Muziejaus trečiadienis. Dienoraščių istorijos

„Juozas mano vyras. Niekad aš nebūsiu kito. Gruodžio žmona ir po jo mirties neprivalau būti kito. Ir tame padėk man Dieve.“

„Persikėlę į savo naują namą pasijutom tapę sėslesniais. Dabar bent vienam iš mūsų reikia daugiau būti namuose. Mūsų namuose įrengtų kambarių trys (ketvirtas neįrengtas). Du kambariai su visais patogumais apačiuoje o vienas didelis 36 kv. metrų ir mažas garderobas – prausyklė viršuje kur gyvena Gruodis. Vienas to kambario kampinis langas išeina į rytų pietus tik rytų saulė vėlai pasirodo nes ją užstoja aukštas čia pat kalnas, kitas langas normalus į šiaurę, prie kuriuo Gruodis vėliau pristatė balkoniuką. Ten jis mėgdavo karštomis dienomis pailsėti. Į tą balkoniuką reikėjo išlipti pro langą ir daug kam tai rodidavosi jokinga, ir gal ne visai patogu, bet mes įpratę buvom ir jokių nepatogumų nejautėm“, – rašė Stasė Gruodienė viename iš savo dienoraščių apie 1932 m. pasistatytą, Felikso Vizbaro suprojektuotą namą. Išsvajotasis medinis namas, stovintis erdviame, vešlioje žalumoje skendinčiame gamtos kampelyje netoli Neries upės, kompozitoriui Juozui Gruodžiui ir jo žmonai Stasei  virto jų nuosavu rojaus kampeliu. – Gruodis sakydavo kad kaime esąs visad darbingesnis negu mieste. Mūsų vietovė labai panaši į kaimą, bet skirtumas toks, kad čia telefono skambutis mena, kad esąs mieste ir jis sučiuptas kokių nors reikalų, o jų kas karts vis didėja.“

Ištrauka iš Stasės Gruodienės dienoraščio. Kauno miesto muziejaus fondai

Ištrauka iš Stasės Gruodienės dienoraščio. Kauno miesto muziejaus fondai

Būtent šiame name, vėliau virtusiame muziejumi, eksponuojami du iš vienuolikos Stasės Gruodienės dienoraščių. Nors savo dienoraščius muziko gyvenimo meilė ir didžiausia jo talento gerbėja rašė vėliau, iš prisiminimų, tačiau juose pasistengė kuo smulkiau atpasakoti svarbiausius, įdomiausius, asmeniškiausius ir geriausiai Juozo Gruodžio bei jos pačios gyvenimą atskeidžiančius įvykius.

„Juozuką bobutė labai mylėdavo. Pasisodindavo jį ant kelių ir dainuoja, dainuoja, o tam labai patinka ir vis sako „dar, dar“. Nepaprastai gyvas vaikas, bet kai močiutė jį paema ant kelių ir dainuoja – vaiko kaip ir nėra gryčiuoj. Motina močiutei sakydavo, kad niekur kitur nerasenti tokio mylėtojo jos dainų klausytojo kaip Juozukas“… „Juozukas turėjo gerą balsą būdamas vaiku dainavo sopranu. Antazavės vargonininkas nieko Juozuko pamokinti negalėjo, nes tas už jį geriau grojo. Nuveža tėvas Juozuką į Aleksandravėlę pas vargonininku. Tenai Juozukas jau mokosi rimčiau…“, – savo pirmąjame dienoraštyje apie Juozo Gruodžio vaikystę ir pažintį su muzika rašė Stasė Gruodienė.

Bene daugiausia prisiminimų, užėmusių net tris dienoraščių sąsiuvinius, Stasė skyrė trejiems Jaltoje praleistiems metams. Čia ji aprašo savo pirmuosius įspūdžius apie šį kurortą, pažintį su Juozu Gruodžiu, daug dėmesio skiria užgimusiems romantiškiems jausmams: „Pirmasis mano įspūdis buvo toks: „O Jalta, kodėl tu ne Guirzufas?“. Prie tos nuomonės ir vėliau palikau, o Gruodis man pritardavo. Jalta labai praktiškai įsikūrė. Ją iš dviejų pusių supa kalnai ir jokių šaltų vėjų jinai nesitikėjo, o iš ten, iš kur šaltų vėjų nebūna, jos kranto akmenėlius skaluoja Juodoji jūra. Nors lapuočių medžių dar vos pradeda pumpurai sprogti, bet žolė jau didelė, sultinga ir atšlaitėse tarp pievų jau sužydo pirmasis pavasario papošalas – Judos medis (puošmedis). Tai didžiuliai medžiai dar be lapų, bet visos šakelės net ir stambios šakos nužertos smulkiais lig mažyčiai varpeliai  rausvai violetinės spalvos žiedeliais. Kodėl taip gražiai žydinčiam medžiui duotas toksai pavadinimas dabar aš jau nebeprisimenu. Sustojom netoli molo. Iš čia jau reiks kitos susisiekimo priemonės ieškoti, nes mūsų mašinos padangos visai sutrūko.“

Juozas Gruodis. Mintauja, 1906 m. Fotografas C. Kunert. Kauno miesto muziejaus fondai Stasė Petrauskaitė, 1914 m. Fotografas S. Šmuilov. Kauno miesto muziejaus fondai

Juozas Gruodis. Mintauja, 1906 m. Fotografas C. Kunert. Kauno miesto muziejaus fondai
Stasė Petrauskaitė, 1914 m. Fotografas S. Šmuilov. Kauno miesto muziejaus fondai

Atvažiavusi nuo plaučių ligos gydytis į lietuvių sanatoriją Jaltoje ir pasveikusi, Stasė Petrauskaitė liko dirbti medicinos seserimi, nes turėjo tinkamą išsilavinimą. Po kiek laiko nuo tos pačios ligos gydytis atvyko ir Juozas Gruodis: „Atvykęs iš Maskvos Jonas Čiurlionis sako, kad greit sulauksme labai talentingą muziką Gruodį Juozą. Dažnai J. Čiurlionis Gruodį mini, bet iš mūsų visų kitų niekas jo nepažino… Laike vakarienės J.Gruodis man pasirodo pardaug nesantūrus, vis juokiasi, net katinu sukniaukė. Nusprendžiau, kad bus ir tas toks pats kaip ir tie du (Jonas Čiurlionis ir Juozas Tallat-Kelpša). Turbūt tokie visi muzikai nerimti, pagalvojau. Bus visi trys padaužos. Įpusėjus vakarienei Gruodis užklausė: „kuri čia būsinti panelė Stasė Petrauskaitė?“. Nurodoma į mane. „Man reikia jus pabučiuoti“, – sako J. Gruodis. „Oho, – pamaniau, – tas dar akiplėšiškesnis“.“

Tačiau Stasės nuomonė apie Gruodį netruko pasikeisti, tarp jaunuolių užsimezgė graži draugystė, o ilgainiui užgimė ir romantiški jausmai: „Gruodis sėsdamas prie pianino visai pasikeitė. Lyg niekad tokiu vėjavaikiu ir nebuvęs. Sužavėjo jis mane tą vakarą. Tik tokį jį ir matau – anas Gruodis dingo. Nutilus paskutiniems garsams – visi smarkiai plojo, neplojau tik aš. Kelpša sako man: „šį sykį aš jums tikrą teisybę pasakysiu – Gruodis tikrai rimtas muzikas, (visad sakydavau, kad jam nieko netikiu, nes niekad teisybės Kelpša nesako) galit tikrai patikėti“… Ir taip mes su Gruodžiu geri draugai. Kai Gruodis eina į miesto sodą, kur simfoninis orkestras Orlovo vedamas repetuoja, pakviečia ir mane. Jis turi ten leidimą praeiti, bet drauge praeinu ir aš. Labai pamėgau tas repeticijas – čia man kaip pamokos. Gruodis aiškina man, supažindina su kiekvienu instrumentu, o repeticijose je grupėmis atskirai grojo. Po truputį pradedu suprasti, iš ko tie garsai susidaro.“

 

1.Iškyla Panemunės šile. Prie vairo – Juozas Gruodis, galinėje sėdynėje sėdi Stasė Gruodienė ir Juozas Bieliūnas, šalia J. Gruodžio – nežinomas asmuo. 1931 m. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Iškyla Panemunės šile. Prie vairo – Juozas Gruodis, galinėje sėdynėje sėdi Stasė Gruodienė ir Juozas Bieliūnas, šalia J. Gruodžio – nežinomas asmuo. 1931 m. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Juozo Gruodžio vandens „pramogos“. Kaunas, apie 1931 m. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Juozo Gruodžio vandens „pramogos“. Kaunas, apie 1931 m. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Nepaisant pasirinktos labai žemiškos akušerės specialybės Stasė Gruodienė turėjo menininkės sielą. Ji tapė, lankstė nuostabias figūrėles iš saldainių popierėlių, parašė vieną apsakymą, puoselėjo kartu su vyru įveistą sodą. Todėl nenuostabu, kad dienoraščiai parašyti labai įtraukiančiu stiliumi. Jie ypač vertingi atskleidžiant kitokią, ne akademišką kompozitoriaus Juozo Gruodžio asmenybės pusę: „Gruodis vis aistringas motociklistas. Kad ir turi mašiną, neatsisako motociklo. Garaže dabar pas jį net du, vienas didelis, nepamenu firmos, kitas dviratis su motoriuku, gana patogus važiuoti – mėgdavau ir aš jo kiek pavažiuoti, bet greit atsisakiau, kažkaip darėsi nebepatogu tokiai storulei moteriškei metuose lig svietą jokinti važinėjant jo jei yra mašina. Gruodis dažnai pasiėmęs tą dviratį su motoriuku parkelia jį čia pat laiveliu į Vilijampolę ir plentu sau dumia keletą desetkų kilometrų. Automobilis esąs griuozdas.“

J. Gruodis su šuniu Disu savo sodyboje Kaune, apie 1935 m. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

J. Gruodis su šuniu Disu savo sodyboje Kaune, apie 1935 m. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Mums įprasta matyti Gruodį kaip rimtą kompozitorių, konservatorijos direktorių, pedagogą, dirigentą, koks jis ir buvo savo profesinėje veikloje. Tačiau šiltai ir su meile rašytuose Stasės Gruodienės dienoraščiuose jis atsiskleidžia kaip linksmas, romantiškas, dažnai vėjavaikiškas nuotykių, technikos ir gyvūnų mylėtojas bei patikimas gyvenimo partneris, jautrus ir padedantis aplinkiniams žmogus: „Gruodis labai švelnus su gyvuliais. Myli kačiukus, šunis, arklius, dargi asilus… Su šunimis Gruodis susidraugaudavo net gatvėje. Sykį Gruodis grįžo su didžiuliu senbernardu, kuris ilgai nenorėjo pasitraukti nuo vartelių. Nuo tos dienos Gruodį tas šuo dažnai palydėdavo, kitiems gi sanatoriečiams įvarydamas baimes dėl savo didumo. Gruodis jį nieko nevaišindavo, bet tik glostidavo. Kitiem glostomas nesileidavo, neskąsdavo, bet urgzdavo.“

 —

Už skvarbų žvilgsnį į dienoraščius dėkojame Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus vedėjai Nataljai Kaminskaitei-Kurlavičienei.

Norite sužinoti daugiau?

Kauno miesto muziejaus J. Gruodžio skyriuje (Salako g. 18) ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų metu lankytojai gali išgirsti daugybę intriguojančių istorijų apie Juozo ir Stasės Gruodžių pažintį, Gruodžio motociklą, žmonos švelniai vadintą „baidykle“, paukščių giedojimą ne į natą, nepaprastą mokinių dovaną, šuns Dyzelio ir ožkos kovas dėl sofos ir dar daugybę įdomiausių pasakojimų. Taip pat pamatyti išlikusius Gruodžių baldus, asmeninius daiktus, kitus eksponatus. Apsilankyti skyriuje kviečiame iš anksto užsisakius ekskursiją arba edukacinę programą tel. (8 37) 73 11 84, el.p. mkp.kasa@kaunomuziejus.lt (II-V 10–18 val., VI 10–17 val.).

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies labirintuose su Giedriumi Karpinsku
„Pabendraukite su edukatoriumi Giedriumi Karpinsku, jis Kauno pilyje dirba nuo pradžių pradžios“, – mums, nusprendusiems „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje šį...
Muziejaus trečiadienis. Šokiai L. Zamenhofo gatvėje (video)
Praėjusią savaitę pristatę interaktyvią „Muzikinę dėžę“, šiandien ir vėl kviečiame užsukti į L. Zamenhofo gatvėje veikiantį Kauno Kauno miesto...
Muziejaus trečiadienis. Būti didžėjumi… muziejuje
Norintiems išlaikyti saulėtą nuotaiką rudenėjant Kauno miesto muziejus siūlo išbandyti save didžėjaus vaidmenyje. Taip, taip, jums nepasigirdo. Kauno senamiestyje, tylioje...
Muziejaus trečiadienis. Devyni kaunietiški tomai
Pamenate, liepos pabaigoje pristatėme Kauno miesto muziejaus lankytojos padovanotus originalius įmonės originalius „Florance“ tarpukariu gamintus „Gėlių kvapas“? Šis istorinis...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies labirintuose su Giedriumi Karpinsku
„Pabendraukite su edukatoriumi Giedriumi Karpinsku, jis Kauno pilyje dirba nuo pradžių pradžios“, – mums, nusprendusiems „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje šį...
Muziejaus trečiadienis. Šokiai L. Zamenhofo gatvėje (video)
Praėjusią savaitę pristatę interaktyvią „Muzikinę dėžę“, šiandien ir vėl kviečiame užsukti į L. Zamenhofo gatvėje veikiantį Kauno Kauno miesto...
Muziejaus trečiadienis. Būti didžėjumi… muziejuje
Norintiems išlaikyti saulėtą nuotaiką rudenėjant Kauno miesto muziejus siūlo išbandyti save didžėjaus vaidmenyje. Taip, taip, jums nepasigirdo. Kauno senamiestyje, tylioje...
Muziejaus trečiadienis. Devyni kaunietiški tomai
Pamenate, liepos pabaigoje pristatėme Kauno miesto muziejaus lankytojos padovanotus originalius įmonės originalius „Florance“ tarpukariu gamintus „Gėlių kvapas“? Šis istorinis...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia