Į Kauną „grįžta“ paroda „Optimizmo architektūra“

Per šiuos metus aplankiusi Vilnių, Romą, Paryžių, Taliną ir Vroclavą, Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirta kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940 m.” atvyksta – galima sakyti, grįžta –  į Kauną. Parodos atidarymas – rugsėjo 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val., ją aplankyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje galėsite iki lapkričio 4 d.

Tarpukario Kauno modernioji architektūra atspindi tą politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms. Parodoje akcentuojamas Kauno modernistinės transformacijos fenomenas, kai 1919 m. miestui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos sostine miestas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Ši architektūra išliko svarbiu valstybingumo simboliu sovietiniais metais, o šiandieniam Kaunui tarpukario architektūros paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis.

Parodos atidarymas Nacionalinėje dailės galerijoje. Tautvydo Stuko nuotr.

Parodos atidarymas Nacionalinėje dailės galerijoje. Tautvydo Stuko nuotr.

Paroda, kurią inicijavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kuravo architektūros ir meno istorikai dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas) (interviu su Marija Drėmaite, kurį publikavome pernai lapkritį, skaitykite čia), prof. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos institutas) pasakoja ne vien apie architektūrą, ir ne vien apie miestą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, kaitą ir jų santykį su šiandiena.

Parodos architektai Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas sukūrė instaliaciją, kviečiančią užsukti į metaforinį Kauno namą užapvalintu kraštu ir apskritu langu. Ši instaliacija suskirstyta į tris dalis – pirmiausia išorinėje dalyje lankytojus pasitinka 5 minučių trukmės edukacinis filmas, paaiškinantis Kauno fenomeno susiformavimą ir tęstinumą (filmą, kuris sukomponuotas iš archyvinių kadrų, šiuolaikinių vaizdų ir animacinių intarpų sukūrė laidos „STOP juosta“ prodiuserė Svetlana Gužauskienė ir žurnalistė Jurgė Pridotkaitė bendradarbiaudamos su operatoriumi Ryčiu Titu ir animatoriumi Vytautu Aukščiūnu). Kitoje instaliacijos pusėje yra pateiktas 5,5 m ilgio ir 2 m aukščio Kauno naujamiesčio planas (kompozicijos autorė – architektė ir grafikė Vika Pranaitytė) su kruopščiai atliktais penkių pastatų maketais (autorius – Jomantas Padgurskas) ir trumpais videofilmais. Ši dalis pasakoja „tautos statybos“ istoriją, kurią perteikia penki pastatai, simbolizuojantys naująją nepriklausomos Lietuvos tapatybę – tai Vytauto Didžiojo muziejus, Prisikėlimo bažnyčia, Karininkų ramovė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Centrinis paštas.

Parodos viduje. Nacionalinės dailės galerijos nuotr.

Parodos viduje. Nacionalinės dailės galerijos nuotr.

Vidinėje ekspozicijos dalyje lankytojas gali susipažinti su naujos funkcijos pastatų gausa ir architektūriniais sprendimais, kurie perteikia naujosios sostinės statybos bumą ir modernizaciją. Šios ekspozicijos pagrindą sudaro archyvinių nuotraukų ir brėžinių kopijos, parengtos bendradarbiaujant su pagrindinėmis Lietuvos atminties institucijomis.

Parodą papildo ir du autoriniai meniniai darbai. Dailininkas ir dizaineris Liudas Parulskis, bendradarbiaudamas su architektūros istoriku Paulium Tautvydu Laurinaičiu sukūrė komikso stiliaus paveikslą, vaizduojantį, kaip tarpukariu buvo įsivaizduojamas ateities Kaunas. Miestiečių vizijose, kurios buvo publikuotos to meto spaudoje, netrūko dangoraižių, didingų paminklų, egzotiškų augalų ir technologinių naujovių.

Paroda Paryžiuje, UNESCO būstinėje. Luko Šiupšinsko nuotr.

Paroda Paryžiuje, UNESCO būstinėje. Luko Šiupšinsko nuotr.

Skulptorius Lukas Šiupšinskas, bendradarbiaudamas su Kauno kolekcininkais ir baldų restauratoriais, sukūrė skulptūrinį eksponatą „Paliesk modernistinį Kauną“, kurį galima pavadinti miesto archeologija.

Parodą lydi išsami knyga (lietuvių ir anglų kalbomis), išleista bendradarbiaujant su leidykla „Lapas“. Ją parengė net aštuoni autoriai (Marija Drėmaitė (sudarytoja), Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė). Greta gausios archyvinės iliustracinės medžiagos knygoje publikuojamos ir šiuolaikinių architektūros fotografų Gintaro Česonio ir Norberto Tukaj darbai (knygos dizaineriai Linas Gliaudelis ir Jurga Dovydėnaitė).

Parodos atidarymas Nacionalinėje dailės galerijoje. Tautvydo Stuko nuotr.

Parodos atidarymas Nacionalinėje dailės galerijoje. Tautvydo Stuko nuotr.

Parodos parengimą ir gamybą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Strateginis partneris – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.  Partneris – „Kaunas 2022“.

Parengta pagal Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus inf.

ciurlionis.lt

Fotoistorija. Pas Sofiją
1932-ųjų pabaigoje į architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotą minimalistinių, griežtų formų namą Žemaičių gatvėje įsikėlė gyventi trys moterys – Mikalojaus...
Pas Truikį ir Rakauskaitę. Smilkalų debesis ir muzikos garsai
1994 m. lankytojams duris atvėrė Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialinis muziejus (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys)....
KTU visuomenei atvers Kauno modernizmo perlą
2018 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę pasiekė džiugi žinia – patvirtintas KTU investicijų projektas ir skirtas Europos...
Buvusi užsienio reikalų ministerija ir „Eglutė“ – saugomos valstybės
Naujasis LR Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas praėjusią savaitę valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildė keturiais pastatais. Du jų...
Fotoistorija. Pas Sofiją
1932-ųjų pabaigoje į architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotą minimalistinių, griežtų formų namą Žemaičių gatvėje įsikėlė gyventi trys moterys – Mikalojaus...
Pas Truikį ir Rakauskaitę. Smilkalų debesis ir muzikos garsai
1994 m. lankytojams duris atvėrė Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialinis muziejus (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys)....
KTU visuomenei atvers Kauno modernizmo perlą
2018 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę pasiekė džiugi žinia – patvirtintas KTU investicijų projektas ir skirtas Europos...
Buvusi užsienio reikalų ministerija ir „Eglutė“ – saugomos valstybės
Naujasis LR Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas praėjusią savaitę valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildė keturiais pastatais. Du jų...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia