Mėnesio tema. Instagramo dviveidžiai: šiuolaikiniai dienoraščiai

Anksčiau dienoraštis buvo itin asmeniškas patirčių ir užrašų rinkinys, rakinamas spynele ar slepiamas nuo aplinkinių, tačiau dabar jis gali būti lengvai randamas instagrame ir rakinamas nebent užklausa, kuri prileistų prie privataus turinio. Nors tiesiogiai su socialinėmis medijomis nesusijusiems žmonėms instagramas asocijuojasi su paviršutiniškumu, egocentrizmu ir siekiu pasirodyti, Y kartos atstovai, kuriems internetinis gyvenimas prilygsta realiam, čia randa nišą ir užuovėją dėl jame egzistuojančių slaptų bendruomenių.

„Puse pirmos nakties, tu sėdi ant lovos ir verki tamsoj, nes negali ant tiek prijaust “Call Me By Your Name” kaip kiti tavo draugai. Staiga tavo veidas nušvinta džiaugsmu – gali apie tai įkelt post’ą į savo antrą account’ą, kur tavo beveik nemotyvuotas ir visiškai paaugliškų hormonų varomas emocijų pliūpsnis surinks bent jau 8 laikus. Iš tiesų, tai nėra taip nereikšminga ir apgailėtina, kaip galėjo nuskambeti.“

Kai keliamų nuotraukų estetika ir jų tarpusavio dermė tapo prioritetu, kai skaitmeninė persona ėmė reprezentuoti tikrąjį žmogų, o kartu pradėjo daugėti sekėjų – mažiau vietos liko turiniui be nuotraukos. Svarbiau tapo apdorotos ir rafinuotos fotografijos, nes prieš didesnę auditoriją daugeliui nepatogu dalytis nepakankamai geromis nuotraukomis ar labai asmeniniais patyrimais bei nuomonėmis, kurių dažniausiai niekas net neklausia. Dėl tokio viešumo neretas jaučiasi nesaugiai, atsiranda beveik desperatiškas noras patvirtinti savo žmogiškumą erdvėje, kuri, panašu, leidžia egzistuoti tik tam tikram įvaizdžiui. Taip atsirado kompromisas, leidžiantis pasirinkti sau patogią vietą tarp viešumo ir privatumo. Tai – paraleliai su viešai prieinama instagramo paskyra sukuriamas antras, privatus, profilis, vadinamas finsta, prieinamas tik tiems, kuriais pasitiki profilio autorius. Anksčiau laikytos tik dar vienu internetiniu trendu, šios paskyros pamažu ėmė vaidinti itin svarbų vaidmenį daugelio jaunų žmonių gyvenimuose. Ten nebėra tokia svarbi estetika, autorius nėra įpareigotas rūpintis, kas gražu ar negražu, – svarbiau yra tai, kas norima pasakyti, o ne ką norima parodyti.

R.: „To be free from the persona created on the main account.“

Sociologijos dėsnis teigia: kuo mažesnė žmonių grupė, tuo joje daugiau intymumo, tačiau beveik neegzistuoja saugumas. Finstos paskyros savotiškai sugriauna antrąją šio dėsnio dalį – interneto teikiamas atsiribojimas ir netiesioginis kontaktas su auditorija padaro šią mažą (dažniausiai iki 100) žmonių grupę saugią, ar bent taip nori tikėti šių paskyrų autoriai. Kadangi prie turinio prileidžiama maža žmonių grupė, lengva kontroliuoti dienoraščio skaitytojus – egzistuoja pasitikėjimas. Nors šie skaitytojai pažįstami – tai draugai bei kiti matyti žmonės, ir daugumą nuoširdžiai domina šis dienoraštis ir paties autoriaus asmenybė bei kasdienybė, visada egzistuoja grėsmė, jog prieigą prie profilio turintis sekėjas paviešins „slaptą“ informaciją. Informacijos paskleidimo problema – šio viešo dienoraščio spraga, kuri leidžia susimąstyti apie saugiklius socialinėje erdvėje. Nieko kito nelieka, kaip tikėtis geriausio ir pasitikėti sekėjais, bet kartu išlikti atsakingam dėl transliuojamo turinio. Galimybė apibrėžti santykį būtent per profilį – charakteringas šių dienoraščių bruožas. Atmestas prašymas sekti finstą dažnai reiškia nepasitikėjimą, nenorą bendrauti su žmogum už pirmos instagramo paskyros ribų, ir atvirkščiai: jeigu vos pažįstamas žmogus iš anapus instagramo paprašo sekti slaptą paskyrą, ir dienoraščio autorius sutinka įsileisti, vadinasi, egzistuoja abipusis noras užmegzti artimesnį ryšį su žmogumi, pažinti jį. Verta paminėti, jog dažnai antrų paskyrų sekėjai būna kitų žmonių finstos profiliai. Taip nuošalioje instagramo sienoje susidaro artimos bendruomenės. Tai bendra diskusija, viešas pokalbis apie pačius intymiausius savo patyrimus. Šias skaitmeninių draugų grupes iš esmės galima vadinti atskira subkultūra.

 E.: „Vienas sau, kitas kitiem.“

D.: „Man tai artimesnis bendravimas su sekėjais, kuriems aš įdomi. Tiesiog tai toks artimesnis ratas žmonių, kuriems galiu pasakoti dalykus ir kurie atsako, o ne abejingai peržiūri kaip pagrindiniame profilyje.“

Visas paskyras jungia ir retorika, pasitelkiama keliant nuotraukas. Dažnai finstos paskyrose dominuoja sarkazmas ir (auto)ironija. Nevengiama reaguoti tiek į realaus gyvenimo, tiek į socialinių medijų situacijas, kurios gali pasirodyti absurdiškos ir nevertos jokios kitos reakcijos, išskyrus ironiją. Kai kur ryškėja priekaištai nusistovėjusiems klodams.

2 (1)

R.: „Atrodo, lyg turėčiau blogą, apie kurį žino tik artimiausi žmonės, todėl galiu būti atviras.“

Pasitelkę sarkazmą ir autoironiją, finstos autoriai jaukinasi tiek buitinius sunkumus, tiek kitas problemas, kurios kartais nepatenka į viešą akiratį: reaguojama į netenkinančią išvaizdą, nesėkmes akademinėje ar profesinėje srityje bei santykiuose. Įleidžiamas gaivaus vėjo gūsis į kambarį tiems, kam nesėkmės atrodo išimtis, o ne norma. Taip pat šansą pasireikšti gauna marginalai, kuriems platesnėse socialinių tinklų erdvėse kartais drovu reikštis. Pasitaiko atvejų, kai čia autoriai kvestionuoja savo seksualinę orientaciją, kelia atvirą diskusiją apie prisitaikymą visuomenėje, šeimoje, patys to nežinodami skatina kitus lįsti iš spintos, taip pat paryškindami niuansus, kurie pašaliniam žmogui neatrodo verti dėmesio, nors tai iš tiesų yra tokia pati gyva kasdienybės dalis.

Kita jautri grupė, randanti prieglobstį finstos erdvėje, – žmonės, rezonuojantys su  body positivity ir naujosios bangos feminizmo judėjimais, naikinančiaiss tradicijose įsišaknijusius mizoginistinius stereotipus. Tarkime, merginos prieštarauja pageidavimui ar reikalavimui užimti mažiau vietos erdvėje, atsisako būti laikomos objektais, neleidžia sumenkinti jų galimybių. To apraiška – nuotraukos, kuriose neapologetiškai demonstruojamos tradiciškai netobulos kūno formos, strijos, kūno plaukai ir aknė.

E.: „Tai uždaresnė grupė, kurioje nejaučiu spaudimo pateikti save iš geriausios pusės.“

Nepasitenkinimas savo padėtimi verčia kauptis energiją, kuri vienu ar kitu būdu transformuojasi į stresą ar neigiamas emocijas, todėl galimybė išsilieti finstos profilyje, parašant kelias pastraipas po nuotrauka ar įkeliant video, kur tiesiog transliuojamas minčių srautas, iš dalies apsaugo nuo šių neigiamų emocijų susikaupimo ir destruktyvumo prieš save ir aplinkinius.

A.: Norėjau save kažkur išreikšti, nes visada kalbu <…>.Čia aplinka, kur visi, kurie seka mane, yra artimi draugai, ir visi čia ateina išsiliet, todėl niekas nieko neteisia.“

Tačiau toks metodas gali būti ir toksiškas. Finstos paskyros pildymas autoriui labai greitai gali pasirodyti kaip priemonė, padedanti susidoroti su emocinėmis problemomis, bet šis atotrūkis nuo tikrovės yra apgaulingas, nes problema nėra sprendžiama, o tik nustumiama į šalį. Tendencija bėgti nuo savęs aiškėja ne tik kalbant apie pasirinkimą pačiam impulsyviai išsisakyti profilyje – kitų žmonių skundai ir nesėkmės jų finstos sienoje taip pat nukreipia vartotojo dėmesį. Tad finstos paskyra rizikuoja tapti problemų sprendimo iliuzija, o bandymas įrašais atsikratyti emocinio bagažo – sunkiai įveikiamu įpročiu.

I.: „Vėliau buvo momentas, kai kėliau jau nebe sau, o kažkam kitam, pasimečiau tarp to, kam jis man reikalingas.“

Vis dėlto šios paskyros vartotojams suteikia komforto. Jį kuria ne vien galimybė esant reikalui pasipasakoti. Tai nėra tik šaukimas į tuščią erdvę, kaip dažnai gali atrodyti egzistavimas socialiniuose tinkluose. Dėl jau aptarto bendruomenės artumo jausmo ir intymumo sekėjus dažniausiai nuoširdžiai domina autoriaus gyvenimas, palaikomas nuolatinis ryšys, todėl autorius sulaukia reakcijos ir paguodos, leidžiama suvokti, kad jis nėra izoliuotas ar patiria tokią situaciją vienintelis. Tai teikia komforto ne vien autoriui, bet ir sekėjams – pasirodo, kad visi patiria panašių dalykų.

G.: In a way, tai savotiška terapija. Žmonės gali skųstis ir gauna dėmesio, jaučiasi, kad turi kam pasipasakot.“

Dėl šio bendruomenės pasitikėjimo bei neįsipareigojimo turinio estetikai susidaro aplinka, kuri atrodo saugi: joje nėra gėdos, tabu ar iš seno susiformavusių stigmų. Šiame privačiame instagramo profilyje nevengiama atrodyti pažeidžiamam, priimamos bet kokios prigimtinės emocijos, kas nori, čia gali verkti, kiti – atvirai pykti ar reikšti nepasitenkinimą dėl visko, kas juos erzina. Kitaip tariant, antros paskyros yra savotiškas maištavimas prieš paviršutiniškumu pagrįstą intstagramo kultūrą. Šios paskyros jauniems žmonėms tampa platforma, suteikiančia jiems drąsos kalbėti apie save bei įgyti daugiau pasitikėjimo ir suteikti jo kitiems, nes tai, kas į paskyrą keliama, vis dėlto yra viešinama, tačiau autorius turi pakankamai kontrolės, kad darydamas tai jaustųsi patogiai. Finstos paskyros tampa pirmu žingsniu link savęs priėmimo.

Pagrindiniame instagramo profilyje puoselėjama vieša asmenybė (public persona), finstos profilyje kuriama erdvė, kurios turinys nėra filtruotas. Dauguma jaunuolių, veikiami jaunatviško maksimalizmo, natūraliai finstos paskyrose išmoksta pagrindinio, tačiau kartais ignoruojamo pasaulio keitimo dėsnio – pradėti reikia pradėti nuo savo artimiausios aplinkos. Tam, kad būtų galima imtis veiksmų, vedančių link progreso, pirmiausia reikia artikuliuoti problemas, kurios trukdo judėti į priekį, o saugi užrakintos instagramo paskyros erdvė suteikia galimybę daryti būtent tai.

A.: „Jeigu metaforiškai… antras profilis man yra eskizinė/juodraštis, o pagrindinis – švarraštis.“

Kodėl susikūrei finstos paskyrą arba kuo ji tau naudinga?

Smiltė: „Ai, ką žinau, smagu čia š**** daryt.“

Eglė/Matilda: „Dabar jau atsibodo ir nesinaudoju, bet buvo labai linksma kelti gyvenimo nuotykius ir pasidalinti su kitais žmonėmis.“


Užrašė Daniela Natale ir Ugnė Stankevičiūtė. Šių ir kitų autorių kolektyvas yra „Kaunas 2022“ programos „Kauno iššūkis“ absolventai, laimėję stipendiją būsimam jaunimo leidiniui MASS. 

Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. rugpjūčio rubrikoje „Kaunas 2022“. Žurnalo archyvą rasite čia.

kaunas2022.eu

Naujoje „Kaunas 2022“ senamiesčio erdvėje – detektyvų vakaras ir paskaita apie bendruomenių meną
Jei jums atrodo, kad gyvenimas bėga per greitai, greičiausiai taip ir yra! Pats metas subalansuoti jo tempą ir vietoj...
Plovdivas. Sujungti, atgaivinti, transformuoti ir atsikvėpti
„Kartu!“. Tokiu lakonišku šūkiu 2019-uosius švęsti ragina Plovdivas, antrasis pagal dydį ir svarbą Bulgarijos miestas, kitų metų sausio 12...
Kauno tvirtovės sandėliuose su Brigitta Bödenauer 
Kaune jau dvi savaites reziduoja garso menininkė, eksperimentinio kino kūrėja, didžėja ir medijų teoretikė iš Vienos, Austrijos. Brigitta Bödenauer...
 Šančiškiai kviečia į festivalį kieme
Jau pasakojome apie Šančines ir jų kulminaciją – sekmadienį Kopūstų lauke įvyksiančią bendruomenės operos premjerą. Taip pat prieš kelias...
Naujoje „Kaunas 2022“ senamiesčio erdvėje – detektyvų vakaras ir paskaita apie bendruomenių meną
Jei jums atrodo, kad gyvenimas bėga per greitai, greičiausiai taip ir yra! Pats metas subalansuoti jo tempą ir vietoj...
Plovdivas. Sujungti, atgaivinti, transformuoti ir atsikvėpti
„Kartu!“. Tokiu lakonišku šūkiu 2019-uosius švęsti ragina Plovdivas, antrasis pagal dydį ir svarbą Bulgarijos miestas, kitų metų sausio 12...
Kauno tvirtovės sandėliuose su Brigitta Bödenauer 
Kaune jau dvi savaites reziduoja garso menininkė, eksperimentinio kino kūrėja, didžėja ir medijų teoretikė iš Vienos, Austrijos. Brigitta Bödenauer...
 Šančiškiai kviečia į festivalį kieme
Jau pasakojome apie Šančines ir jų kulminaciją – sekmadienį Kopūstų lauke įvyksiančią bendruomenės operos premjerą. Taip pat prieš kelias...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia