Muziejaus trečiadienis. Devyni kaunietiški tomai

Pamenate, liepos pabaigoje pristatėme Kauno miesto muziejaus lankytojos padovanotus originalius įmonės originalius „Florance“ tarpukariu gamintus „Gėlių kvapas“? Šis istorinis buteliukas sulaukė didelio kauniečių susidomėjimo, beveik mėnesį buvo eksponuojamas Kauno miesto rotušėje, jį lankė parfumeriai, apie kvepalus rašė žurnalistai. Šiandien rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pristatome dar vieną naują Kauno miesto muziejaus eksponatą, kurį taip pat jau galite pamatyti rotušėje. Toliau pasakoja Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita.

Nuoširdžios Kauno miesto muziejaus bičiulės Mildos Mildažytės – Kulikauskienės dėka muziejaus fondus papildo dar vienas kauniečių širdis paglostyti galintis eksponatas. Tai XX a. 4 deš. Kaune leista „Lietuviškoji enciklopedija“. Šis eksponatas išties įdomus, o dėl sąsajų su mūsų miestu norėtųsi pristatyti jį kiek plačiau.

Apie lietuvių kalba leidžiamos enciklopedijos reikalingumą pirmieji pradėjo kalbėti dar JAV lietuviai prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. Lietuvoje vienas pirmųjų supratęs šio reikšmingo darbo svarbą buvo ne kas kitas, o knygų vertę itin branginęs būsimasis Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška. Tačiau nors ir JAV lietuviai turėjo organizuoti nemažai kitų leidybos darbų, tam reikėjo didelių finansų, tad buvo sudėtinga įvykdyti tokią plačią ir brangiai kainuojančią akciją, o nepriklausomoje Lietuvoje po 1918 metų buvo gausybė bėdų, kurias reikėjo skubiai spręsti siekiant, kad jauna valstybė su Pirmojo pasaulinio karo metais nusiaubtu ūkiu greičiau stotųsi ant kojų, ypač atsižvelgiant į neramią tarptautinę situaciją, kilusį konfliktą dėl Vilniaus su Lenkija.

„Lietuviškosios enciklopedijos“ rinkinys išleistas Kaune 1933 – 1941 m. Kauno miesto muziejaus fondai

„Lietuviškosios enciklopedijos“ rinkinys išleistas Kaune 1933 – 1941 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Todėl reikalai sparčiau pajudėjo tik 1930 m. Tuo metu enciklopedijos leidyba ėmė rūpintis stambiausia tarpukario Lietuvoje tokio pobūdžio įstaiga  „Spaudos fondas“. Joje dirbo muziejaus bičiulės Mildos tėvelis Antanas Mildažis. Ši įstaiga buvo labai reikalinga, nes tikslingai leido ir visą Lietuvą aprūpino didžiuliu kiekiu lietuviškos spaudos, taip pat vertimais iš kitų šalių literatūros lobynų.

Leidžiant enciklopediją „Spaudos fondui“ į talką stojo „Lietuvių katalikų mokslų akademija“ ir „Varpo“ spaustuvė. Vyriausiu redaktoriumi tapo Vaclovas Biržiška, jį pavaduoti ėmėsi Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Pranas Dovydaitis. Aktyviai prisidėjo ir kitos pirmo ryškumo Lietuvos asmenybės – M. Biržiška, Vincas Krėvė–Mickevičius, Vladas Lašas, Blažiejus Česnys, Pranas Čepėnas ir kiti to meto Laikinosios sostinės intelektualai. Pirmasis tomas pasirodė dar 1933 m., o leidžiant naujus tomus redakcijos sudėtis keitėsi, pavyzdžiui, vėliausiuose tomuose redakcijos sudėtyje matome ir žymųjį to meto istoriką Adolfą Šapoką.

„Lietuviškosios enciklopedijos“ rinkinys išleistas Kaune 1933 – 1941 m. Kauno miesto muziejaus fondai

„Lietuviškosios enciklopedijos“ rinkinys išleistas Kaune 1933 – 1941 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Sovietinė okupacija užklupo Lietuvą 1940 m. birželį. Okupantai greitai sustabdė „Spaudos fondo“ ir ,,Lietuvių katalikų mokslų akademijos“ veiklą, o „Varpo“ spaustuvę nacionalizavo. Iki tol buvo spėti išleisti aštuoni tomai, kurie baigėsi įpusėjus ,,G“ raidę. Galime tik įsivaizduoti, kiek laukė darbo, tačiau okupacinė valdžia neleido išleisti jau parengto devintojo tomo. Jį enciklopedijos autoriai sugebėjo išleisti 1941 m. jau nacistinės Vokietijos okupacijos pradžioje. Vis dėlto, matyt, ir naujųjų okupantų nepatenkino leidžiama lietuviška enciklopedija, kur daug buvo orientuotasi išskirtinai į  Lietuvai svarbių vietų, asmenų, terminų aprašymus. Tai kirtosi su planais germanizuoti Lietuvą, neleisti čia plėtoti aukštojo mokslo lietuvių kalba. Todėl vokiečių okupacijos metais leidyba sustojo, taigi tebuvo išleisti šie devyni tomai.

Enciklopedijos leidimo darbą pratęsė išeivijoje, daugiausiai JAV, po Antrojo pasaulinio karo atsidūrę lietuvių intelektualai idealistai. Jų išleista enciklopedija pagal kilmės vietą populiariai vadinama ,,Bostoniške“.

Ilgi okupacijos metai savaip mistifikavo „Lietuviškąją enciklopediją“, pavertė ją vertinga retenybe, tačiau vartant jos puslapius galima įsitikinti, kad daugelis straipsnių vis dar aktualūs šiems laikams. Todėl džiaugiamės,  kad pamatyti šiuos tomus Kauno miesto muziejuje galės daugiau kauniečių ir miesto svečių.

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies labirintuose su Giedriumi Karpinsku
„Pabendraukite su edukatoriumi Giedriumi Karpinsku, jis Kauno pilyje dirba nuo pradžių pradžios“, – mums, nusprendusiems „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje šį...
Muziejaus trečiadienis. Šokiai L. Zamenhofo gatvėje (video)
Praėjusią savaitę pristatę interaktyvią „Muzikinę dėžę“, šiandien ir vėl kviečiame užsukti į L. Zamenhofo gatvėje veikiantį Kauno Kauno miesto...
Muziejaus trečiadienis. Būti didžėjumi… muziejuje
Norintiems išlaikyti saulėtą nuotaiką rudenėjant Kauno miesto muziejus siūlo išbandyti save didžėjaus vaidmenyje. Taip, taip, jums nepasigirdo. Kauno senamiestyje, tylioje...
Muziejaus trečiadienis. Dienoraščių istorijos
„Juozas mano vyras. Niekad aš nebūsiu kito. Gruodžio žmona ir po jo mirties neprivalau būti kito. Ir tame padėk...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies labirintuose su Giedriumi Karpinsku
„Pabendraukite su edukatoriumi Giedriumi Karpinsku, jis Kauno pilyje dirba nuo pradžių pradžios“, – mums, nusprendusiems „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje šį...
Muziejaus trečiadienis. Šokiai L. Zamenhofo gatvėje (video)
Praėjusią savaitę pristatę interaktyvią „Muzikinę dėžę“, šiandien ir vėl kviečiame užsukti į L. Zamenhofo gatvėje veikiantį Kauno Kauno miesto...
Muziejaus trečiadienis. Būti didžėjumi… muziejuje
Norintiems išlaikyti saulėtą nuotaiką rudenėjant Kauno miesto muziejus siūlo išbandyti save didžėjaus vaidmenyje. Taip, taip, jums nepasigirdo. Kauno senamiestyje, tylioje...
Muziejaus trečiadienis. Dienoraščių istorijos
„Juozas mano vyras. Niekad aš nebūsiu kito. Gruodžio žmona ir po jo mirties neprivalau būti kito. Ir tame padėk...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Pamenate, liepos pabaigoje pristatėme Kauno miesto muziejaus lankytojos padovanotus originalius įmonės originalius „Florance“ tarpukariu gamintus „Gėlių kvapas“? Šis istorinis buteliukas sulaukė didelio kauniečių susidomėjimo, beveik mėnesį buvo eksponuojamas Kauno miesto rotušėje, jį lankė parfumeriai, apie kvepalus rašė žurnalistai. Šiandien...
Daugiau
Globoja
Leidžia