„Pirmoji banga“ į Kauną atplukdys ankstyvojo kino

Rugsėjo 14–16 dienomis į Kauno kino centro „Romuva“ ekranus trečią kartą grįžta ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Tai – satelitinis Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginys, kviečiantis į pažintinę kelionę po kino archyvus.

„Viena iš „Pirmosios bangos“ misijų – kurti atsvarą vartotojiškos kino kultūros įtakai. Norime parodyti, kad net ir prieš šimtą metų sukurti filmai šiandien gali būti aktualūs ir įtraukiantys. Šių metų programos kūriniuose – dabarčiai įtaką padarę įvykiai, šiuolaikiniam žmogui aktualios socialinės problemos, puikiai pažįstami kultūriniai herojai,“ – pasakoja festivalio sumanytojas Aleksas Gilaitis. Jis su kolegomis į Kauną „komandiravo“ penkis seansus.

Retas atvejis, kai nacistinėje Vokietijoje sukurtas filmas ne tik išvengė propagandinio patoso, bet ir lygiavosi į Holivudą. Vienas tokių – festivalio atidarymo filmas „Laimės vaikai“ („Glückskinder“, 1936 m.), kuris Kauno kino centre„Romuva“ bus rodomas rugsėjo 14 d. 18 val. Šią romantišką ir muzikalią komediją dažnai pavadina vokišku „Tai nutiko vieną naktį“ („It Happened One Night, 1034 m.) perdirbiniu. „Bravo! Bravo! Ką gali amerikiečiai, galime ir mes!“ – 1936 m. filmo „Laimės vaikai“ sėkmę šventė didžiausias Vokietijos kino žurnalas „Film-Kurier“. Filmo siužetas nesudėtingas ir lengvai nuspėjamas, tačiau režisieriui Paului Martinui pavyko sukurti savitą atmosferą – tvyrančią romantiką sustiprina šmaikštūs dialogai ir veiksmą vainikuojančios dainos bei šokiai. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė vieni žymiausių to meto vokiečių aktorių.

Filmo „Laimės vaikai“ stop kadras

Filmo „Laimės vaikai“ stop kadras

Festivalyje „Pirmoji banga“ bus rodomas ir vienas pirmųjų film-noir stilistikos filmų – italų režisieriaus Augusto Geninos „Vidurnakčio meilužiai“ („Les amours de minuit“, 1931 m.), į kino salę sukviesiantis rugsėjo 15 d. 18 val.  Akylesni žiūrovai galės pastebėti, kad filme pasirodantys motyvai vėliau atsikartoja kituose šedevruose, pvz., Alfredo Hičkoko „Nepažįstamieji iš traukinio“ („Strangers on a Train“, 1951 m.). Ištisos filmo scenos alsuoja brito kūrybos skiriamuoju ženklu tapusia įtampos atmosfera, nekalbant apie tai, kad ir vaizduojama femme fatale yra tipiškai hičkokiška blondinė.

Filmo „Vidurnakčio meilužiai“ stop kadras

Filmo „Vidurnakčio meilužiai“ stop kadras

Festivalyje sužibės ir pats A. Hičkokas – kino gurmanai galės prisiminti paskutinį kino grando nebylų filmą „Nuomininkas: Londono paslaptis“ („The Lodger: A Story of the London Fog“, 1927). Tai pirmas kūrėjo darbas trilerio žanro rėmuose ir pirmas Džeko Skerdiko personažo pasirodymas kino ekrane.

Tais laikais spaudoje nuolat mirgėdavo pranešimai apie serijines žmogžudystes. Džordžas Orvelas 1850–1925 m. periodą kadaise pavadino „mūsų didžiuoju žmogžudysčių periodu“, tačiau visą Europą šiurpinę žiaurumai sulaukdavo ypatingo skaitytojų dėmesio – kūrėjai netruko tai pastebėti. Pirmiausia Džekas įžengė į literatūrą, vėliau į teatrą, o po to, kai spektakliu apie Skerdiką susižavėjo jaunas režisierius Alfredas Hičkokas, teliko laiko klausimas, kada bus sukurtas ir filmas. Ir išties, 1927 m. šv. Valentino dieną ekranus išvydo „Nuomininkas: Londono paslaptis“. Kauniečiai kviečiami jį pamatyti rugsėjo 15 d. 20:30 val., seansą papildys Viktoro Oresto Vagusevičiaus ir Mato Samulionio muzika.

Filmo „Nuomininkas: Londono paslaptis“ stop kadras

Filmo „Nuomininkas: Londono paslaptis“ stop kadras

Karo metų kino lankytojai buvo persisotinę karinės propagandos filmais, tad pirmaisiais pokario metais juos nustota kurti. Tik 3 dešimtmečio viduryje Holivude sukurti kūriniai įrodė, jog Didžiojo karo tematikos filmai gali būti pelningi ir patrauklūs masėms. O kino ekranuose pasirodžius „Vakarų fronte nieko naujo“ („All Quiet on the Western Front“, 1930), istoriko Andrew Kelly teigimu, jis tapo „visų antikarinių filmų matu“.

Europinis atsakas šiai sėkmei – Prancūzijoje sukurti „Mediniai kryžiai“ (rugsėjo 16 d., 14 val.). Ericho Maria Remarque’o kūrinio adaptacija, kurta pagal karo veterano Rolando Dorgelės romaną tuo pačiu pavadinimu. Ženevos nusiginklavimo konferencijoje įvykusi filmo premjera neleido net abejoti jo pacifistine žinute. Žinoma, filmas nei savo biudžetu, nei žvaigždėmis nė iš tolo neprilygo savo Holivudo oponentui. „Vakarų fronte nieko naujo“ sėkmė ir legenda lig šių dienų užgožė nemažai tarpukariu sukurtų Pirmojo pasaulinio karo tematikos filmų. „Mediniai kryžiai“ – ne išimtis. Tačiau, kaip rodo filmo demonstravimo Lietuvoje istorija, taip buvo ne visuomet.

Filmo „Mediniai kryžiai“ stop kadras

Filmo „Mediniai kryžiai“ stop kadras

Švedų režisieriaus, scenaristo ir aktoriaus Victoro Sjöströmo nebyliojo kino šedevras „Nusikaltėlis ir jo žmona“ buvo pastatytas 1917 m., o pirmą kartą parodytas 1918-ųjų sausio 1-ąją. Po filmo premjeros Paryžiuje prancūzų kino kritikas ir režisierius Louis Dellucas žurnale „Cinéma et Cie“ pavadino šį filmą gražiausiu pasaulyje, o viename savo interviu Charlie Chaplinas yra pasakęs, kad Victoras Sjöströmas yra „geriausias pasaulyje režisierius“.

Filme subtiliai vaizduojamas kraštovaizdis, šiaurietiška, šešėliuojanti kalnų šviesa, subtiliai užfiksuoti atsitiktiniai spinduliai trobesiuose, ledo švytėjimas ir, nors filmas nespalvotas, atrodo, kad kiekvienas epizodas įgyja savitą spalvą. Filmuojant atvirame ore – o tais laikais tai buvo didžiulis iššūkis – derėjo atsižvelgti į per stiprią poliarinės vasaros šviesą ir ieškoti unikalių sprendimų bei naujovių, kaip antai dviguba projekcija. Šio filmo seanse (rugsėjo 16 d. 16:15 val.) skambės gyvai atliekama Edgaro Sabilo ir Mėtos Gabrielės Pelegrimaitės muzika.

Filmo „Nusikaltėlis ir jo žmona“ stop kadras

Filmo „Nusikaltėlis ir jo žmona“ stop kadras

Festivalio „Pirmoji banga“ inf. 

pirmojibanga.lt

Maršrutas lapkričio 16-18 dienoms
PENKTADIENIS, 11 16 Parodos „Angelas ir sūnus“ uždarymas, 17:00
 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55...
Naujoje „Kaunas 2022“ senamiesčio erdvėje – detektyvų vakaras ir paskaita apie bendruomenių meną
Jei jums atrodo, kad gyvenimas bėga per greitai, greičiausiai taip ir yra! Pats metas subalansuoti jo tempą ir vietoj...
Mėnesio tema. Kimčiai su karaliumi Sedžiongu
Karaliaus Sedžiongo institutų tinklo kūrimas yra 2005 m. pradėta valstybinė Pietų Korėjos iniciatyva, kuria siekiama steigti korėjiečių kalbos ir...
Kamilės Gudmonaitės „Keturi“ – tarptautiniame festivalyje Vokietijoje
Jaunos, savito braižo teatro režisierės Kamilės Gudmonaitės kūryba domina ne tik teatro kritikus, masina šiuolaikinėms teatro formoms imlų Lietuvos...
Maršrutas lapkričio 16-18 dienoms
PENKTADIENIS, 11 16 Parodos „Angelas ir sūnus“ uždarymas, 17:00
 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55...
Naujoje „Kaunas 2022“ senamiesčio erdvėje – detektyvų vakaras ir paskaita apie bendruomenių meną
Jei jums atrodo, kad gyvenimas bėga per greitai, greičiausiai taip ir yra! Pats metas subalansuoti jo tempą ir vietoj...
Mėnesio tema. Kimčiai su karaliumi Sedžiongu
Karaliaus Sedžiongo institutų tinklo kūrimas yra 2005 m. pradėta valstybinė Pietų Korėjos iniciatyva, kuria siekiama steigti korėjiečių kalbos ir...
Kamilės Gudmonaitės „Keturi“ – tarptautiniame festivalyje Vokietijoje
Jaunos, savito braižo teatro režisierės Kamilės Gudmonaitės kūryba domina ne tik teatro kritikus, masina šiuolaikinėms teatro formoms imlų Lietuvos...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia