Mėnesio tema. Eteris niekur nedingsta

Algis Kregždė (g. 1940 m.) – trumpabangininkas (r. m. s. šaukinys – LY2NK), pasaulio ir Europos čempionas, daugkartinis Lietuvos čempionas, rekordininkas, tarptautinės klasės radijo sporto meistras, radijo sporto treneris, radijo inžinierius. Šio radijo sporto veteranas mums atskleidžia daugiau nei pusšimtį metų trunkančią unikalią Kauno trumpabangininkų bendruomenės istoriją – jų nuotykius, sportinius nuopelnus, indėlį kovojant už Lietuvos nepriklausomybę ir tai, kad poroje nedidelių universiteto kambarių, iki lubų prikimštų radijo technikos, kartais sprendžiami gyvybės ir mirties klausimai.

2525

Kuo pasižymi radijo ryšių sportas?

Na, įprastai rengiamos radijo ryšių varžybos. Taškai jose pelnomi tiek už radijo ryšių kiekį, tiek už jų kokybę. Yra visokių niuansų: pavyzdžiui, jei užmezgamas ryšys su kitu kontinentu, taškų gaunama daugiau. Šiais laikais varžybos būna kelių rūšių – akivaizdinės ir neakivaizdinės. Šiandien dažniau linkstama rengti akivaizdines varžybas. Štai šeštadienį (2018 m. birželio 16 d., – red. past.) vyko Lietuvos taurės akivaizdinės varžybos Birštone, pagal tokį patį principą bus organizuojamas ir šių metų pasaulio čempionatas Vokietijoje. Per akivaizdines varžybas visi varžovai rungiasi toje pačioje vietoje, jiems sudaromos kuo panašesnės sąlygos (vienodos antenos, radijo aparatūra). Juk šiaip eteryje sąlygos nėra vienodos – nuo to, ar esi čia, ar Sibire, ar, tarkime, Pietų Afrikoje, priklauso labai daug.

1966 m., kai pasaulio čempionate laimėjome auksą, akivaizdinių čempionatų visai nebūdavo, vien neakivaizdiniai. Tais metais mes pirmieji pasaulyje surengėme vadinamąją ekspediciją. Tokios ekspedicijos esmė – komanda dalyvauja varžybose ne iš savo būstinės, bet iš bet kurios pasirinktos pasaulio vietos, kurioje yra geresnės sąlygos užmegzti radijo ryšį. Galima sakyti, tuomet radijo sporte atvertėme iš esmės naują puslapį. Iki tol nebuvo tokios praktikos – vykti į pasirinktą vietą. Prieš čempionatą vos ne vos sugebėjome valdžiai įrodyti, kad būtų prasminga dėl geresnių rezultatų keliauti į Gruziją. Teko 5 ar 6 kartus važiuoti į Maskvą ir tai įrodinėti. Vis dėlto sugebėjome „pramušti“ savo idėją, pakeitusią patį varžymosi principą – tai buvo sensacija pasauliniu mastu. Mūsų komandai net buvo sukurtas unikalus, trumpas, aiškus ir niekam nežinomas šaukinys – 4L7A (įprastai šaukiniai prasidėdavo raidėmis). Šiais laikais neakivaizdinėse varžybose kova iš esmės ir vyksta tarp išvykusių į ekspedicijas komandų. Dažniausiai ekspedicijoms pasirenkamos Portugalijos salos, Lotynų Amerikos pakraštys. Prieš kokias nors pasaulio pirmenybes visi pretendentai skaičiuoja, kur būtų galima nuvažiuoti, kur naudingiau, kur leidžia finansinės galimybės ir t. t. Kalbu ne apie vieną ekspediciją rengiantis konkrečioms varžyboms, bet apie dešimtis jų – kol bus surasta tinkama vieta. O siekiant išvengti geografinio pranašumo, rengiamos minėtosios akivaizdinės varžybos. Prieš tokį čempionatą vyksta 4 metus trunkanti griežta atranka, po kurios į varžybas patenka 52 komandos (du mūsiškiai šiais metais atstovaus Lietuvai). Mūsų klubo atstovai kartu su kitų šalių komandomis važinėja į Kiprą, į Žaliojo Rago salas, į Pietų Ameriką, taigi šiandien vienintelis likęs apribojimas yra finansai.

3131

Ar labai skyrėsi šių ir anų dienų radijo sportininko įranga?

Sakyčiau, kad iš esmės nelabai. Įranga tėra priemonė, o radijo bangos – gamtos dėsniams paklūstantis pastovus reiškinys, kurio kaitai didelę įtaką daro vienuolikos metų trukmės saulės aktyvumo ciklas. Esant didesniam aktyvumui, eteryje sąlygos gerėja. Apie devyniasdešimtuosius, kai Lietuva kovojo už nepriklausomybę, mums sekėsi, nes buvo pats saulės aktyvumo maksimumas, sėkmingai palaikėme radijo ryšį su visu pasauliu, informuodavome apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Šiuo metu yra saulės aktyvumo minimumas, taigi sąlygos kur kas prastesnės.

Ryšiui praverčia net meteorų lietus?

Taip, daugybė gamtoje vykstančių reiškinių, pavyzdžiui, magnetinės audros, saulės dėmės, saulės sprogimai, gali turėti įtakos radijo bangų sklidimui.

Kaip susikūrė jūsų klubas?

Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas, – red. past.) radijo klubas atsirado 1956 m., kai keli entuziastai pasiūlė šią idėją tuometiniam rektoriui Kazimierui Baršauskui. Jis pasakė: darykit, – ir skyrė du kambarius Mechanikos fakulteto penktame aukšte – taip prasidėjo mūsų veikla. Beje, prieš porą metų atšventėme klubo šešiasdešimtmetį.

Kaip tuo metu atrodė radijo klubo techninė bazė?

Praėjus tiek metų, net sunku suprasti, kad  galima įsteigti tokį klubą be jokios techninės bazės, netgi elementarių detalių ir medžiagų, iš kurių galėtum ką nors pasigaminti. Tebuvo studentų iniciatyva ir didelis noras – visa buvo kuriama tuščioje vietoje. Tomis beviltiškomis sąlygomis, kai šį tą gaudavome tik iš Kauno radijo klubo, vaikinai šiaip ar taip sugebėjo įrengti kolektyvinę radijo stotį.

3535

Ar galima sakyti, kad Kaunas yra vienas aktyviausių radijo sporto centrų Lietuvoje?

Galima drąsiai teigti, kad Kaunas toks vienintelis. Sovietmečiu buvo keletas konkuruojančių centrų: Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. Šiuo metu esama ir kituose miestuose pavienių entuziastų, bet šio sporto kontekste Kaunas neturi konkurentų. Tai, be abejo, nieko gero.

Ar per 1991 m. Sausio įvykius sulaukėte didelio užsienio trumpabangininkų palaikymo?

Taip, mumis buvo itin domimasi, palaikėme ryšį su būriu trumpabangininkų, galėjusių perduoti informaciją žiniasklaidai. Tame procese dalyvavo daug žmonių, tačiau tikslių duomenų reikėtų ieškoti archyve, o archyvo, galima sakyti, nėra. Kodėl? Nes mūsų, vyresnės kartos organizatorių, dėstytojų, atsakomybė buvo apsaugoti studentus, kurie, šiaip ar taip, rizikavo prisidėdami prie tokios veiklos. Radijo stotys, siųstuvai yra lengvai pelenguojami. Gerai pamenu kelis mums padėjusius trumpabangininkus iš kitų šalių: amerikietį Rogerį Bartą iš Šiaurės Karolinos, kuris buvo apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Vilių Rapšį, itin aktyviai veikusį Čikagoje (dabar gyvenantį gimtajame Panevėžyje).

Teko skaityti, kad buvote pasirengę net blokuoti radijo ryšį tarp priešo tankų…

Kaip tik čia, lentynose, sukrautos tos tankų radijo stotys, kurias anuomet buvo ketinama panaudoti. Radijo klube būrėsi nemaža inžinierių, atlikome daugybę eksperimentų, taigi technines ryšio blokavimo galimybes tikrai turėjome, bet to neprireikė. Iš esmės svarbiausia tuo metu buvo informuoti pasaulį. Jei šalis tada būtų likusi be valstybinio radijo ir televizijos, buvome įrengę Kauno klinikose galingą atsarginę radijo stotį su antenomis, kurias prireikus būtume operatyviai iškėlę ant Klinikų kamino. Ilgametis Vaižganto gatvės radijo stoties darbuotojas ponas Letukas padėjo slapta iš jos išnešt siųstuvą, skirtą atsarginei radijo stočiai Klinikose. Beje, senasis Vaižganto gatvės radiofonas sovietmečiu veikė kaip trukdytuvas, skirtas visiems Vakarų informaciniams kanalams – BBC, „Amerikos balsui“, „Laisvės radijui“ – blokuoti.

O priešsąjūdiniais laikais valdžia labai domėjosi klubo veikla?

Be abejo. 1956 m., kai susikūrėme, daugelis valdininkų sirgo šnipomanija. Jei ne palankiai nusiteikęs rektorius Kazimieras Baršauskas, Centro komiteto narys, sėdėjęs valdžioje, leidimo steigti Radijo klubą veikiausiai būtume negavę. Mes buvome pirmasis Radijo klubas Lietuvoje, nepriklausantis sovietinės DOSAAF (savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti, – red. past.) sistemai. DOSAAF viską vertino armijos požiūriu, siekdama prieš šaukiant į kariuomenę parengti įvairių specializacijų kadrus armijai: parašiutininkus, radistus ir t. t. O mes veikėme griežtai mėgėjišku, entuziastų lygiu. Mūsų klube nebuvo nieko, kas mus sietų su karinėmis struktūromis. Jame dalyvavo studentai, kuriems svarbiausia buvo techninė kūryba, vėliau ir radijo sportas, varžybos.

2323

Matyt, į radijo sportą studentus traukė ir galimybė susisiekti su tolimiausiais pasaulio kraštais?

Kas be ko. Skirtumas tarp šių ir anų laikų šiuo atžvilgiu didelis – dabar žmonės be apribojimų gali ne tik užmegzti ryšį, bet ir keliauti. Tad šiandien nebėra tam tikros uždraustojo vaisiaus romantikos. Kita vertus, radijo ryšiai anais laikais buvo griežtai kontroliuojami, leidžiama bendrauti tik su socialistinėmis šalimis.

Bet susisiekdavote ne tik su jomis?

Pasitaikydavo, bet už tokius dalykus tekdavo nukentėti. Vincentui Uždaviniui (žinomo aktoriaus Sakalo  Uždavinio tėvui, – red. past.) buvo atimtas leidimas naudotis radijo stotimi visiems laikams.

Už ką?

Jis tiesiog truputį ilgiau, nei leido reglamentas, palaikė ryšį su pašnekovu, pasakė daugiau nei savo vardą ir miestą. Reikėtų pridurti, kad Šaltojo karo laikais Vakarai šioje srityje irgi buvo  atsargūs.

Ar šiandien mėgėjiško radijo svarba išlieka nepakitusi?

Daugelis įsivaizduoja, kad šiais laikais viskas įmanoma padedant internetui. Tai visiška nesąmonė. Civilizuotame pasaulyje yra vienaip, o besivystančiame – visai kitaip. Užmeskime akį į šiuos regionus (rodo pasaulio žemėlapį, – red. past.) – čia jokių palydovų paslaugų išvis nėra, lygiai kaip šiuose didžiuliuose vandenynų plotuose, kuriuose kursuoja laivai. Internetas veikia komerciniais pagrindais, taigi ten, kur yra pakankamai jo vartotojų. Vis dėlto kur kas didesniuose plotuose jo nėra. Jei keli šimtai palydovų padengtų visą žemės rutulį, internetas galėtų konkuruoti su radijo bangomis, bet kam jis Antarktidos pingvinams? Yra tekę jachtomis plaukioti Baltijos jūros baseine, tiesa, senokai. Vos išplaukus iš Klaipėdos, internetas išnyksta – ir taip iki pat Suomijos krantų. Taigi mėgėjiškas radijas gali būti itin reikalingas. Svarbiausias jo vaidmuo – užtikrinti ryšį ekstremaliomis sąlygomis: globalių karinių konfliktų, elektromagnetinių impulsų, gamtinių katastrofų atvejais. Todėl rezerviniuose punktuose laikoma komunikacijai skirta lempinė technika (ją matome ir šiame kambaryje), atspari minėtosioms katastrofoms. Štai ant stalo stovi visokiausi aparatukai, kurie būtų labai pravertę krizinėse situacijose – kad ir Sausio 13-ąją. Ir ne tik tuo sunkiu Lietuvai laiku.

Kad jau įsišnekėjom, papasakosiu apie 1989 m. įvykusį pirmąjį Lietuvos buriuotojų žygį per Atlantą. Trys lietuvių jachtos plaukė į Niujorką ir grįžo atgal. Jos buvo ne okeaninės – skirtos plaukioti po Baltijos jūrą. Išplaukė entuziastai buriuotojai, geri pažįstami. Ryšys su jais buvo palaikomas tik per mūsiškes radijo stotis. Apie internetą tais laikais buvo kalbama tik kariniu ir universitetiniu lygmeniu. Kelionėje į priekį viskas ėjosi labai gerai, visi radijo seansai vyko be sutrikimų, bet štai grįžtant netoli Azorų salų vienai iš jachtų sulūžo vairas. Bemaž Atlanto vandenyno vidurys, o jachta nevaldoma – galite įsivaizduoti. Burių pakelti neįmanoma, gamtos stichija neša kur nori… Ir vis dėlto šiame bendrabutyje budėjęs Saulius Pranckevičius laiku gavo pranešimą apie nelaimę. Nedelsdamas susisiekė su Klaipėda, per Klaipėdą ši informacija pasiekė Leningradą (dabar Sankt Peterburgas, – red. past.), o iš Leningrado buvo duota komanda įvykio zonoje esantiems dviem laivams, ir jie saugiai nubuksyravo jachtą į Azorų salas. Taigi 5 ar 6 gyvybės buvo išgelbėtos. Net sovietmečiu galiojo tarpvalstybiniai susitarimai, pagal kuriuos, prireikus gelbėti žmonių gyvybes, radijo stotimis buvo galima naudotis be apribojimų.

Lietuvos radijo sporto federacijos organizuojamos varžybos yra tarsi nedidelė ekstremalaus ryšio treniruotė – žmogui tereikia įsimesti savo aparatuką į lengvąjį automobilį ir nuvykęs į bet kurią vietą jis jau gali palaikyti ryšį, visiškai nepriklausomą nuo interneto, telekomunikacijų ir kitko. Juk gamtos sukurta jonosfera, vadinamasis eteris, niekur nedingsta.

1515

Julija Račiūnaitė
Teodoro Biliūno nuotr.

Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. liepos mėn. rubrikoje „Mėnesio tema“

lrsf.lt

„GM Gyvai“ į Kauną atveža persiško skambesio
Sekmadienį, spalio 21 s. Kauno kultūros centrą užtvindys rytų muzikos mėgėjus džiugins persiškos muzikos skambesys, kurį kurs vokalistė Rahele...
Kinijos meno ekspertas patirtimi dalinsis Kauno menininkų namuose
Šį penktadienį, spalio 19 d. Kauno menininkų namuose bus suteikta proga geriau pažinti Kinijos meno pasaulį. 15 val. prasidėsianti...
Maršrutas spalio 19-21 dienoms
PENKTADIENIS, 10 19 Paskaita/diskusija „Šiuolaikinio meno praktikos Kinijoje“, 15:00
 Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56 Šiuolaikinio meno kuratoriaus...
Mėnesio tema. „Nuepiko“, arba du krepšininkai ir aukštaūgis
„Dabar dvi paras sėdėjau prie kompiuterio ir montavau, tai jau vos kenčiu, kaip noriu muštis su Mariumi“, – per...
„GM Gyvai“ į Kauną atveža persiško skambesio
Sekmadienį, spalio 21 s. Kauno kultūros centrą užtvindys rytų muzikos mėgėjus džiugins persiškos muzikos skambesys, kurį kurs vokalistė Rahele...
Kinijos meno ekspertas patirtimi dalinsis Kauno menininkų namuose
Šį penktadienį, spalio 19 d. Kauno menininkų namuose bus suteikta proga geriau pažinti Kinijos meno pasaulį. 15 val. prasidėsianti...
Maršrutas spalio 19-21 dienoms
PENKTADIENIS, 10 19 Paskaita/diskusija „Šiuolaikinio meno praktikos Kinijoje“, 15:00
 Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56 Šiuolaikinio meno kuratoriaus...
Mėnesio tema. „Nuepiko“, arba du krepšininkai ir aukštaūgis
„Dabar dvi paras sėdėjau prie kompiuterio ir montavau, tai jau vos kenčiu, kaip noriu muštis su Mariumi“, – per...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia