Parako sandėlį prikėlusi šančiškė: „Nebūtina visko planuoti minučių tikslumu“

„Gerai, kad vaikai mano idėjas ir veiklas sustato į rėmus, kad „neišplaukčiau“, – juokiasi šančiškė Vida Bliumkienė. Jos iniciatyva suburtų bendraminčių rankomis naujam gyvenimui prikeltas Kauno tvirtovės objektas – parako sandėlis tarp Žemųjų ir Aukštųjų Šančių – kaip atvira bendruomenės idėjoms vieta oficialiai atidaromas šeštadienį, birželio 23-ąją. Apie „Parako“ istoriją plepame vos į sandėlį įstačius duris – iki atidarymo ir Joninių šventės vos kelios dienos, darbai Šančiuose rūksta.

58-rių V. Bliumkienė Šančiuose, prie pat parako sandėlio, gyvena beveik visą savo gyvenimą, o per namų langą mato geležinkelį, kuriame, beje, darbavosi jos tėtis. 1871 m. statytame geležinkeliečių namelyje ji praleido vaikystę ir tuomet kartais paliūdėdavo, kad bendraamžiai per langus mato, tarkime, Ąžuolyną, o ji – geležinkelio bėgius. Pro geležinkelio rampą, saugomą kareivių, vėliau tekdavo eiti į mokyklą, paauglei tai nebuvo itin maloni patirtis. „Iš tų 58-rių metų 35-rius pragyvenau nelabai laiminga dėl savo gyvenamosios vietos, bet vėliau supratau, kad gražesnio vaizdo, nei geležinkelis, nėra“, – vėl kvatoja p. Vida.

Vida Bliumkienė Šančių parado metu. Vykinto Bliumkio nuotr.

Vida Bliumkienė Šančių parado metu. Vykinto Bliumkio nuotr.

Mūsų pašnekovė primena, kad Šančiai, kaip miesto dalis, Kaunui tapus Laikinąja sostine jau buvo gana urbanizuota, lyginant, pavyzdžiui, su Parodos kalnu, kuriame tuomet „ganėsi ožkos ir vištos“. Sovietų okupacijos metais parako sandėlis, įrengtas XIX a. kaip Kauno tvirtovės dalis, buvo uždaras, saugomas kareivių, aptvertas spygliuota viela: „Nebuvo kur žaisti indėnų, bet, aišku, drąsesni vaikai landžiodavo po sandėlį prasmukę pro ventiliacines angas – prisimenu tai kaipo paslaptingą, gana baisią vietą“. Vėliau, jau sukūrusi šeimą, p. Vida atrado įdomumą naršyti po Kauno fortus, taip po kiek laiko tapo ir asociacijos „Kauno tvirtovė“ nare. „Pradžioje, gal apie pusantrų metų nejaukiai jausdavausi – susirinkdavo vien vyrai, kalbėdavo apie patrankas ir mūšius, mąstydavau, ką aš čia veikiu“, – prisimena šančiškė.

Tuo metu parako sandėlis buvo smarkiai apleistas, nuolat žalojamas aplinkos ir vandalų. Turto bankas Kauno fortus perdavė miesto savivaldybei, o ši, panaudos teise, Kauno tvirtovės regioniniam parkui, kuriame savanoriškais pagrindais tvarkosi aukščiau minėtos asociacijos nariai. „Tada ir supratau, kodėl vaikščiodavau į tuos susitikimus – Šančiuose buvau vienintelė, galinti „Paraką“ sutvarkyti, tad kibau į šį reikalą visa savo esybe“.

Žinoma, dviejų rankų per gerą pusmetį sutvarkyti apleistą teritoriją nepakaktų, tad V. Bliumkienė netruko aplink save suburti nemažą ratą vienaip ar kitaip prisidedančių vietos gyventojų, matančių šioje veikloje prasmę, imančių labiau pasitikėti savimi, ir net verslų: „Pinigais nedaug kas gali paremti, bet suorganizavau, kad savanorius maitintų, duotų dažų, laidų ir kitų priemonių, kitaip padėtų bendruomenei, kuri dirba savanoriškai“.

Kūrybinio parako nestokojanti V. Bliumkienė neabejoja, kad geros svajonės pildosi: „Kartais gerai neturėti strategijos – tinkama idėja pati aplimpa tais, kurie ja tiki, nebūtina visko planuoti minučių ir centų tikslumu“. Pašnekovė subūrė ir „parakinių“ vaikų grupę – vietos paaugliai, surinkę maišus duženų ir kitų šiukšlių, tikėtina, patys aplinkos neskubės teršti.

Darbai rūksta! V. Bliumkienės nuotr.

Darbai rūksta! V. Bliumkienės nuotr.

Birželio 23-ąją, šeštadienį, Joninių naktį, „Parako“ programoje numatytos filmų peržiūros, elektroninės muzikos ir šiuolaikinio meno kūrėjų pasirodymai, ledo ir ugnies skulptūros, kiti akcentai, vėlai naktį veiks projekto „Kaunas Zoo“ kuruojama muzikos scena. Ar tokio tipo veikla planuojama ir ateityje?

Kadangi V. Bliumkienė daug metų yra savanoriavusi tokiuose renginiuose, kaip „Kaunas Jazz“ ar Tarptautinis Kauno kino festivalis, pažinčių ir kontaktų jai netrūksta – „Parake“ jau spėjo apsilankyti ir savo vizijomis pasidalinti džiazo festivalio vadovas Jonas Jučas, Kauno valstybinės filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta. „Šios erdvės labai tinka netradiciniams garso ir šviesos projektams, kino peržiūroms – gal tik tapybos parodas rengti būtų netikslinga, nes tam reikia specialaus apšvietimo“, – šiuolaikinėms idėjoms atvira yra V. Bliumkienė.

Plakatą „naktinei“ atidarymo programai piešė Kauno komiksų rezidencijoje mėnesį praleidusi estė Liisa Kruusmägi. Ji nupiešė ir „Kauno pilno kultūros“ birželio viršelį.

Plakatą „naktinei“ atidarymo programai piešė Kauno komiksų rezidencijoje mėnesį praleidusi estė Liisa Kruusmägi. Ji nupiešė ir „Kauno pilno kultūros“ birželio viršelį.

„Paraką“ rasite kildami ar besileisdami Prancūzų gatve. Atidarymo šventės šeštadienį pradžia – 21 valandą. Renginys feisbuke skelbiamas čia.

 © Kaunas pilnas kultūros

„Excel“ Mikelandželas iš Japonijos Kaune dalinosi kūrybos paslaptimis (interviu)
Oficialiai Sugiharos savaitei jau pasibaigus renginio partneriai Netikėtos Japonijos kultūros festivalis „nowJapan“ visus norinčius Kauno menininkų namuose supažindino su Tatsuo...
Apie „Getą“ su Aleksandra Jacovskyte
Rugsėjo pabaigoje Nacionalinis Kauno dramos teatras ir Gintaras Varnas kviečia į pirmąją sezono premjerą – spektaklį „Getas“. Jis sukurtas...
Mėnesio tema. Marijos blogas
1982-aisiais iš Maskvos į Alytų, kur įsidarbino vargonininke, atvykusi Marija Oniščik jau daug metų gyvena Kaune, kur įsikūrė įstojusi į...
Mėnesio tema. Tas kitas šeštas žaidėjas
Prieš kokias šešias dešimtis metų Vidas Mačiulis, Cezario (pavadintas pagal Raudondvario bažnyčios architektą) sūnus, Jono (Mačiulio, bet ne Maironio,...
„Excel“ Mikelandželas iš Japonijos Kaune dalinosi kūrybos paslaptimis (interviu)
Oficialiai Sugiharos savaitei jau pasibaigus renginio partneriai Netikėtos Japonijos kultūros festivalis „nowJapan“ visus norinčius Kauno menininkų namuose supažindino su Tatsuo...
Apie „Getą“ su Aleksandra Jacovskyte
Rugsėjo pabaigoje Nacionalinis Kauno dramos teatras ir Gintaras Varnas kviečia į pirmąją sezono premjerą – spektaklį „Getas“. Jis sukurtas...
Mėnesio tema. Marijos blogas
1982-aisiais iš Maskvos į Alytų, kur įsidarbino vargonininke, atvykusi Marija Oniščik jau daug metų gyvena Kaune, kur įsikūrė įstojusi į...
Mėnesio tema. Tas kitas šeštas žaidėjas
Prieš kokias šešias dešimtis metų Vidas Mačiulis, Cezario (pavadintas pagal Raudondvario bažnyčios architektą) sūnus, Jono (Mačiulio, bet ne Maironio,...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia