Po savaitgalio, arba Padidinamasis „Gallery Weekend Kaunas“ stiklas

Gegužė, rodosi, tapo užimčiausiu metų mėnesiu masiškesniųjų renginių koncentracijos prasme. Vien ateinantį savaitgalį Kaune kažkaip turės sutilpti ir Europos muziejų naktis, ir Gatvės muzikos diena, ir Kauno Hanzos dienos, ir Europos kultūros sostinės forumas, ir tai ne baigtinis sąrašas įvykių, kviečiančių žengti į lauką, atrasti naujas erdves ir patirti kultūrą.

„Galery Weekend Kaunas“ (GWK), trečiasis Kauno galerijų savaitgalis, šiuo atveju išlošė ir jau spėjo įvykti. Vis dar galima aplankyti nemažą dalį savaitgalio programoje sužymėtų įvykių (jų buvo arti 30!), parodų, vietų, ir rekomenduočiau tai daryti „urmu“, bandant nemažinti savaitgalį užduoto tempo. Nes tik į vieną popietę įspraudus kelis skirtingus žanrais, lokacijomis, amžiumi, kaina veiksmus pradedi matyti bendrą vaizdą. Jis savo kokybe, be abejo, džiugina, net stebina, bet tuo pačiu ir kelia reikšmingų klausimų apie tai, ką Kaunas veiks dar po kelerių metų, kai kokybės ir jos kūrėjų bus dar daugiau. Klaustukas tik didėja, pavyzdžiui, apsilankius Nacionalinėje dailės galerijoje, kurioje yra net tokia nesuvokiama prabanga, kaip liftas.

Jau ketvirtadienį savaitgalis prasidėjo vieniems naujiena tapusioje, kitų seniai nelankytoje Laikinojoje M. K. Čiurlionio galerijoje ant Pelėdų kalno. Pačios jau-beveik-šimtametės Vinco Grybo pelėdos neseniai restauruotos (nors jų liko jau gal tik pusė), tai – malonu. Galerija, pirmoji tokio tipo erdvė Lietuvoje apskritai, iškilusi laukiant didžiojo muziejaus statybos, tuo tarpu atnaujinimo laukia. Tiesa, šiandien Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetui priklausanti erdvė, anuomet išmaniai suprojektuota su dideliu stoglangiu (kad Čiurlionio paveikslams tektų kuo daugiau natūralios šviesos), naudojama ir šiandien, čia parodas rengia įvairūs menininkai. GWK kvietimu garso instaliaciją, taip pat nepamiršusią minėto stoglangio, čia sukūrė Mikalojus Smulskis ir Simonas Nekrošius. Laikina, bet skambu.

Stogas, kuris groja. G. Žaltauskaitės nuotr.

Stogas, kuris groja. G. Žaltauskaitės nuotr.

Vertinga proga užsukti į J. Vienožinskio menų fakulteto Fotografijos katedrą yra čia, galerijoje „Bright and Showy Kaunas“, GWK metu atidaryta Algio Griškevičiaus fotoparoda „Mutantai“. Skausmingai nedidelė tiek pati erdvė, tiek ekspozicija, tad rekomenduočiau čia eiti tokiu paros metu, kai visi užsiėmę kitais reikalais, kad su tikrų tikriausiais Griškevičiaus mutantais galėtumėte pabūti vienumoje. Atidarymo metu autorius minėjo, kad jo fotografijos – tai lyg labai trumpi trumpametražiai filmai. Taiap pat išsidavė, kad kitąmet turėtų pasirodyti retrospektyvinis jo kūrybos albumas, būtų nuostabu tuomet sulaukti ir didelės parodos Kaune. Kur?

A. Griškevičius ir jo „Mutantai“. G. Žaltauskaitės nuotr.

A. Griškevičius ir jo „Mutantai“. G. Žaltauskaitės nuotr.

Spekuliuojant galima būtų sakyti, kad Kauno fotografijos galerijoje, kurioje GWK įvykis – latvio Ivarso Gravlejso parodos „Kūryba ir tyrimai“ atidarymas – nutiko penktadienį. Nors viena didžiausių ir vaiskiausių Kaune, ji irgi nepakankamai didelė, mąstant apie ateitį ir norus nepervirti savo sultyse. I. Gravlejso kūryba, beje, ironiškai žavinga. Ko verta vien vitrinose eksponuojamų – gal neįperkamų? – fotoaparatų apropriacija! Lankykite parodą iki birželio 10-osios.

Daug mažiau laiko turite apstulbti nuo to, kaip galima eksponuoti architektūrą. Prisiminus architektūros festivalio „KAFe“ metu Laisvės alėjoje tentais apglėbtus pastolius, POST galerijoje veikiančios parodos „Architektūrinė simbiozė. Tarp Žmogaus ir Gamtos“ autoriams Aistei Ambrazevičiūtei ir Jurgiui Gečiui norisi nusiųsti pavėluotą puokštę. Abu architektai studijas baigė Austrijoje, o itin lietuviškas, net tautinis parodos turinys įvertintas tenykštėmis stipendijomis ir apdovanojimais. Čia jau ne perkeltine prasme svarbus žvilgsnis per padidinamąjį stiklą, net mikroskopą. Net ne tiesiog žvilgsnis, o gebėjimas įsižiūrėti. Paroda POST’e veiks iki gegužės 18-osios. Ir vienintelis minusas čia – ketvirtasis aukštas, į kurį įkopti gali tikrai ne visi, kuriems ši paroda paliktų įspūdį.

Architektūrinė juvelyrika POST galerijoje. G. Žaltauskaitės nuotr.

Architektūrinė juvelyrika POST galerijoje. G. Žaltauskaitės nuotr.

32440462_1378590312286734_3097509858161721344_n

Norėtųsi, kad skaitytojas suprastų, jog aukščiau pastebimi minusai jokiu būdu nėra priekaištai GWK komandai ar atskirų renginių iniciatoriams. Tai tiesiog savito, natūralaus ir todėl netobulo kultūrinio Kauno žvaigždėlapio detalės, kurias koreguoti įmanoma tik įsivardinus – ir susiėjus į krūvą, ką sėkmingai ir demonstruoja jungtinės GWK komandos pavyzdys. Sutikite, rasti bendrą kalbą tarp biudžetinių ir privačių, edukacinių ir komercinių, senų ir naujų erdvių ir veikėjų nėra paprasta. Matyt, optimalus Kauno dydis ir tai, kad problemų jau nebenuslėpsi po tinko sluoksniu, dialogą lengvina.

Kalbant apie susiėjimą būtina pasidžiaugti antruoju žurnalo Kaunui „Į“ numeriu. Komplimentas ir kalbiniam žaidimui – išvertus į anglų kalbą žurnalas yra jau „Iš“. Pirmasis „Į“ numeris tyrinėjo vidines Kauno erdves, o ką tik išleistas antrasis – tai, kas sujungia viešas, vidines, privačias ir visas kitas. Vandenį. „Kaunas pilnas kultūros“ bendradarbė Julija Račiūnaitė ir jos bičiulė Inga Navickaitė atliko titanišką darbą inventorizuodamos Kauno fontanus, mūsų skaitytojams taip pat jau pažįstamas istorikas Gediminas Kasparavičius primena Kauno – jūrų uosto – idėją. Architektės Rasos Chmieliauskaitės idėja sukurti alternatyvų Kauno žemėlapį, kuriame vaizduojami… upėvardžiai, pateko net ant žurnalo viršelio. „Į“ – itin storas, puikiai iliustruotas ir sumaketuotas leidinys, tinkamas ir dovanoti, ir eksportuoti. Patvirtinta, kad penki jo numeriai 2022-aisiais, Kaunui oficialiai tapus Europos kultūros sostine, susieis į vieną objektą. Jau dabar drąsiai galima teigti, kad vertingą.

„Į“ pristatymas M. K. Čiurlionio dailės galerijoje. G. Žaltauskaitės nuotr.

„Į“ pristatymas M. K. Čiurlionio dailės galerijoje. G. Žaltauskaitės nuotr.

O dabar apie šokio teatrą „Aura“, kurio tarptautinė trupė dalyvavo Kauno paveikslų galerijoje veikiančios bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ kūrybinių dirbtuvių ir renginių ciklo „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ atidaryme. Itin aukšto meistriškumo šokėjai spektaklyje „Norėčiau būt paparčio žiedu“ (choreografė Bea Debrabant, Prancūzija) subyrėjo į tūkstančius žiedadulkių, šlamėjo kaip šimtametis medis, gręžėsi į saulę – net pastarajai spiginant tiesiai į akis Kauno paveikslų galerijos terasoje susirinkę stebėtojai šių atitraukti nedrįso. Nekreipiant dėmesio į kiek per monotonišką tokiai plastikai muziką, spektaklis – pasaulinio lygio. Norint parekomenduoti jį pažiūrėti patiems iškyla keblumų – kur? Gal BLC verslo lyderių centre? Gal VDU didžiojoje salėje? Gal Nacionaliniame Kauno dramos teatre? „Aura“, tiesa, turi repeticijų salę, kurioje irgi kartais sugeba sutalpinti žiūrovus.

Beje, nesinori net pagalvoti apie tai, kaip spektaklio metu buvo įkaitęs buvo juodas būsimo paveikslų galerijos vasaros paviljono paviršius. Galima taip žaisti, galima vėl ir vėl ieškoti netradicinių vietų, galima, jose įsitaisius, stebinti nieko apie šokio teatrą iki šiol nežinojusius Žemaičių gatve besileidusius vairuotojus. Galima, bet reikia turėti ir kur grįžti.

„Norėčiau būt paparčio žiedu“. G. Miežinytės nuotr.

„Norėčiau būt paparčio žiedu“. G. Miežinytės nuotr.

„Mažosios istorijos“ GWK metu atidarė ir naują parodą trečiajame galerijos aukšte. „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“ į vieną erdvę sutalpino (tiesa, per atidarymą teko girdėti, kad be logistinių iššūkių neapsieita) ir reikšmingų menininkų darbus, ir mokslinius tyrimus medžių klausimais, ir socialinius kauniečių eksperimentus, ir visai nesenus protestus bei socialinių tinklų pareiškimus. Margas miškas! Pristačius tiek daug skirtingų būdų pažinti med, su juo gyventi, vadinamasis „medžių klausimas“ įgavo solidų kultūrinį svorį ir tapo būdu lygiaverčiam dialogui. Užmegzti savąjį galite iki pat Naujųjų.

Dar vienas, juvelyrinio kruopštumo, taigi ir padidinamojo stiklo, pareikalavęs žvilgsnis į Kauną – „Kaunas pilnas kultūros“ neseniai kalbintų menininkų Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio. „Kauno studiją“, didesnio savo projekto tęsinį, jie kūrė reziduodami Kauno menininkų namuose, o fotogrametrijos paslapčių mokė ir susidomėjusius Kauniečius. Taigi vaizdo instaliacijoje mirgantis Kaunas – dvilypis, vienaip jis žavingas svečiui, kitaip – gyventojui. Kaip, beje, teko išgirsti iš dar vieno GWK dalyvio, „Kaunas 2022“ industrinės platformos „Matters“ garso rezidencijos metu kūrusio William „Bilwa“ Costa, svečio akiai dažnai malonu tai, kas gyventojui kelia šiokią tokią gėdą ar nepasitenkinimą. Meno kalba, kaip parodė „Kauno studija“, padeda rasti balansą. Bet reikia ir sprendimo.

„Kauno studija“

„Kauno studija“

Kitus GWK metu nesibaigusius įvykius rasite žemiau, o tęsiant įžangoje užduotą klausimą svarbu paminėti, kad gegužės 25-ąją galerijoje „Meno parkas“ vyks diskusija apie tai, ar naujas vizualiųjų menų centras Kaune – įgyvendinama vizija. „Kaunas 2022“ inicijuotame renginyje kultūros operatoriai iš visos Lietuvos pristatys atstovaujamų vizualaus meno įstaigų – miesto galerijų, šiuolaikinio meno centrų – valdymo modelius bei strategijas, visuomenės įtraukimo formas, kūrybines programas ir finansavimo schemas. Daugiau apie renginį skaitykite (ir dalyvaukite) čia.

A. Griškevičiaus paroda „Mutantai“ veiks iki birželio 20 dienos. (J.Vienožinskio menų fakulteto fotografijos galerija „Bright and Showy Kaunas“, A.Mackevičiaus g. 27)

Kauno menininkų namų rezidentų menininkų Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio video instaliacija „Kauno studija“ veiks iki gegužės 19 dienos. (Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56)

Lauros Marijos Balčiūnaitės paroda „Dream Sequence“ veiks iki gegužės 19 dienos. (VDU menų galerija „g101“, Muitinės g. 7)

Baltijos Šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2018“ ir Aušros Andziulytės „Įsirėžę vaizdai“ veiks iki gegužės 18 dienos. (Galerija „Meno parkas“, Rotušės a. 27)

Ivars Gravlejs paroda „Kūryba ir tyrimai“ veiks iki birželio 10 d. (Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2)

Manto Mikutavičiaus instaliaciją „Laiko mašina“ bus galima stebėti Muziejų nakties metu (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kiemelis, V. Putvinskio g. 55)

Architektūros paroda „Architektūrinė Simbiozė. Tarp Žmogaus ir Gamtos“ veiks iki gegužės 18 dienos. (POST galerija, Laisvės al. 51a, 4 aukštas)

Žurnalą Kaunui „Į“ galite įsigyti Kauno fotografijos galerijoje.

Daugiau apie GWK: www.galleryweekendkaunas.lt

Kotryna Lingienė © Kaunas pilnas kultūros

Mąstant apie Sugiharos namų ateitį pasitelkta „dizaino visiems“ filosofija
Keletą mėnesių trukusių dirbtuvių rezultatas – dvi idėjos Žaliakalnyje esančių Sugiharos namų-muziejaus ir jų aplinkos atnaujinimui. „Kaunas 2022“ programos...
Į Kauną „grįžta“ paroda „Optimizmo architektūra“
Per šiuos metus aplankiusi Vilnių, Romą, Paryžių, Taliną ir Vroclavą, Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirta kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra:...
Vytauto parke „Fluxus“ idėjas į orą laidys Vidas Bareikis
„Fluxus“ judėjimas įdomus ir stiprus tuo, kad tai gali daryti visi“, – įsitikinęs aktorius, režisierius, muzikantas Vidas Bareikis. Rugsėjo...
Kauno menininkų namuose – unikalūs Romos pastatų fasadai
Romos žemėlapis, o jame – naujas, vis atsikartojantis motyvas. 16 fasadų kompozicija. Fotografijos pavadinimas – „Dialoghi Urbani“. Rugsėjo 10...
Mąstant apie Sugiharos namų ateitį pasitelkta „dizaino visiems“ filosofija
Keletą mėnesių trukusių dirbtuvių rezultatas – dvi idėjos Žaliakalnyje esančių Sugiharos namų-muziejaus ir jų aplinkos atnaujinimui. „Kaunas 2022“ programos...
Į Kauną „grįžta“ paroda „Optimizmo architektūra“
Per šiuos metus aplankiusi Vilnių, Romą, Paryžių, Taliną ir Vroclavą, Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirta kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra:...
Vytauto parke „Fluxus“ idėjas į orą laidys Vidas Bareikis
„Fluxus“ judėjimas įdomus ir stiprus tuo, kad tai gali daryti visi“, – įsitikinęs aktorius, režisierius, muzikantas Vidas Bareikis. Rugsėjo...
Kauno menininkų namuose – unikalūs Romos pastatų fasadai
Romos žemėlapis, o jame – naujas, vis atsikartojantis motyvas. 16 fasadų kompozicija. Fotografijos pavadinimas – „Dialoghi Urbani“. Rugsėjo 10...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia