis istorinis...
Muziejaus trečiadienis. Dienoraščių istorijos
„Juozas mano vyras. Niekad aš nebūsiu kito. Gruodžio žmona ir po jo mirties neprivalau būti kito. Ir tame padėk...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia