Mėnesio tema. Andrius Pukis, Vaisių gatvė ir balta obelis  

Nors Andrius Pukis kvietė susitikti „POST galerijoje“, įsiprašėme į jo kiemą. Ir, jei ne toks įžūlumas, turbūt nebūtume surašę pusės šio straipsnio. Pretekstai susitikti buvo du: gegužės 10–13 dienomis įvyksiantis trečiasis, visas miesto galerijas sujungiantis renginys „Gallery Weekend Kaunas“ (programą rasite žurnalo kalendoriuje) ir neseniai A. Pukiui įteikta Kauno kultūros premija. Bet Žaliakalnio aura stipri, taigi viskas kur kas plačiau.

Neseniai teko skaityti, kad „Gallery Weekend Kaunas“ (GWK) priimtas į tarptautinį galerijų savaitgalių tinklą. Kas įvyko?  

Spėju, kad suveikė tikslingas mūsų renginio pavadinimas – „Gallery Weekend“. Sostinėje toks renginys pavadintas „Vilniaus galerijų savaitgaliu“, Klaipėdoje – „Galerijų dienomis“. Tarptautinėje erdvėje jų nemato vien dėl lietuviškų žodžių. Taigi buvome pastebėti, sulaukėme kvietimo į įvairių šalių savaitgalių „Gallery Weekend“ organizatorių susitikimą Barselonoje. Konferencijoje, diskutuojant ir dalijantis patirtimi, buvo nutarta sukurti bendrą „Gallery Weekend“ tinklalapį, kuriame galima būtų rasti informaciją apie viso pasaulio galerijų savaitgalius. Visi Europoje vykstantys galerijų savaitgaliai ketina rengti bendrą paraišką Europos Sąjungai dėl finansavimo. Planuojame kuo daugiau bendradarbiauti su kolegomis, važinėti vieni pas kitus, raginti tai daryti ir galerijų lankytojus.

Be to, svarbi priežastis pripažinimui yra profesionali mūsų komanda – „Gallery Weekend Kaunas“ rengia Viktorija Mašanauskaitė, Lina Pranaitytė, Rūta Stepanovaitė, Vaida Stepanovaitė ir Margarita Žigutytė. Be jų nieko nebūtų.

O ar yra panašių savo principu į kaunietiškąjį savaitgalių kitur pasaulyje?

Matyt, panašiausias vyksta Bukarešte. Jie neturtingi, neturi jokio biudžeto, programą rengia susitarimo tarp galerijų principu. Vieną savaitgalį visose vyksta renginiai, pristatymai, kiti veiksmai.

Paryžiaus „Gallery Weekend“ biudžetas yra apie trečdalį milijono eurų. Pagrindinės išlaidos – VIP renginys, į kurį kviečiami svarbiausi kolekcininkai, kurie vėliau „varo“ per taškus ir perka darbus. Apskritai visi „Gallery Weekend“ turtingesnėse šalyse orientuojasi į pardavimą, primena meno muges. Pavyzdžiui, Barselonoje atskira meno mugė nėra tokia svarbi, teigiama, kad pardavimams skatinti pakanka galerijų savaitgalio, tai net tikslingiau, nes pirkėjas ateina ne į laikiną stendą, bet į realią galeriją, mato, kaip joje vyksta darbas.

Tai visai kitoks principas nei mūsų – mes apie prekybą negalvojame, tam Kaune gerokai per maža rinka, neturime įpročio. Apskritai Lietuvoje vienintelis pardavimams skirtas renginys – mugė „Art Vilnius“. Žinoma, faina būtų, jei ir per galerijų savaitgalį pirktų darbus, bet orientuojamės į bendradarbiavimą, kultūrinį pažintinį procesą, o ne meno rinkos formavimą.

Ar tikslai, iškelti prieš dvejus metus, rengiant pirmąjį GWK, įgyvendinami, ar juos pakeitė kiti?

Viskas vyksta taip, kaip planavome. Daug nuo pirminės idėjos nenukrypome, tik papildėme komandą. Vos vos plečiamės, bet galerijų, ko gera, daugiau Kaune nebus, taigi augimo galimybės ribotos. Be abejo, GWK komanda tikrai lauktų įdomių naujų vietų kultūriniame žemėlapyje.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Kaip tik apie tai ir norėjau pakalbėti – augimą. Praėjusiais metais kvietėte į parodą Vilijampolėje, buvusiame kino teatre veikiančiame gėlių sandėlyje, šiemet plačiau atversite pirmosios M. K. Čiurlionio galerijos, esančios ant Pelėdų kalno, duris. Ar turite tikslą kasmet surasti po dar neatrastą vietą?

Taip, kasmet ieškome papildomos erdvės, kurioje galėtume surengti parodą – jau vien dėl to, kad galerijų Kaune nedaug, taip siekiame pildyti trūkumą. Žinoma, popup erdvių skaičius negali viršyti galerijų skaičiaus, nes tai jau nebūtų GWK. 

Kaip sekasi surinkti GWK biudžetą? Ar prisideda verslininkai?

Dalį prašytos sumos skyrė Kauno miesto savivaldybė, taip pat laukiame atsakymo iš Kultūros tarybos. Tikimės jį išgirsti iki GWK. Privačių rėmėjų neturime, pirmąjį GWK rengėme iš savo lėšų. Galbūt patys šioje srityje turėtume daugiau pasistengti. Gal tai stereotipas, bet verslininkai į kultūrą gilintis ir jos remti nelinkę. Tai susiję su bendru kultūros klimatu šiuolaikiniame mieste. Jei tiems, kas turi pinigų, atrodo prasmingiau įrengti turtingiausių įmonių pasididžiavimo alėją ar investuoti į dar vieną gigantišką statulą, nors ši turėjo miestui nieko nekainuoti, tai ką daugiau galima pasakyti?

Neseniai kartu su kitais keturiais to vertais kauniečiais tapai Kauno kultūros premijos laureatu. Kaip reagavai išgirdęs?

Žinojau, kad mano kandidatūrą teikia, vėliau sulaukiau skambučio su priekaištu, kad netikrinu el. pašto. Pasirodo, laimėjau. OK, cool! Be abejo, labai malonu, kad įvertino tai, ką jau penkerius metus beveik be atlyginimo veikiame „POST galerijoje“, stengiamės dėl šiuolaikinės kultūros mieste, paskatino dirbti toliau. Premiją iškart pervedžiau į galerijos sąskaitą, kad sumokėtume mokesčius.

Ar toks įvertinimas paskatins daugiau kauniečių užsukti į POST?

Kad jie ir taip ateina. Apie premijas viešos informacijos buvo nedaug, turbūt lemiamos įtakos ji neturės. Be abejo, tai pliusas ateities projektams, juk tai, kad esu laureatas, įsirašysiu į CV, kuriuos siunčiu teikdamas projektus. Malonu ir tai, kad įvertino ne už gyvenimo nuopelnus, o už novatoriškas idėjas. Iniciatyvos „iš apačios“ yra pagrindiniai kultūros židiniai, juos reikia stebėti, jiems padėti.  

„POST galerija“ – vienintelė privati šiuolaikinio meno galerija Kaune. Turbūt negali lyginti veiklos principo su tomis, kurios veikia meno sąjungų patalpose, yra biudžetinės, turi užtikrintą finansavimą?

Negali. Nors dėl to, kad per mažai pinigų, skundžiasi visi be išimties. Bet biudžetinių kultūros įstaigų darbuotojai bent jau gauna užtikrintus atlyginimus! Kaip direktorius, privalau sau mokėti algą. Mažiausia įmanoma yra apie 40 Eur, bet nuo sausio 1 d. mokesčius privalau mokėti jau nuo minimalaus atlyginimo. Taigi gaunu 40 Eur, o sumoku 130 Eur mokesčių. Skamba absurdiškai, turint omenyje, kad esame ne pelno siekianti organizacija.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Na, bet biudžetinių įstaigų atstovai turi teisę skųstis, nes jų veiklą privalo finansuoti steigėjai, šiuo atveju valstybė. Tau niekas nieko duoti neprivalo, taigi ir skųstis lyg ir neturi privilegijos. 

Taigi, koks velnias mane nešė į tą galerą? 

Aha, koks? 

Na, nuo labai mažų dienų labai daug lipdžiau. Pilis, automobilius, žmones – ištisus miestus. Tada dailės gimnazija, mokslai, kelionės užsienyje. Visada mene. Nebuvau suinteresuotas nauda. Grįžęs į Kauną supratau, kad šiuolaikinio meno erdvė galima gerokai praplėsti, vadinasi, turiu galimybę okupuoti šią sritį ir lipdyti. Didžiausia satisfakcija – pamatyti gerą parodą ar gerą kūrinį. Dėl tokių projektų ir dirbu, tai motyvuoja.

Sakei, kad žmonės ir taip eina į POST. Bet, žiūrint plačiau, ar du įvykę GWK jau pakeitė kauniečių įpročius? Ar galerijose pastebimas lankytojų skaičiaus augimas?

Manau, po dvejų metų išvadų dar negalima daryti. Apskritai bijau, kad yra baigtinis lankytojų skaičius, o tai lemia – visų pirma, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, edukacija. Kultūrinio išsilavinimo stoka. Antra priežastis – paties turinio ir strateginio jo formavimo nebuvimas. Jei projektai nekokybiški, prastai įgyvendinami, ir geriausia reklama nepadės sulaukti atitinkamo dėmesio, gal tik greičiau pasimatys, kad karalius nuogas. O jei pagridinės investicijos bus į turinį, auditorija anksčiau ar vėliau ims plėstis.

Ar tavo kaimynai žino, ką veiki? 

Žino, matyt, bet kultūra jie nesidomi. Be abejo, jei domėtųsi, visiems būtų geriau, mieste daugėtų kultūrinės nuovokos, bet aš nesu linkęs individualiai kalbinti, kviesti. Informacijos pakanka, nesuvarysi visų prievarta į galerijas, tai jau būtų komunizmas.

Papasakok apie Vaisių gatvę. Kuo ji ypatinga?

Mūsų kaimynai – kavinės „Mažasis Paryžius“ savininkai (apie šį barą ir jo istoriją rašėme kovo mėnesio numeryje, – aut. past.). Benas Fainšteinas yra tapytojas, tad kartais pasišnekučiuojame.

Dailininkas Antanas Samuolis – mano giminė, čia jis gyveno ir kūrė, šiame kieme nutapė paveikslą „Baltoji obelis“, kuris dabar kabo Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. A. Samuolio sūnėnas, taigi irgi mano giminė, su Juozu Miltiniu daugiausia dirbęs dramaturgas Raimundas Samulevičius irgi čia gyveno, va, ir memorialinė lenta tai žymi. Tuo metu čia rinkdavosi antisovietiškai nusiteikę Kauno kultūrininkai, atvykdavo ir Samulevičiaus bendraminčių iš Lenkijos. Virė intelektualus gyvenimas. Ko gero, dėl to 1981 metais R. Samulevičių Vilniuje saugumietis nušovė į akį. Ir, kas įdomiausia, vėliau buvo rastas R. Samulevičiaus autoportretas su baltai uždažyta akimi. Mistika, ką? Beje, kaip tik 1981 metais aš gimiau. Norėčiau „Baltąją obelį“ turėti. Aišku, tai nepasiekiamas tikslas. Bet tikiuosi kada nors kokį nors A. Samuolio darbą įsigyti. 

Antanas Samuolis (1899-1942) „Baltoji obelis“. 1932 m. LDM

Antanas Samuolis (1899-1942) „Baltoji obelis“. 1932 m. LDM

Bet tu juk ne tik galerininkas. Turbūt net pirmiau – menininkas. 

Šiuo metu ties menais – pauzė, tiesiog turiu labai daug kito darbo galerijoje. Projektai, ataskaitos, kuravimas, kasdieniai darbai. Paskutinės mano parodos 2015 m. vyko „Žalgirio“ arenoje ir per „Art Vilnius“. 

Man individuali kūryba svarbiau nei galerininko veikla. Šią laikau užklasine, visuomenine, ja siekiu prisidėti prie šiuolaikinės Kauno kultūros kūrimo. Todėl vis mąstau apie būsimą parodą Kaune arba Vilniuje. Procesas vyksta nuolat, bet kol kas jis nesudėtas į jokį aiškesnį projektą. Laiko klausimas.

Ar, kaip galerininkas, esi priekabesnis kitiems parodų rengėjams, kuratoriams?

Be abejo! Viską matau – kaip projektas pateiktas, kaip sumontuota, kaip suklijuota, suveržta, aprašyta… Daug smulkmenų krinta į akis. Nedaug tokių parodų, kurios savo visuma užgniaužtų kvapą. Kad jų būtų daugiau, reikia naujų žmonių, novatoriško požiūrio. 

Kurias Kauno galerijas POST gali laikyti artimiausiais kaimynais? Na, iš ko reples pasiskolinti greičiausiai galite?

Ne kartą yra tekę skolintis ką nors iš Kauno fotografijos galerijos, „Meno parko“, ir jiems vis ko nors prireikia. Mikrofonai, rėmai, stovai – tokie dalykai. Apie tai ir kaimynystė, nors ne prie pat esame.

Dar kaimynais galiu pavadinti tame pačiame kieme esančią kavinę „49“, kuri mūsų alkanų nepalieka. Baras „Movido“ – priešais mūsų kiemą skersai per Laisvės alėją. Kavinė „Kultūra“ yra prisidėjusi prie mūsų projektų, netoliese – kolegos „Happspace“, bendradarbiaujame ir su Kauno menininkų namais.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Čia veikė ir „Konrado“ kavinė, vėliau – „Tulpė“. Ar manai, kad pavyktų tokį kultūrinį vienetą atkurti?

Kai nieko nebėra, atkurti matau mažai prasmės. Yra daug kavinių, kuriose renkasi kultūros lauko atstovai, kam būtinai ta pati „Tulpė“? Ji jau istorijos pakraščiuose. „Merkurijaus“ irgi neatstatysi, bet jei jis nebūtų sugriautas, tikiu, būtų įtrauktas į paveldą. Įsivaizduoji užrašą „Merkurijaus meno centras“? Tuo pačiu šriftu. 

Dabar kaip tik vystau mintį kuriame nors apleistų Kauno pastatų įkurti kūrybinių dirbtuvių vietą įvairių sričių menininkams su erdve pasirodymams, kuri talpintų bent 200 žiūrovų. Į POST nuolat užsuka menininkų, klausiančių apie erdves, galimybę repetuoti, sukonstruoti instaliacijas, galų gale, sandėliuoti įrangą, tad žinau, kad poreikis tikrai yra. Svarbu, kad itin arti nebūtų gyvenamųjų namų ir pastatas nebūtų avarinės būklės. Ieškome.

galleryweekendkaunas.lt
postgalerija.lt

Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė.  Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. gegužės rubrikoje „Mėnesio tema“.

Donato Stankevičiaus nuotr.

 

R. Požerskio „Atlaidai“ – Kauno fotografijos galerijoje
Ketvirtadienį, liepos 19 d., 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2) vyks Romualdo Požerskio parodos „Atlaidai“ atidarymas. Atlaidus...
A. Galdiko kūryba – ir pas Galaunes
A. ir P. Galaunių namuose (Vydūno al. 2) jau veikia paroda „…Tavo Adas. Adomo Galdiko grafika ir archyvai iš...
Skelbiamas Kauno rotušės atnaujinimo projekto konkursas
Vienu iš Kauno miesto simbolių laikomos rotušės laukia reikšmingi pokyčiai. Šią savaitę paskelbto atnaujinimo projekto konkurso užduotyje įvardintas tikslas...
Maršrutas liepos 16-19 dienoms
PIRMADIENIS, 07 16 „Burbuliatorius“ Šančiuose, 19:00  „Žiburio“ mokyklos stadionas, Verkių g. 30 „Kas antrą pirmadienį susitikime muilo burbulų šventėje...
R. Požerskio „Atlaidai“ – Kauno fotografijos galerijoje
Ketvirtadienį, liepos 19 d., 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2) vyks Romualdo Požerskio parodos „Atlaidai“ atidarymas. Atlaidus...
A. Galdiko kūryba – ir pas Galaunes
A. ir P. Galaunių namuose (Vydūno al. 2) jau veikia paroda „…Tavo Adas. Adomo Galdiko grafika ir archyvai iš...
Skelbiamas Kauno rotušės atnaujinimo projekto konkursas
Vienu iš Kauno miesto simbolių laikomos rotušės laukia reikšmingi pokyčiai. Šią savaitę paskelbto atnaujinimo projekto konkurso užduotyje įvardintas tikslas...
Maršrutas liepos 16-19 dienoms
PIRMADIENIS, 07 16 „Burbuliatorius“ Šančiuose, 19:00  „Žiburio“ mokyklos stadionas, Verkių g. 30 „Kas antrą pirmadienį susitikime muilo burbulų šventėje...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia