Apie Kiemų šventę… Šilainiuose, prie Baltijos jūros

Visą rudenį ir žiemą Kaune ir Kauno rajone nėrę antklodes, galiausiai sutekėjusias į vieną didelę lietuvišką, o šią išsiuntę į Nyderlandus, kad taptų projekto „Antklodė Europai“ dalimi (šios idėjos pradininkai – Leuvardenas, šių metų Europos kultūros sostinė), „Kaunas 2022“ programos „Fluxus Labas!“ koordinatoriai… neria toliau. Šįkart – „Kiemų festivalį“, prasidėsiantį gegužės 24-ąją, per antrąją Kiemų šventę Laisvės alėjoje, ir, atrodo, niekada nesibaigsiantį. Meluoju, nes finalinis festivalio renginys jau suplanuotas, bet įdomiau galvoti apie tai, kas neturi pabaigos. Galvojame dviese su bendruomenių laboratorijų koordinatoriumi Egidijumi Bagdonu, mintimis ir kalbomis klaidžiodami po kiemus.

Egidijaus vaikystės kiemas – Baltijos gatvėje, „ketvirtuose“ Šilainiuose, kuriuos priimta vadinti Milikoniais, pagal čia buvusio kaimo pavadinimą. Šilainiškė yra ir Evelina Šimkutė, „Fluxus Labas!“ kuratorė, kurios devynaukščio stogą 2016 m. rudenį lankėme dar prieš Kaunui laimint šansą būti Europos kultūros sostine ir ėmus kurti bendruomenių laboratorijas. Šiose laboratorijose darbuojasi jas iš vidaus pažįstantys, čia gyvenantys, gal net ir gimę bei augę agentai. Šiuo metu jų Kaune ir Kauno rajone yra aštuoni, dar čia dirba trys tyrėjai – Šilainiuose, Eiguliuose, Dainavoje, Šančiuose, Vilijampolėje, Žaliakalnyje, Sargėnuose, Garliavos apylinkėse, Akademijoje, Zapyškyje. Planuojama, kad agentų skaičius augs iki 35 – beveik tiek seniūnijų yra Kaune ir Kauno rajone. Įdomu, kad pastarajame bendruomenės veiklesnės, nes turi tam infrastruktūrą – laisvalaikio sales, kultūros namus. Kauno mikrorajonuose, iš tikrųjų visai ne „mikro“ dariniuose, tokių vietų dažnai trūksta.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Gal pradėkime nuo to, kuo prasidės Kiemų festivalis – Kiemų šventės? Kuo ji šiemet bus kitokia, o gal nevertėjo nieko keisti?

Pasikeis gal tik jos lokacija – gegužės 24-ąją menininkas Vytenis Jakas ir „Kiemo galerija“, „Centro būstas“ ir mes, „Fluxus Labas!“, kviečiame vakaroti atnaujintoje Laisvės alėjos dalyje. Nuo Soboro, gal ir aplink jį, iki A. Mickevičiaus gatvės. Bendrystės principas išlieka svarbiausias, taigi jungsimės į vieną didelį stalą, dalysimės, vaišinsimės. Norime, kad šventė nepavirstų į mugę, taigi nebus jokios prekybos. Daugiau nieko keisti neprireikė, nes kiemo šventės idėja nėra nauja, ji amžina. Visur tokios šventės vyksta, tik ne visi nori būti atviri. Ir neprivalo. Taip pat ir Kiemų festivalį kuriame – džiaugiamės tais, kurie su savo šventėmis nori prisijungti, bet neverčiame tų, kuriems pakanka savo rato.

Tie, kurie nori prisijungti, siekia atkreipti kitų bendruomenių dėmesį ar labiau sužadinti savo kaimynų smalsumą?

Kai kurie iš tiesų nori padaryti didelę šventę visam miestui, kiti pirmiau stengiasi susipažinti su vietiniais žmonėmis, ir tik tada pasikviesti kitus. Taigi kol kas mūsų agentai telkia bendraminčius, šventės organizuojamos pirmiausiai bendruomenėms. Bet beveik visos jos yra atviros, abejoju, ar kas užtrenktų vartus prieš nosį.  

„Kiemų festivalis“, tik kitaip pavadintas, buvo įtrauktas į „Kaunas 2022“ konkursinę paraišką, tiesa?

Taip, tik nebuvo numatyta, kada jis turi prasidėti ir kaip vykti. Rašyta buvo ir apie  profesionalių menininkų atvykimą, rezidencijas. Dabar idėją išgryninome. Taip, gali prisikviesti artistų iš svetur, bet ar to tikrai trūksta bendruomenėms? Norime jas pačias auginti, stiprinti, megzti ryšius tarp jų. Mes, kaip koordinatoriai, tik padedame štrichus ir leidžiame organizmui augti. Vėliau prisijungs ir kuratoriai iš užsienio, šiuolaikinio meno atstovai, kurie jau atras bendruomenes, kuriose galės dirbti. Europos kultūros sostinės forumo Kaune metu, gegužės 18 – 19 d., susitiksime ir kalbėsime su kuratoriais apie tai, kaip auginti šį festivalį iki 2022 metų.

Ar „Kiemų festivalis“ turės kokį tinklelį, tomis pačiomis savaitės dienomis vyksiančių renginių, ar vis dėlto jo kalendorius atviras ir laisvas?

Kadangi palaikome jau esamas iniciatyvas, kalendorius – laisvas, net kiek chaotiškas. Pavyzdžiui, savo šventę Dainavos rajono gyventojai nori rengti jau birželio pradžioje, kiti mąsto apie liepą, rugpjūtį. Kai kuriems svarbi Mindaugo karūnavimo diena, kitos kalendoriuje pažymėtos datos. Vienur dviračių žygis, kitur – piknikas prie Neries. Šilainiuose planuojama švęsti beveik kiekvieną savaitę, tik kiek kitaip – sporto treniruotėse, Šančiuose irgi vyks tikrai ne vienas renginys. Joninių laužai, neabejoju, degs bent keliose vietose. Net negalėtume ir nenorime diktuoti, kad, va, poryt čia ką nors suorganizuokite. Turinio irgi nereguliuojame, mums įdomu ir tradicinės šventės, ir meniniai eksperimentai. Bet jei bendruomenės to nori, mes galime padėti renginius paviešinti, nes komunikacijos, auditorijos pasiekiamumo problema iš tiesų labai dažna.

Festivalio finalas numatytas rugpjūčio 25 d. Samyluose, Kauno rajone, kur vyks renginys „Pėdos marių dugne“. Jie jau ne vienus metus rengia šią šventę, apipintą legendomis iš marių dugno – kaip žinia, Kauno marios atsirado užtvenkus Nemuną ir užliejus keliasdešimt kaimų, vadinasi, ir daug kiemų. Čia jau sutekame į bendrus vandenis su „Kaunas 2022“ upių gaivinimo programa. 

Aha, kaimas – kiemas. Kaip laisvai interpretuojate „kiemo“ sąvoką „Fluxus Labas!“ kontekste?

Mes sakome taip: kiemu galima vadinti bet kurią susitikimo vietą, kurioje galima ką nors veikti. 

Yra visokių bendruomenių, taigi kiemas gali būti atviras ir uždaras. Vieni nori atsiverti, bet turi nuoskaudų ar ko nors nelabai žino. Blogai, kad niekas neateina, bet ir pastangų niekas neįdeda. Idėjos taip net išsikvepia. Bet tada atsiranda tokių, kurie nori jas permąstyti. Čia mes galime padėti.

Užsienio pavyzdžiai mums visai netinka, sako vieni. Kitiems jie kaip tik labai patinka, prašo dar daugiau papasakoti apie bendruomeninį meną, kūrybišką vietokūrą. Pavyzdžiui, „Kaunas 2022“ meno vadovas Lewisas Biggsas pasakojo, kaip atliekami vietos tyrimai, kaip suprasti miestą, ieškoti įdomių vietų, jas kūrybiškai aktyvuoti, pristatyti. Lengviausia susiburti prie mokyklos ar, jei toks yra šalia, piliakalnio, bet apie kitas įdomias vietas rajone pagalvoti, kažką keisti lyg ir nedrąsu. O jei nesaugu? O jei niekas neateis? Pasitaiko bijančių kritikos, labai rimtai į viską žiūrinčių, nenorinčių nieko keisti, nors į tuos daug metų vykstančius renginius, kurių programa nesikeičia, ateina mažai vietinių, nes… niekas nesikeičia. Pavyzdžiui, kai ėmėme organizuoti renginius Kauno tvirtovės VIII forte, buvo manančių, kad į tuos šabakštynus niekas neis, kad ten ne vieta susibūrimams. Bet atėjo. Ir grįžo. Gal tikrai dažnai trūksta žaidimo. Juk į kiemą einam. Tik reikia surasti priežasčių ten išeiti. 

Arba sutrukdyti grįžus iš darbo įeiti į laiptinę.

Būtent! Pradėjus šią veiklą, kai ji dar nesivadino „Fluxus Labas!“, vadovavausi filosofija, kad reikia pridaryti kuo daugiau kliūčių kasdienybės maršrutuose. Žmogus yra priverstas stabtelėti, suklusti. Pavyzdžiui, buvo toks netikėtų ekskursijų projektas, kurio dalyviu netyčia pats tapau, kai į autobusą įlipdavo gidas ir imdavo pasakoti, ką žmonės mato pro langus. Ir 20 metų tuo maršrutu važinėjantys ką nors naujo sužinodavo.

Kaip šilainiškis, gal gali daugiau papasakoti apie VIII fortą?

Jis gana ilgai buvo smarkiai apleistas, bet šiaip neturi neigiamos auros. Net karo metais nebuvo naudojamas. Vienas jau ilgai netoli gyvenantis vyras pasakojo, kad apie 1960 metus ten buvo prūdas, į kurį subėgdavo švarus šaltinių vanduo, tad prūde buvo galima maudytis. Vėliau Milikonyse ėmė kurtis gyventojai, susivedžiojo kanalizaciją ir maudynės baigėsi… Dabar fortas sparčiai tvarkomas, vyksta renginiai, net naktiniai poezijos skaitymai.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Ką, baigęs savo, kaip „Fluxus Labas!“ koordinatoriaus, karjerą, po savęs norėtum palikti? Kokią matai šio projekto prasmę?

Man, kaip filosofui, labai patinka vietų tyrinėjimas, semantiniai ir semiotiniai klaidžiojimai. Miesto poezijos skaitymas, urbanistinė choreografija, istorijos transliavimas. Visa tai labai įdomu, norisi, kad ir „Fluxus Labas!“ agentai tai pajustų, pajėgtų užčiuopti kuo daugiau smulkmenų, iš kurių konstruotųsi pasakojimai. Žinai, gal keturiolikos mokykloje užsirašiau į kraštotyros būrelį, su bendraklasiais nusprendėme, kad mieste nieko įdomaus, buvom net iki Dotnuvos nuvažiavę. Atrodo, toli nuo tokios veiklos nepabėgau, tiesiog dabar matau didesnę jos prasmę, kurią patys ir galime sukurti. 

Daug laimės yra, pavyzdžiui, iš užsienio į rezidenciją Šilainiuose atvykusiam menininkui pasakoti, kad čia, va, tyvuliuoja asfaltinė Baltijos jūra, prie kurios aš užaugau, kviesti perbristi vandenį einant per gatvę. Bet aš labai rimtai! Gal tik 12-os sulaukęs nuvažiavau prie tikrosios Baltijos jūros, bet jaučiuosi prie jos užaugęs čia, Baltijos gatvėje. Saulėlydžius per langą matydavau, stebėdavau, kaip automobiliai šniokšdavo per didelę balą. Norėčiau tokių istorijų išgirsti daugiau.

Komandos tikslas – kad laboratorijos nebijotų eksperimentuoti, kad „fluxus“ neliktų tik projekto pavadinimas, kad idėjos nuolat atrastų naujas formas. „Rimtas“ noras – kad atsirastų daugiau realių bendruomenės erdvių, kuriuose galėtų susirinkti žmonės. Nekalbu apie kokius nors identiškus geltonus konteinerius, ne, tai gali būti ir butas, ir garažas, ir kavinė. O gal teatras? Ne mes turime sugalvoti formą. 

Donato Stankevičiaus nuotr.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Ar matai, kad jūsų programa gali padėti bendruomenėms susikalbėti su miesto valdžia? Tai yra ar bendruomeniškumas, net bendruomenių menas gali padėti spręsti problemas, konfliktus?

Be abejo, žaidimas ir aktyvizmas labai susiję. Neretai išsikalbėjimas apnuogina problemą, o problema sutelkia bendruomenę. Pavyzdžiui, nesutvarkytas parkas. Pasiraitojus rankoves, rodant iniciatyvą, lengviau į save atkreipti dėmesį. Pavadinčiau tai kūrybiška rezistencija. Kova dėl idėjos nebūtinai turi būti paremta pykčiu. „Fluxus Labas!“ gali veikti ir kaip tarpininkas, nemažai laiko tam skiriu, kad susodinčiau tuos skirtingų sričių atstovus prie vieno stalo ir jiems pasakyčiau, kad ta pati problema egzistuoja visiems, tik požiūriai į ją skiriasi.

Skaitydamas bendruomenių narių atsiliepimus apie projektą „Antklodė Europai“, radau paprastą, bet taiklią mintį: „Gera pasijausti kažko didesnio dalimi.“ Pritari?

Taip. O tą didesnį turi kas nors užkurti. Ir kiemo šventę, atrodo, bet kada galėtum padaryti, ar ne? Bet vis tiek reikia konkrečios datos – tarptautinės dienos, valandos, vietos. Manau, gerai, kad yra dienos, kurios ką nors reiškia, kurios priverčia pasakyti „davai kažką padarom“.

Jei sode užderėjo daug obuolių ir žmonės norėtų surengti jų skynimo šventę, galima jums parašyti, nors „Kiemų festivalis“ bus jau prasidėjęs?

Taip, aišku. Net jei į spausdintą programą įtraukti nebegalėsime, tai kitaip paviešinsime. Beje, Babtuose obuolių šventė jau vyksta. Kauno rajonas tikrai stebuklingas, jis nepaliauja stebinti. Pavyzdžiui, prie Nemuno yra labai senas žvejų kaimelis. Vos keli namai ir vienas gyventojas, kuris gali išvirti žuvienę! 

kaunas2022.eu
facebook.com/FluxusLabas

Egidijų Bagdoną kalbino Gunaras Bakšejevs
Donato Stankevičiaus nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. gegužės rubrikoje „Kaunas 2022“. Žurnalo archyvą rasite čia.

 

Samurajai, nindzės, laužai ir „Šventė“ su režisieriumi Agniumi Jankevičiumi
Su Agniumi Jankevičiumi susitikome pakalbėti prie Kauno Nacionalinio dramos teatro Rūtos salės, kur gruodžio 19-ą įvyks režisieriaus spektaklio „Šventė“...
Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
Šokio spektaklio „Aside“ kūrėjai: „Kitokiems“ žmonėms dažnai nesuteikiame šanso būti suprastiems
Kokia atsisakymo atitikti visuomenės standartus kaina ir kas nutinka, kai pagaliau susitinki tikrąjį „Aš“? Stiprus perspektyvių šokėjų duetas, pulsuojanti...
Mėnesio tema. Kimčiai su karaliumi Sedžiongu
Karaliaus Sedžiongo institutų tinklo kūrimas yra 2005 m. pradėta valstybinė Pietų Korėjos iniciatyva, kuria siekiama steigti korėjiečių kalbos ir...
Samurajai, nindzės, laužai ir „Šventė“ su režisieriumi Agniumi Jankevičiumi
Su Agniumi Jankevičiumi susitikome pakalbėti prie Kauno Nacionalinio dramos teatro Rūtos salės, kur gruodžio 19-ą įvyks režisieriaus spektaklio „Šventė“...
Mėnesio tema. Džiazo perversmas Šilainiuose
Nederėtų sakyti, kad Šilainių mikrorajonas iki šiol neturėjo nieko bendra su džiazu. Paimkim kad ir „Renginių oazę“, itin margą...
Šokio spektaklio „Aside“ kūrėjai: „Kitokiems“ žmonėms dažnai nesuteikiame šanso būti suprastiems
Kokia atsisakymo atitikti visuomenės standartus kaina ir kas nutinka, kai pagaliau susitinki tikrąjį „Aš“? Stiprus perspektyvių šokėjų duetas, pulsuojanti...
Mėnesio tema. Kimčiai su karaliumi Sedžiongu
Karaliaus Sedžiongo institutų tinklo kūrimas yra 2005 m. pradėta valstybinė Pietų Korėjos iniciatyva, kuria siekiama steigti korėjiečių kalbos ir...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia