Iš Kauno į Niujorką ir atgal – nuo „Meno parko“ iki „Sla307“  (interviu)

#, arba „hashtag“ pavadinta birželio 29 d. atidaryta ir iki liepos 28-osios veiksianti trijų galerijos „Meno parkas“ atstovaujamų menininkų – Agnės Jonkutės, Aušros Andziulytės ir Roberto Antinio – bei niujorkietės Angelos Okajima-Kempinas darbų paroda. „Užklijuoti žymeklį. Iš nesustabdomai tekančios laiko srovės ištraukti akimirkas, svarbius dalykus, nepamiršti, susisieti. Užfiksuoti sąmoningumo ar praregėjimo blyksnius. <…> Kai kurios šių autorių kūrybos grotažymės sutampa, persidengia ir praplečia prasmes arba nukreipia istoriją nauju keliu. Parodai atrinkti kūriniai ir jų serijos labiau išreiškia autorių tyrimą, metodo paiešką ir procesą, nei išbaigtą kūrinį modernistine prasme“, – rašoma parodos pristatyme.

# atidarymas

# atidarymas

Užsukti patyrinėti procesą, be abejo, būtų įdomu, bet pavyks tik tiems, kurie dabar yra ar artimiausiu metu planuoja būti Niujorke. Būtent šiame mieste veikia galerija „Sla307 Art Space“, su kuria bendradarbiauja kauniečiai „Meno parkas“, vis sparčiau vystantys meno eksporto tradiciją. Na, o „Sla307“ išeivijos lietuvių kūrybą visai neseniai pristatė tarptautinėje mugėje „ArtVilnius’18“.

Apie tai, kaip lietuviai atsiduria Niujorke, o išeiviai – grįžta į Lietuvą, kalbamės su galerijos atstove, menininke Laura Zaveckaite. Ji kilusi iš Kauno – čia 1997 m. baigė Kauno dailės gimnaziją, 2001 m. – iškiliosios spaudos specialybę VDA, nuo 2003 m. gyvena JAV. Kadangi „kalbėjomės“ internetu, Lauros mintis papildė jos kolegos Julius Ludavičius ir Ieva Mediodia, kuriuos tekste dar sutiksite.

Laura Zaveckaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Laura Zaveckaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kol nepradėjome gilintis į galerijos „Sla307“ veiklą, papasakokite, kodėl būtent šie trys „Meno parko“ menininkai pasirinkti parodai.

„Meno parko“ atstovai pasiūlė peržiūrėti galerijos parodų archyvą ir atrinkti kandidatus parodai Niujorke. Taip, balsavimo principu, ir parinkome Agnę Jonkutę, Aušrą Andziulytę ir Robertą Antinį. JAV meno laukui šioje parodoje atstovaujanti Angela Okajima-Kempinas pasirinkta neatsitiktinai – jos keramikos darbai papildo „Meno parko“ menininkų užduotą temą – „Proceso filosofija“. Parodai tiesiog trūko tokio samurajiško raudono akibrokšto, kap Angelos 2004 m. sukurtas „AM (RR)“ ar jos keraminių šauktukų pora „!!“.

IMG_0212 DSC01137

# atidarymas

# atidarymas

Teko skaityti, kad galerija „Sla307“ Niujorke įkurta 2014 m., bet juk „Sąjunga lietuvių Amerikoje“ – SLA – skaičiuoja jau daugiau nei 130 metų! Kokios veiklos iki šiol buvo pagrindinės šioje sąjungoje, ar ši konkreti galerija – pirmoji tokia, o gal buvo ankstesnių bandymų?

SLA 1886 m. įkurta Pensilvanijos valstijoje. Sąjungos pradžia siejama su dr. Jonu Šliūpu – jis redagavo laikraštį „Lietuviškas balsas“, o šio bendraminčių rate ir išgryninta organizacijos idėja. Tris generacijas SLA buvo didžiausia mūsų tautos organizacija JAV lietuvių istorijoje. Leistas periodinis laikraštis „Tėvynė“, skelbęs lietuviškas aktualijas. SLA rėmuose, jau Niujorke, kūrėsi įvairios draugijos ir saviveiklos kuopelės, užsiėmusios įvairiausia veikla – nuo aukų Lietuvai, lietuviams našlaičiams rinkimo iki kultūros (teatras, literatūra). Keičiantis SLA valdybos nariams kartu kito ir sąjungos politika bei prioritetai. SLA nariais galėjo tapti įvairių religinių įsitikinimų, išsilavinimo, politinių ir ekonominių aplinkų atstovai, o tai irgi turėjo tiesioginės įtakos organizacijos veiklos kryptims.

Ilgą laiką, iki 2011 m., SLA veikė kaip draudimo kompanija, padėjusi lietuviams gauti paskolas, pensijas, padengti laidojimo išlaidas. Visgi senoji funkcija nebeturėjo reikšmės, taigi neišvengiamai atėjo metas keisti veiklos profilį.

„Sla307 Art Space“ yra pirmoji profesionali lietuvių išeivių meno erdvė Niujorke, skirta meno, kultūros reiškiniams pristatyti. Ji yra visiškai unikali, beprecedentė. Mūsų tikslas yra rodyti ne tik lietuvių išeivių ar išskirtinai lietuvių meną, bet jį maišyti su Niujorko menininkais. Tik tokiu būdu gali vykti kultūriniai mainai – Niujorko meno mėgėjai ir ekspertai į „Sla307“ veiklą įtraukiami per niujorkiečių parodas, ir atvirkščiai – lietuvių menas čia atkeliauja, kai jau yra užmegzti ryši su platesniu Niujorko meno pasauliu.

Kokioje Niujorko vietoje yra galerija, kas jos kaimynai?

SLA pastatas yra pačioje Manhatano širdyje, Čelsio rajone. Šalia – Madison Square Garden, garisų roko muzikantų koncertais žymi vieta. Kaimynystėje pilna rimtų meno galerijų (Pace, David Zwirner, Hauser & Wirth, Gagosian, Jack Shainman Gallery ir kt.).

Kas yra galerijos auditorija šiandien? Ar lietuvių diaspora aktyviai palaiko jūsų veiklą? Ar orientuojatės į ją, ar kaip tik kalbate su visu pasauliniu katilu, kuris verda Niujorke?

Dažniausiai į galerija ateina XX a. pabaigoje ar jau šiame amžiuje atvykę į JAV lietuviai, ne tik meno, bet ir kitų sričių atstovai. Taip pat jaunimas iš Lietuvos, gyvenantis, dirbantis ar studijuojantis Niujorke. Apsilanko svečiai iš Lietuvos, niujorkiečiai ir svečiai iš viso pasaulio.

Pirmus dvejus veiklos metus galerijai buvo aktualu, pagal galimybes, pristatyti lietuvių išeivių meną. Ši mūsų misija iš esmės nepakito, gal tik išsiplėtė – turiu galvoje grupinę parodą su Užupio menų inkubatoriaus pristatytais menininkais „VNO-NYC“, ar pirmosios galerijoje pristatytos menininkės iš Lietuvos Patricijos Jurkšaitytės parodą „Nacionalinė galerija“. Taip pat į metinį galerijos kalendorių įtraukiame Niujorko menininkus. Kaip jau minėjau, toks kultūrinis apsikeitimas mūsų požiūriu yra naudingas ir būtinas norint išlikti, tokiu būdu lietuvių kultūra dalyvauja, o ne lieka izoliuota savo terpėje. Taip ji tampa chromosoma meno pasaulio genofonde. Tuo pačiu, kaip lietuviams atstovaujanti erdvė, atstovaujame ir Europai Vakaruose.

Dėl lietuvių išeivijos palaikymo mes šiuo metu nesame tikri. Tikimės, kad ta dalis bendruomenės, kuri palaiko galerijos misiją bei lankosi „Sla307“ renginiuose ir parodose, tai darys ir toliau. Visgi dalis lietuvių į „Sla307“ veiklą žiūri įtariai. Štai čia ir yra konfliktas pačioje išeivijoje, tarp kartų – pokarinės ir dabartinės, į JAV atvykusios jau Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę.

Daugelis SLA tarybos narių nėra humanitarai, filantropai ar kultūros puoselėtojai – jų tikslai ūkiški ir nukreipti tik į pastato tvarkymą bei lietuviškų tradicijų puoselėjimą. Susidaro įspūdis, kad, prisidengę „Sla307“ veikla, SLA veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, bet jos kontekste ir politikoje kultūrinio pagrindo nėra. Bet „Sla307“ iš tiesų ir yra SLA kultūros departamentas, mūsų savanoriai siekia toliau šią programą sėkmingai puoselėti.

Taigi ne visiems aišku, kam reikia kultūrinės lietuvių meno erdvės Niujorke, jei galima gražioje, baltoje salėje (beje, suremontuotoje menininkų rankomis ir iš meno aukcionuose surinktų lėšų) ir taip susirinkti bei švęsti Jonines ar tiesiog pabendrauti. Pastarasis SLA tarybos bandymas blokuoti mūsų veiklą buvo bandymas „Sla307“ meno programos kūrėjams įvesti 200 JAV dolerių per dieną mokestį, nors esame tos pačios organizacijos departamentas.

# atidarymas

IMG_0131

# atidarymas. Nuotraukoje viršuje pirmame plane – Agnė Jonkutė, Stone book, 2018. Nuotraukoje apačioje kairėje – Aušra Andziulytė, Thaw I-III, 2018; dešinėje – Angela Okajima-Kempinas, AM (RR), 2004.

Kaip pati atsiradote galerijoje, kokios jūsų pareigos, ar esate kuratorė, ar yra ir kitų darbų?

Prisijungiau prie „Sla307“ veiklos 2014 m., pakviesta Juliaus Ludavičiaus, „Sla307 Art Space“ direktoriaus. Visi šios meno erdves įkūrėjai bei savanoriai yra menininkai, aš – taip pat, tad visi iš dalies tapome kuratoriais bei programos kūrėjais ir vykdytojais.

Kadangi reikejo žmonių su skirtingais įgūdžiais, pasisiūliau dirbti „Sla307 Art Space“ įvaizdžio dizainere. Sukūriau „Sla307“ logotipą, su Rolando Andrijausko iniciatyva sukūrėme sla307.com tinklapį, atsiradome feisbuke ir „Instagram“. Visi plakatai, aprašymai, galerijos žemėlapiai, gif’ai tapo mano rutina, ir tai įvyko natūraliai. Socialiniai tinklai – neatsiejama XXI a. kasdienybė, kurios pagrindinės funkcijos yra informacijos sklaida, gerbėjų kaupimas ir marketingas. Jei informacija nepasiekia aplinkos ar yra neefektyvi, nukenčia visi: pristatomas menininkas, galerija, kolekcionierius, lankytojas, gerbėjas. Visada norėjau save išbandyti reklamos skrityje, o „Sla307“ ta galimybė tapo labai realia. Tai, kad virš galvos nėra boso, kliento, atlyginimo, suteikė visišką laisvę eksperimentuoti, mokytis dirbti įvairiomis programėlėmis, susipažinti su masinio platinimo platformomis, montavimu, bendrauti su spaustuvėmis ir kt. Didžiausią džiaugsmą suteikė įsijungimas į parodų rengimo mechanizmą „nuo-iki“: vizitai menininkų studijose, jų personalijos, darbų atranka, ekspozicijos iššūkiai.

Norisi pasidžiaugti, kad mums, vos keliems savanoriams – tai Julius Ludavičius, Ieva Mediodia, prieš mėnesį pasitraukusi Daina Mattis ir aš – pavyko įsmeigti „Sla307“ žymeklį į Niujorko kultūrinį žemėlapį. Šiandien „Sla307“ reklamuojasi tokiose platformose kaip Artforum Artguide, NYARTBEAT, Fabrik, Chelsea gallery map, Niujorko lietuviu bendruomenės portalas…

Kalbant apie kūrybą, 2015 m. „Sla307“ įvyko mano personalinė paroda „Instaliacija“, kurioje eksponavau porcelianines krucifikso atliejas.

Paroda „Tėvynė/Patria“ buvo bendras mūsų ir SLA projektas, kurio ekspoziciją apsiėmiau išpildyti. 2015 m. pradėjau dirbti SLA archyve – per porą vasarų teko atvalyti ir surūšiuoti per 2000 fotopolimero plokščių. Įsigijusi iškiliosios spaudos spausdinimo stakles svarbesnes plokštes atspaudžiau parodai. Vienas antspaudų šiemet dalyvavo tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius’18“ kartu su kitų 8 išeivijos menininkų darbais.

Kokį įspūdį jums paliko šiemetinė „ArtVilnius’18“ mugė? Galbūt teko pastebėti daugiau lietuvių menininkų, kuriuos būtų įdomu pristatyti Niujorke?

Aš pati, deja, dalyvauti joje negalėjau, bet galiu pacituoti „Sla307“ savanorę Ieva Mediodia: „Buvo be galo malonu matyti tiek daug įvairaus meno ir šitokią daugybę žiūrovų. Matyti žiūrovų susidomėjimą menininkų darbais ir atsakyti į jų klausimus apie darbų reikšmes ir technikas. Liko pakilus jausmas. Mūsų stendą aplankė daug senų meno prietelių, tad tie kontaktai yra tik gyvesni ir tvirtesni, juk daugumą pažinojome dar studijų metais. Tai tikrai gera proga susitikti ir kūrybiškai bendradarbiauti“.

Kaip palaikote ryšį su Lietuvos meno scena? Ar tam padeda tokios mugės, kaip „ArtVilnius“, ar pavyksta užmegzti naujų bičiulysčių, o gal pakanka laiko patikrintų?

Šiemet buvo pirmasis bandymas supažindinti Lietuvos publiką su SLA kaip organizacija bei „Sla307 Art Space“ veikla. Dauguma nežinojo, kad mes egzistuojame. Kaip jau sakiau, mugėje pristatėme iš viso 9 išeivijos menininkus, daugumos jų darbai jau anksčiau buvo įtraukti į mūsų parodų programą. Mugės apskritai naudingos veiklai viešinti. „ArtVilnius’18“ suteikė progą ir atnaujinti senas pažintis, ir užmegzti naujas.

DSC01261 IMG_0179 IMG_0141

„Meno parko“ atstovės, su kuriomis kalbėjomės apie # parodą, užsiminė, kad spalį dalyvausite festivalyje „Kaunas mene“. Gal galite trumpai užsiminti, ko iš jūsų tikėtis?

Na, Kaunas yra mano gimtas miestas, tad bus labai malonu sudalyvauti festivalyje kaip „Meno parko“ pakviestai menininkei. Pastaruosius trejus su puse metų buvau pasinėrusi į „Sla307“ veiklą – tai puiki patirtis, bet teko mažiau laiko saviems projektams, nors jų niekada neapleidau. Festivalyje „Kaunas mene“ pristatysiu 2015 m. sukurtą instaliaciją bei šilkografijos atspaudus, taip pat ruošiame vaizdo projekciją, bendrą projektą su portugalų kilmės vaizdo menininku Francisco Janes.

„Sla307 Art Space“ rasite adresu:

307 W 30th
New York, New York

Arba internete. 

Su Laura Zaveckaite kalbėjosi Kotryna Lingienė © Kaunas pilnas kultūros

Straipsnyje panaudotų nuotraukų autoriai: Laura Zaveckaitė, Žilvinas Kempinas, Victoria Luzuriaga

Choreografas Jacob Bray. Apie patirtis, kurios nuspalvina mūsų laiką
Nors pati Kauno bienalė suplanuota 2019-ųjų vasarą, jos komanda jau kviečia į pirmosios tarptautinės „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingų kilimų“)...
„GM Gyvai“. Dvylika metų kosmose
Muzika iš esmės, muzika su šaknimis, virš ne tokių ir senų žemėlapyje subraižytų sienų pakilusi – arba iki jų...
Vasarojančiame Kaune – apie paveldą, plastikinius langus ir Eritrėjos sostinę  
Birželio 25-29 dienomis Kaune, istoriniame „Pienocentro“ pastate ir keturiuose netoliese esančiuose kvartaluose plušėjo tarptautinė paveldo ir architektūros studentų bei...
Parako sandėlį prikėlusi šančiškė: „Nebūtina visko planuoti minučių tikslumu“
„Gerai, kad vaikai mano idėjas ir veiklas sustato į rėmus, kad „neišplaukčiau“, – juokiasi šančiškė Vida Bliumkienė. Jos iniciatyva...
Choreografas Jacob Bray. Apie patirtis, kurios nuspalvina mūsų laiką
Nors pati Kauno bienalė suplanuota 2019-ųjų vasarą, jos komanda jau kviečia į pirmosios tarptautinės „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingų kilimų“)...
„GM Gyvai“. Dvylika metų kosmose
Muzika iš esmės, muzika su šaknimis, virš ne tokių ir senų žemėlapyje subraižytų sienų pakilusi – arba iki jų...
Vasarojančiame Kaune – apie paveldą, plastikinius langus ir Eritrėjos sostinę  
Birželio 25-29 dienomis Kaune, istoriniame „Pienocentro“ pastate ir keturiuose netoliese esančiuose kvartaluose plušėjo tarptautinė paveldo ir architektūros studentų bei...
Parako sandėlį prikėlusi šančiškė: „Nebūtina visko planuoti minučių tikslumu“
„Gerai, kad vaikai mano idėjas ir veiklas sustato į rėmus, kad „neišplaukčiau“, – juokiasi šančiškė Vida Bliumkienė. Jos iniciatyva...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia