Apie Kauną, Čiurlionį ir labdarą su Hisayuki Sakamizu

Ką gi bendra turi antraštėje išvardinti dalykai? Pridėkime dar diplomatą Čijunę Sugiharą ir draugystės ryšius nuolat stiprinančias Japoniją ir Lietuvą. Bent vieną žmogų, vienijantį visa tai, mes pažįstame. Tai – ponas Hisayuki Sakamizu, su kuriuo pasikalbėti garbės turėjome prieš jam atvykstant į labdaros koncertą „Lietuva-Japonija. Vienybė muzikoje“, kuris vyks gegužės 27-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje. Prieš interviu, kuriame aptarėme ir labdaros prasmę, ir pašnekovo mėgstamiausius M. K. Čiurlionio kūrinius – trumpa priešistorė.

Ponas Sakamizu yra Japonijos-Lietuvos draugystės asociacijos (JALFA) generalinis sekretorius, už ilgametį darbą palaikant bičiuliškus ryšius ir populiarinant Lietuvos kultūra Japonijoje praėjusiais metais apdovanotas Lietuvos Respublikos URM garbės ženklu „Diplomatijos žvaigždė“.

2001 metais, minint atkurtų Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių dešimtmetį, įsteigta JALFA puoselėja dvišalius kultūros mainus, buvusio Japonijos vicekonsulo Lietuvoje, Pasaulio Tautų Teisuolio Čijunės Sugihara atminimą. 2015 metais surengtos JALFA nario, kompozitoriaus Yuki Ando operos „Sempo Sugihara. Vilties sakuros“ premjeros Lietuvoje ir Japonijoje, taip pat abiejų šalių muzikantai rengia labdaros koncertus, kurių metu surinktos lėšos keliauja labdaros ir paramos fondui „Rugutė“, globojančiam vaikus, sergančius piktybiniais navikais, jų artimuosius bei remiančiam onkologijos mokslo ir praktikos vystymą.

Sekmadienį Kaune įvyksiantis koncertas skiriamas ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Filharmonijoje kartu koncertuos Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Vienos-Gifu choras iš Japonijos bei solistai. Anksčiau labdaros koncertams dirigavęs mūsų pašnekovas ponas Sakamizu šiemet šią užduotį perleido savo tėvynainiui Tamotsu Hiramitsu, bet pats irgi pasirodys scenoje kaip choristas.

Jei negalėsite dalyvauti koncerte, vis tiek esate kviečiami prisidėti prie paramos „Rugutei“. Tai padaryti galite įsigydami palankaus vėjo malūnėlį – šiais su Japonija artimai besibičiuliaujančios Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos dirbtuvėse sukurtais gaminiais prekiauja lino salonas „Jaukūs namai“.

Hisayuki Sakamizu. Asmeninio archyvo nuotr.

Hisayuki Sakamizu. Asmeninio archyvo nuotr.

Pone Sakamizu, jau daug metų dirbate su labdara. Sakykite, kas paskatino tokiai nelengvai veiklai, kur randate jėgų nenuleisti rankų?

Aš tikiu pasauline taika ir tuo, kad žmonės nusipelno gyventi oriai. Žinote, mano močiutė buvo katalikė, tai jos dėka nuo mažens tikiu labdaros idėja. Tiesiog tęsiu tai, ko ji mane mokė.

28-rius metus dirbau kompanijoje „Nissan Motor“, iš pradžių – inžinieriumi, tuomet vadovavau. Kai susiruošiau išeiti į pensiją, sulaukiau kvietimo tapti tuo metu persitvarkiusios JALFA generaliniu sekretoriumi. Na, o tuometinė Užsienio lietuvių departamento laikinoji direktorė Lina Žukauskaitė mane supažindino su „Rugutės“ fondu. Tai iš jos pasiskolinau jėgų dirbti šį darbą! Ir esu labai dėkingas tiems žmonėms, kurie nuolat suteikia jėgų jį tęsti.

Sekmadienio koncerte išgirsime ne tik Vienos-Gifu chorą, bet ir japonų solistes sopraną Yuri Shinada (ją kauniečiai jau matė operoje „Sempo Sugihara. Vilties sakuras“) ir mecosopraną Kazuko Ban (mecosopranas). Kaip rinkotės, ką pakviesti į Kauną?

Esu Tokijo vyrų choro dirigentas, pažįstu beveik visus Japonijos chorus. Visgi rinkausi itin atidžiai, pirmenybę teikiau net ne muzikiniam talentui, bet požiūriui į labdarą. Daug Japonijos muzikantų nori atvykti į Lietuvą, tad procesas sudėtingas, kai kam reikia ir pasakyti, kad teks palūkėti.

Vienos-Gifu choras atliks Liudviko van Bethoveno Simfoniją nr. 9, skirtą Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Šį chorą gerai pažįstu, esu kartu dainavęs jų koncertuose ir operoje apie Sugiharą.

Kodėl pasirinkote „Džiaugsmo“ simfoniją, kuri yra ir Europos Sąjungos himnas?

Ja išreikšime palaikymą ir draugystę visiems mūsų draugams Lietuvoje.

Ne pirmą kartą  lankysitės Kaune, kuo šis miestas jums artimas?

Apie Lietuvos ir Kauno istoriją nemažai žinau iš knygų. Visgi man labai pasisekė, kad Kaune susiradau daug artimų draugų, taigi čia – mano antrieji namai. Be abejo, ryšį su miestu sustiprino ir Čijunės Sugiharos istorija.

Esate ir didelis M. K. Čiurlionio gerbėjas, gal pasidalintumėte savo mėgstamiausiais šio menininko kūriniais?

Na, apie Čiurlionį kalbėti galiu labai ilgai! Esu prisidėjęs prie pirmųjų jo paveikslų parodų Tokijuje organizavimo (apie tai žurnalas „Kaunas pilnas kultūros“ yra kalbėjęs su Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu, šį straipsnį rasite čia, – red. past.) prieš beveik 30 metų. Esu lankęsis ir Čiurlionio muzikos koncertuose Tokijuje, kuomet fortepijonu skambino Vytautas Landsbergis. Turėjau garbės jį pasikviesti vakarienės, tapome bičiuliais.

Išskirčiau simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, chorinės muzikos kūrinius „Kyrie“ ir „Sanctus“. JALFA yra išleidusi Čiurlionio kūrinių fortepijonui albumą, kopiją padovanojau M. K. Čiurlionio memorialiniam muziejui Druskininkuose, kuriame lankiausi prieš penkerius metus.

Koncerto „Lietuva-Japonija. Vienybė muzikoje“ sekmadienį, gegužės 27 d. pradžia – 17 valandą. Įėjimas laisvas, bet esate kviečiami paaukoti fondui „Rugutė“. Daugiau apie koncertą skaitykite čia.

VšĮ „Kaunas IN“ inf.

Mėnesio tema. Sumauta pavara
Prieš kurį laiką feisbuke pasirodė naujas puslapis, pavadintas dviprasmišku žodžių junginiu. „Sumauta pavara“ pasiūlė kokybiškų publikacijų apie automobilių istoriją...
Kauno šaligatvių garsas pagal Zan Hoffman (interviu)
Amerikietis Zan Hoffman įsitikinęs, kad gatvių tvarkytojai šiais laikais dirba su daug didesniu užsidegimu, nes… daug, labai daug laiko praleidžia vaizdo žaidimų...
Mykolas Drunga. Pasauliui apie Lietuvą, Lietuvai apie pasaulį
Šį pavasarį VDU garbės daktaro regalijomis apdovanotas, šiame universitete viešąją komunikaciją dėstantis Mykolas Drunga visų pirma yra žurnalistas. 1948-aisiais...
Apie „Cirkuliaciją“ ir šiuolaikinį cirką iš pirmų lūpų
Džiugas Kunsmanas – iš Italijos, Kęstas Matusevičius – iš Suomijos. Du šiuolaikinio cirko menininkai į Kauną šią vasarą grįžo...
Mėnesio tema. Sumauta pavara
Prieš kurį laiką feisbuke pasirodė naujas puslapis, pavadintas dviprasmišku žodžių junginiu. „Sumauta pavara“ pasiūlė kokybiškų publikacijų apie automobilių istoriją...
Kauno šaligatvių garsas pagal Zan Hoffman (interviu)
Amerikietis Zan Hoffman įsitikinęs, kad gatvių tvarkytojai šiais laikais dirba su daug didesniu užsidegimu, nes… daug, labai daug laiko praleidžia vaizdo žaidimų...
Mykolas Drunga. Pasauliui apie Lietuvą, Lietuvai apie pasaulį
Šį pavasarį VDU garbės daktaro regalijomis apdovanotas, šiame universitete viešąją komunikaciją dėstantis Mykolas Drunga visų pirma yra žurnalistas. 1948-aisiais...
Apie „Cirkuliaciją“ ir šiuolaikinį cirką iš pirmų lūpų
Džiugas Kunsmanas – iš Italijos, Kęstas Matusevičius – iš Suomijos. Du šiuolaikinio cirko menininkai į Kauną šią vasarą grįžo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia