Mėnesio tema. Ne restoranas, o stuba  

Į Zapyškį iš kepančio miesto, nors ir strigtelėję kamštyje, kasdien susidarančiame kelyje Kaunas–Šakiai, atvykome kiek per anksti, tad nusprendėme dar pasivaikščioti aplink restauruojamą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. „Ten negalima, nebent su manim“, – netrukus žingsnius sustabdė kimus balsas. Atsisukome ir – na, negalima sakyti, kad susipažinome, nes vardais mainytis nebuvo kada – pasilabinome su archeologu, kuris, baigęs dienos darbus, vėsinosi upės pakrantėje. Pakalbėjome apie bažnyčios pašonėje rastas monetas, kurių kiekis neleidžia abejoti, kad prieš trejetą šimtų metų čia nuolat ūždavo turgus. Paklausėme, ar tai reiškia, kad būta ir karčiamos, bet archeologas tik nusijuokė: „Taip tik dainose būna.“

Jo kolega, tiesa, ranka mostelėjo link miestelio: „Ana, tas namelis ir buvo karčiama.“ Mes šįkart ne į „tą“, bet skersai gatvę. Viena iš kelių „Stubos“ (suvalkiečių gyvenamasis namas, – red. past.) šeimininkių jau moja ranka ir kviečia vidun. Nusispiriame sportbačius ir vos spėjame sekti vardus – Daiva, Kristina, Živilė, Rasa. Informacinių technologijų specialistė, ekologė, dailininkė ir vaikų darželio auklėtoja. Tąvakar nespėjome susipažinti su kitomis moterimis, kurių dėka Zapyškyje jau ketvirti metai gyventi šiek tiek smagiau, bet progų dar bus, nes tikrai norėtume užsukti į indišką restoraną.

Nors „Stuba“ visai nėra restoranas! Šeimininkės viena per kitą juokiasi, kad yra labiau valgytojos. Kristina, internete perskaičiusi apie vienos dienos restorano idėją, ja netruko užkrėsti ir bičiules. Bet dar iki to laiko Zapyškyje, sankryžoje su keliu į Ežerėlį, jau buvo ragauta ir itališkų vaišių, kurias ruošė vienas pažįstamas: „Viskas pas mus per draugus!“ Tai vyko, beje, dar nesuremontuotoje „Stuboje“. Šią vasarą suplanuotos dvi tokios maisto šventės. Liepos 22-ąją – kavos ir saldumynų („Gavom dovanų kavos aparatą!“), o rugpjūčio 4-ąją – jau minėta, visiems patikusi, taigi verta pakartoti, indiška. Taip pat moterys perka kazaną ir rudenį tikisi ruošti daržovių troškinį. Registruotis iš anksto nereikės, galite tiesiog atvažiuoti ar atminti dviračiais.

Teodoro Biliūno nuotr.

Teodoro Biliūno nuotr.

„Stuboje“ telpa daug daugiau nei maistas, bet jis – toks universalus dalykas, kad suartina visus. „Dainuoti ne visi moka, piešti irgi ne, bet valgo juk kiekvienas“, – įsitikinusi Daiva. Ji priduria, kad beveik po kiekvieno renginio tenka užsisėdėti dar porą valandų su arbata ir sausainiais. O arbata „Stuboje“ verdama iš vietinių žolių!

Beveik visos „Stubos“ šeimininkės dirba Kaune, o vaikus augina Zapyškyje. Susipažinusios kultūros centre, kur dainavo folkloro ansamblyje, moterys netruko imti kartu leisti laiką. „Kartą paskaičiavome, kad vaikų su mumis jau kokios trys dešimtys, ir niekur nebetilpome su jais“, – pasakoja zapyškietės. Likimo pirštu galima pavadinti tai, kad kryžkelėje esantį namelį, mirus jo savininkei, moterys gavo… dovanų. Ir susikūrė tokią vietą, kurioje gera visų vaikams.

Kadangi viena bičiulių yra architektė, o sienas dažyti sutiko visos, prikelti „Stubą“ naujam gyvenimui nebuvo sudėtinga. Kitiems padedant, atvesta kanalizacija, atsirado priestatas, yra virtuvėlė, erdvi saulėta svetainė su pianinu, mažas sodelis – ko daugiau reikia? Sutartinių vakarams, filosofijos paskaitoms, diskusijoms apie šeimą, vaikus, gamtą, rankdarbių ar net priemonių nuo uodų dirbtuvėms – tikrai nieko. „Iš pradžių manėme, kad bus sunku prisikviesti į renginius žmonių, nes juk Zapyškis, gal kam per prastai pasirodys, bet kol kas dar niekas neatsakė“, – šypsosi Kristina.

Jei yra reikalas, čia pat galima ir pernakvoti. „Esame priėmusios įvairių keliautojų, čiužinių, jei ką, turime dešimt, iš Jadagonių stovyklos paveldėjome“, – pasakoja Daiva, atrodo, didžiausia „Stubos“ entuziastė, įvelianti į avantiūras ir savo drauges. Kadangi moteris vienija bendri interesai ir pažiūros, daug diskutuoti dėl renginių ir veiklų netenka. „Baisu jau ir svajoti, nes tik užsinorim, labai paprastai viskas išsipildo“, – sako Rasa ir čia pat prisimena stebuklingą vakarą su sutartinių giedotojomis „Trys keturiose“, kurios vieną narių, Daivą Vyčinienę, kalbinome praėjusiais metais.

Teodoro Biliūno nuotr.

Teodoro Biliūno nuotr.

„Stubos“ šeimininkės, jų vaikai, draugai ir draugų draugai kiekvieną mėnesį eina į mišką, kuriame iš tiesų ir prasidėjo bendra jų istorija. Tai vienijanti ir labai visiems svarbi patirtis, primenanti, kodėl čia esame ir kad nesame šeimininkai. Kovo mėnesį visi gamino šluotas, balandį – tošinius kibirėlius, gegužę – švilpynes. Čia keliu veda gidas Tomas, mokantis įvertinti gamtos lobius.

Vasarą gyvenimas Zapyškyje, kaip ir visur kitur, suaktyvėja. Arčiau Nemuno esanti miestelio dalis turi kurortinį statusą, iš Kulautuvos čia galima persikelti laivu. Ateityje planuojama įrengti ir lyno keltuvus, bet kol kas ir taip neblogai. „Būna vis pasiteiraujančių turistų, klausia, kur čia kavos išgerti, – žinoma, padarom.“ Užeigos, kavinės ar baro Zapyškyje šiaip jau ir nėra – artimiausia įstaiga, matyt, Kačerginėje. Bet čia pat, įmonėje „Zapynė“, kepama duona. Yra, prie pat degalinės, ir ūkininkų gaminių krautuvėlė. Pirkom stebuklingai Kazlų Rūdoje užraugtų agurkų. Paklaustos, ko dar „firminio“ čia galima rasti, moterys rekomendavo ir Lekėčių šakočius. „Mes čia tokiu trikampiu judam – Zapyškis–Ežerėlis–Lekėčiai, – laisvalaikio geografiją tikslina pašnekovės. – Nesam vienas kiemas, mums ir už 15 kilometrų gyvenantys yra kaimynai.“ Bet tai vis tiek arčiau nei feisbuko draugai.

„Kadangi reikia išlaikyti „Stubą“, nors ir sulaukiam aukų per renginius, rašome projektus visur, kur tik randame galimybę – į Kultūros tarybą, savivaldybę, ministerijas“, – žemiškus dalykus dėsto Daiva. Taip jos akiratyje atsirado ir „Kaunas 2022“ programa „Fluxus Labas!“: „Buvo gruodis, feisbuke perskaičiau skelbimą apie naują bendruomenių programą ir susitikimą Kulautuvoje, vargais negalais nusigavau po darbų, susirinko penki žmonės, na, ir aš, iš Zapyškio, – tą vakarą tikrai visi išgirdo, kad esu iš Zapyškio.“

Nuo pavasario „Stuboje“ veikia „Fluxus laboratorija“, įsijungus į „Kaunas 2022“ tinklą, čia jau vyko paskaita apie art deco, buvo neriama antklodė Europai, renkama galingoji beržo tošis, o ateityje bus dar daugiau patirčių ir veiklų, įdomių pirmiausiai šeimininkėms. Kol kas patirtis rodo, kad įdomu ir kitiems, jei tik pakanka laiko. Žmonės Zapyškyje jo daug neturi – nors miestelyje darbo galimybių mažai, nebent pats susikuri, daugelis dirba Kaune, o savaitgaliais dirba savo sodybose. Pastarasis triūsas akivaizdus jau vien pravažiuojant!

Teodoro Biliūno nuotr.

Teodoro Biliūno nuotr.

„Manau, kultūros sostinės naudą Kauno rajonas tikrai pajus – ypač jaunimas, nes dabar tikrai viskas labai nusistovėję, jiems atrodo nuobodu nuobodu, miestelių šventės visos vienodos, o naujų idėjų, būdų veikti trūksta. Kol kas mes tiriame Fluxusą, jis tiria mus, ir, atrodo, susikalbam“, – taip, Daiva ir vėl juokiasi.

Aitvarų šventė, didžiausias metų įvykis miestelyje, šiemet jau įvyko. Beje, tą pat savaitgalį vyko ir „Atviros dienos kaime“ – iniciatyva, atverianti Latvijos ir Lietuvos nesostines didžiųjų miestų gyventojams. Visi, apsilankę „Stuboje“, galėjo apžiūrėti senojo Zapyškio fotografijas, kurias iš įvairių šaltinių surinko zapyškietis Jonas Muraška.

O ką dar vasarą nuveikti? Birželio 2-ąją – „Jauno miesto šventė“ Ežerėlyje. Tada Joninės, jos čia įspūdingiausios ant Altoniškių piliakalnio. O liepą? Čia vėl pajuntame gastronominę žurnalo nuotaiką – Lekėčiuose liepą juk vyksta Mėlynių festivalis, kasmet dalyviams užduodantis naują temą. Pernai tai buvo uogienės, ir „Stubos“ išvirtoji mėlynių ir šermukšnių laimėjo trečią vietą. O gal antrą? Nė viena neprisimena, bet uogienes iškart pardavė lauktuvių ieškojusiems. Etiketes stiklainiams piešė, žinoma, Živilė, tapanti ir renginių plakatus. „Daiva turėjo džiovintų šermukšnių, taip ir sugalvojom“, – naują receptą atskleidžia Rasa.

Teodoro Biliūno nuotr.

Teodoro Biliūno nuotr.

Ir tikrai, ką daryti, jei miestelio, kuriame gyveni, tradicijos palaidotos kažkur po archeologiniais sluoksniais, o dėl to kalta tik nesėkmingai visam regionui susiklosčiusi, bendravimo kultūrą sudarkiusi istorija? Negi kepti žuvies pirštelius ir žiūrėti klaikias laidas per televizorių? Jei nėra Zapyškio tradicinių patiekalų, vadinasi, juos galima sukurti. Kur kitur, jei ne „Stuboje“?

Bet, bičiulės, tai gal restoraną?.. „Gal, kai vaikai paaugs, kitų rūpesčių nebus“, – ir vėl jos juokiasi. „Žinot, viena verslininkė sakė, kad mes darom viską, kad tik neuždirbtume pinigų“, – pastebi Rasa. „Bet labai gera, kai nereikia niekam už savo idėjas atsiskaityti“, – į Kauną išlydi Kristina.  

 

facebook.com/KurybosStubaZapyskyje
facebook.com/FluxusLabas
kaunas2022.eu

 

Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. birželio rubrikoje „Kaunas 2022“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Netikėtumų festivalio kulminacija – Parodos kalne ir Vytauto parke
Liepos 14-ąją, šeštadienį kauniečius pažadins sprogstantys burbulai. Ne, ne muilo  kasdienybės. Tuzinais įvairių akcijų, iniciatyvų, renginių ir nuotykių į...
Šeštadienį kauniečiams pasakas skaitys ugniagesiai
Kasdien vaikščiodamas tomis pačiomis gatvėmis nieko nebepastebi, tiesa? Naujomis akimis į gerai pažįstamus Kauno objektus liepos 14-ąją kvies pažvelgti...
Šviežios daržovės ir karate – netikėtame piknike Vilijampolėje
Ką veikti šeštadienio rytą? Galima vedžioti šunį, galima eiti pasivaikščioti ar važiuoti į užmiestį, o galima ir žingsniuoti į...
Netikėtumų festivalis Kaune sprogdins kasdienybės burbulą
Išjungti feisbuką, uždaryti žinių portalą, išklysti iš kasdienio maršruto, paankstinti žadintuvą, nesutikti su kvietimu į tą pačią kavinę ir...
Netikėtumų festivalio kulminacija – Parodos kalne ir Vytauto parke
Liepos 14-ąją, šeštadienį kauniečius pažadins sprogstantys burbulai. Ne, ne muilo  kasdienybės. Tuzinais įvairių akcijų, iniciatyvų, renginių ir nuotykių į...
Šeštadienį kauniečiams pasakas skaitys ugniagesiai
Kasdien vaikščiodamas tomis pačiomis gatvėmis nieko nebepastebi, tiesa? Naujomis akimis į gerai pažįstamus Kauno objektus liepos 14-ąją kvies pažvelgti...
Šviežios daržovės ir karate – netikėtame piknike Vilijampolėje
Ką veikti šeštadienio rytą? Galima vedžioti šunį, galima eiti pasivaikščioti ar važiuoti į užmiestį, o galima ir žingsniuoti į...
Netikėtumų festivalis Kaune sprogdins kasdienybės burbulą
Išjungti feisbuką, uždaryti žinių portalą, išklysti iš kasdienio maršruto, paankstinti žadintuvą, nesutikti su kvietimu į tą pačią kavinę ir...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia