Garsas be muzikos. Pokalbis su „matters_“ garso rezidencijų dalyviu William „Bilwa“ Costa

„Un/Natural Field Recordings / Natural Overdubs“ („Ne/Natūralios aplinkos įrašai / Natūralūs persidengimai“) – taip iš pirmo žvilgsnio komplikuotai skamba garso įrašymo ir manipuliavimo dirbtuvės, kuriose šeštadienį, gegužės 12 d., susirinks tie, kuriuos sudomino „Kaunas 2022“ industrinės kultūros programos „Matters“ kvietimas. Čia reikalų yra ir daugiau: garso rezidencijos, pirmasis „Matters“ žingsnis, pavadintos „matters_“, o pirmasis jų rezidentas amerikietis William „Bilwa“ Costa sykiu su dirbtuvių dalyviais šeštadienio vakarą pasirodys jau „Gallery Weekend Kaunas“ programoje.

Neįmanoma prognozuoti, kas tąvakar skambės „Šelteryje“ (Vytauto pr. 79). Yra tikimybė, kad skambės ir jūsų automobilio sukeltas garsas ar jums iš rankų išslydęs daiktas. Ypač jei šiomis dienomis lankėtės Dainų slėnyje, Šilainiuose, IX forte, Kauno centriniame pašte.

Kviečiame skaityti pokalbį su „Matters“ programos kuratore Daina Pupkevičiūte (ji kai kam bus pažįstama iš performansų festivalio „CREATurE Live Art“ ar solinio muzikos projekto Daina Dieva) ir William „Bilwa“ Costa – po truputį viskas paaiškės.

Daina, gal galėtum papasakoti, kaip gimė „Kaunas 2022“ industrinės kultūros programos „matters_“ garso rezidencijų, kurių šiemet, kiek žinau, suplanuotos keturios, serija?

Daina: Programą kurti buvome pakviesti „Kaunas 2022“ komandos. Industrinė kultūra taip, kaip aš ją suprantu, neapsiriboja vien garsu, bet jis – svarbi šios kultūros dalis, kaip ir architektūra, dizainas. Nusprendžiau idėją vystyti nuo mažesnių veiksmų, tokių, kaip garso rezidencijos. Industrinės muzikos scenos atstovai terminą „industrinis garsas“ neretai interpretuoja gana siaurai ir į jį įtraukia power electronics bei noise žanrus. Man tai – ir platesni eksperimentai, tiesą sakant, laikau šią koncepciją atvira. Norėčiau, kad šių garso rezidencijų dalyviai įsitrauktų į miesto kontekstą, išgirstų tai, kaip miestas keičiasi.  Garsas – labai svarbus kismo elementas, juk prieš 20 metų Kaunas skambėjo visai kitaip. Taigi šios rezidencijos – drauge ir tyrimų laboratorijos. Industrinė kultūra smarkiai susijusi su apleistomis teritorijomis, griūvančiais pastatais, byrančia pramone. Įdomu tai archyvuoti.

Kaip pasirinkai pirmąjį rezidentą Williamą „Bilwa“ Costa, su kuriuo irgi netrukus pasikalbėsime?

Daina: Bilwa su kolege Jasmin Schaitl prieš dvejus metus dalyvavo mano kartu su Vaida Tamoševičiūte organizuojamame performanso meno festivalyje „CREATurE Live Art“, tuomet pirmąkart susidūriau su jo kūryba, kuri man pasirodė labai įdomi. Šių metų pradžioje gavau laišką, kuriame Bilwa teiravosi, ar galėčiau padėti suorganizuoti jam pasirodymų Lietuvoje, nes jie su kitu kolega Michael McDermott kaip tik planavo turą Baltijos šalyse. Užmečiau akį į jo „Soundcloud“ paskyrą, patyrinėjau jo koncepciją „ Un/natural Field Recordings“, ir supratau, kad nors negaliu suorganizuoti koncerto, Bilwa yra idealus kandidatas garso rezidencijai. Geras sutapimas!

Bilwa, papasakok, kuo tave anąkart sudomino Kaunas, kas paskatino grįžti dviems savaitėms?

Bilwa: Nebūsiu originalus, bet mane žavi modernizmo ir brutalizmo estetika. Kai Kaune lankiausi prieš porą metų, šiek tiek apsidairiau – architektūra sužavėjo, ypač tie pastatai, kurie nebuvo taip gerai prižiūrėti.

31952985_1807167242682439_8608987620975837184_n

Michael McDermott ir Bilwa Costa IX forte. Dainos Pupkevičiūtės nuotr.

Michael McDermott ir Bilwa Costa IX forte. Dainos Pupkevičiūtės nuotr.

Tikrai? Tuomet tave turėjo nuvilti mūsų fasadų tvarkymo programa! O kuris laikotarpis tau estetine prasme patrauklesnis – tarpukario modernizmas ar masyvus sovietinis palikimas?

Dar pridėkim senus medinukus. Mane žavi viso to kombinacija. Būtent dėl to man tokios įdomios Baltijos šalys. Labai svarbūs pastatai ilgainiui tampa nesvarbiais. Jie svarbūs, bet trapūs. Be to, Kaune yra kur palandžioti, o tai, kas virš galvos, turi daug įtakos garso patirčiai – tarkime, iš taško A iš taško B gali eiti tiesiog Laisvės alėja, ir garsas nesikeis, arba gali eiti per kiemus, tarpuvartes, virš galvos jausti tūkstančius kilogramų betono. Dažniau įdomu psichologine, bet ne garso prasme.

Einant Laisvės alėja dabar kelią pastoja statybos, taigi negali sakyti, kad garsas nesikeičia.

Tiesa! Tai irgi įdomu, nes Kaunas šiaip gana tylus miestas, tik ne dabar. Bet statybos… Jos visur pasaulyje skamba taip pat.

Man ypač įdomus psichologinis garso aspektas. Štai vakar (kalbėjomės gegužės 4-ąją, – aut. past.) buvome S. Dariaus ir S. Girėno stadione, kuriame tuo metu niekas nevyko. Kaip skamba pastatas, kai jis neatlieka savo funkcijos? Kaip skamba pati erdvė? Tai labai įdomu patyrinėti ir bažnyčiose.

Dažnai be reikalo grojanti muzika trukdo įsiklausyti į erdvę. Pavyzdžiui, kavinėse – jų garsas yra indų ir įrankių skambčiojamas, žmonių šurmulys, bet ne prastos kokybės muzika. Šiuo atveju muzika gadina reikalą!

Apskritai galima sakyti, kad tik dabar architektūroje svarbi tampa ir garso dimensija. Anksčiau to nebuvo.

Ar galėtum Kauno garsą palyginti su kitais miestais, kuriuos esi tyrinėjęs? Ką jau įrašei pas mus?

Miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 20 mln. žmonių, labai daug nenatūralių garsų, kurių Kaune – vos vienas kitas. Kalbu apie garsinius šviesoforo signalus akliesiems, bankomato pypsėjimą – megapoliuose daugelis garsų generuojami tam, kad tave kviestų ką nors daryti.

Pavyzdžiui, anądien užsukau į Kauno centrinį paštą ir ten paleidau įrašą iš Tokijaus metro. Įrašiau, kaip jis skamba pašte. Tai – viena iš mano technikų. Vėliau tą pašto įrašą paleisiu dar kur nors. Sluoksniuoju.

Taip pat mane domina visuomenei svarbi architektūra. Lankiausi Kauno pilyje – ji įdomi tuo, kad stovi čia kelis amžius, yra istoriškai svarbioje vietoje. Visgi mano įrašai to nefiksuoja, įrašinėjau paukščių čiulbesį, turistų murmėjimą. Tai lyg rašyti eilėraštį vaizdingoje vietoje, bet nebūti jos įkvėptam.

Tas pats ir su bažnyčia – tai, kad ji yra bažnyčia, svarbu žmogui, kuris joje meldžiasi. Man tai tėra erdvė. Žinoma, užsukęs mąstau, kas tas besimeldžiantis žmogus – gal jis či ateina kasdien jau 60 metų? O gal netyčia užsuko? Tai romantiška. Meksikoje, pavyzdžiui, labai daug žmonių į bažnyčias eina atsivėsinti, net pasnausti.

Dar vienas aspektas – svetima kalba. Daugelyje šalių nesuprantu, ką kalba vietiniai, ir, tiesą sakant, man tai labai patinka. Neprivalau su jais kalbėtis! Balsus traktuoju kaip dar vieną garsą. Nors, aišku, įmanoma iš nuotaikos, balso tono suprasti, apie ką dialogas, nebent diskutuojama apie filosofinį veikalą. Apskritai vengiu žmonių balsų įrašuose.

Kalbant konkrečiai apie Kauną, mane sudomino į Žaliakalnį vedantys laiptai – jų daug. Daugelis pakopų apaugusios žole, išsiklaipiusios. Visgi laiptai kviečia eiti būtent ta kryptimi, ir jei jais lipsiu, pamatysiu ir išgirsiu tam tikrus dalykus. Bet galiu rinktis ir ne laiptus, taip bus sudėtingiau, bet gal išgirsiu ką nors kita? Taigi kryptį nurodančios architektūros pasekmės – tai dar viena įdomi tema. Turint omenyje, kad jei laipteliai ar takelis suprojektuoti ne visai logiškai, žmonės išmina savo taką.

Tai šiandien vadinama vartotojo patirtimi!

Tikrai taip. Architektas planavo vienaip, o tu prieštarauji. Lygiai tas pat ir su garsu – pavyzdžiui, įsivaizduok didelę, simetrišką erdvę. Daug marmuro, kitų prabangos elementų. Tikrai gražu, ypač kai kas nors kaukši aukštakulniais. Klasikinis garsas. O dabar įsivaizduok ten stovintį kavos aparatą ir jo leidžiamą garsą. Pridėdami atsitiktinių daiktų į erdvę keičiame ir jos skambesį. Bet iš pirmo žvilgsnio kavos aparatas juk yra apie kavą, o ne apie garsą.

Atlikau nedidelį eksperimentą VDU III-uosiuose rūmuose K. Donelaičio gatvėje – ten esantis stiklinis fojė yra lyg pereinamoji zona tarp lauko ir auditorijų. Stovi keli kavos ir užkandžių aparatai. Migruojantys studentai prie jų stabtelėja. Jie juda tam tikru ritmu – pradėjęs įrašinėti, o su dabartiniais įrenginiais lengva tai daryti nepastebimai, supratau, kad kavos aparatas veikia kaip metronomas. Vėliau paleidau tą įrašą, ir tik po kurio laiko žmonės ėmė dairytis, domėtis, kas čia skamba. Ypač kai išgirdo įrašytus savo balsus. Bet tikrai prireikė šiek tiek laiko!

Dainos Pupkevičiūtės nuotr.

Dainos Pupkevičiūtės nuotr.

Ar vienas tavo tikslų yra sukelti auditorijos, kuri nežino, kad yra tavo auditorija, susidomėjimą?

Ne, visai ne. Kaip tik bandau likti nematomas. Tiesiog naudoju viešąją erdvę savo įrašams, kaip ir kiti naudoja ją savo tikslams. Tos erdvės savo veiksmu niekaip nepakeičiu. Mane tiesiog domina atsitiktiniai garsai įvairiose erdvėse ir miestuose. Kaip ir sakiau, vengiu įrašinėti balsus, ypač tuos, kuriuos suprantu, nes tuomet įrašai tampa labai vaizdingi ir poetiški.

Ar palieki įrašą suktis ilgesniam laikui ir vėliau grįžti patikrinti? Ir ką po to darai su konkretaus miesto garsais?

Ne, tai būtų nesaugu. Be to, ir fiziškai dalyvaudamas procese ir taip prisikaupiu kalnus medžiagos. Vėliau pasidarau garso paletes, kurias vėliau galima naudoti koncertuose.

Šeštadienį, gegužės 12-ąją dvidešimčiai kauniečių vesi garso dirbtuves, vėliau visi drauge pasirodysite „Šelteryje“. Koks šių dirbtuvių tikslas? Ar kauniečiai kitaip išgirs savo miestą, ims girdėti tai, į ką paprastai neatkreipia dėmesio?

Tikslas – parodyti, kad garsas gali būti medžiaga kūrybai. Prašiau dalyvių ateiti su jau įrašytais garsais, leisime juos kitoje aplinkoje, lyginsime, kaip jie pasikeičia, analizuosime aidą ir kitus aspektus. Tai iš esmės labai sena garso įrašymo technika – anksčiau, jei reikėdavo aido, eidavai į patalpą, kuri jį sukelia, ir ten įrašinėdavai.

Taigi dirbtuvėse neskirsime dėmesio detalesniam Kauno garsų tyrinėjimui, labiau mąstysime apie tai, ką su garsu galima padaryti mene ir kitose sferose. Diktofonas ar kitas įrašymo prietaisas – tas pats, kas siuvimo mašina. Aš – savamokslis, į garsą atėjau iš elektroninės muzikos, dirbau su mada, menu, tyrinėjau, kaip muzika skamba skirtingose erdvėse – dabar darau tą patį, tik… be muzikos.

Labai įdomu bus ir susitikti su įvairiais žmonėmis, kurių išsilavinimas, veikla skiriasi. Nežinia, kur tai gali nuvesti. Aš – laisvai samdomas menininkas, pažintys yra labai svarbu. Ir dabar Kaune atsidūriau dėl to, kad parašiau jau pažįstamai Dainai.

Dirbtuvių „Un/Natural Field Recordings / Natural Overdubs“ pristatymas – „Gallery Weekend Kaunas“ programos dalis – vyks gegužės 12 d. „Šelteryje“ (Vytauto pr. 79. Renginio pradžia –19:00 val. Daugiau: www.galleryweekendkaunas.lt

Daugiau apie menininko praktiką:

williambilwacosta.com
soundcloud.com/bilwa

Matters

Daina Dubauskaitė © Kaunas pilnas kultūros

 

Choreografas Jacob Bray. Apie patirtis, kurios nuspalvina mūsų laiką
Nors pati Kauno bienalė suplanuota 2019-ųjų vasarą, jos komanda jau kviečia į pirmosios tarptautinės „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingų kilimų“)...
„GM Gyvai“. Dvylika metų kosmose
Muzika iš esmės, muzika su šaknimis, virš ne tokių ir senų žemėlapyje subraižytų sienų pakilusi – arba iki jų...
Iš Kauno į Niujorką ir atgal – nuo „Meno parko“ iki „Sla307“  (interviu)
#, arba „hashtag“ pavadinta birželio 29 d. atidaryta ir iki liepos 28-osios veiksianti trijų galerijos „Meno parkas“ atstovaujamų menininkų...
Vasarojančiame Kaune – apie paveldą, plastikinius langus ir Eritrėjos sostinę  
Birželio 25-29 dienomis Kaune, istoriniame „Pienocentro“ pastate ir keturiuose netoliese esančiuose kvartaluose plušėjo tarptautinė paveldo ir architektūros studentų bei...
Choreografas Jacob Bray. Apie patirtis, kurios nuspalvina mūsų laiką
Nors pati Kauno bienalė suplanuota 2019-ųjų vasarą, jos komanda jau kviečia į pirmosios tarptautinės „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingų kilimų“)...
„GM Gyvai“. Dvylika metų kosmose
Muzika iš esmės, muzika su šaknimis, virš ne tokių ir senų žemėlapyje subraižytų sienų pakilusi – arba iki jų...
Iš Kauno į Niujorką ir atgal – nuo „Meno parko“ iki „Sla307“  (interviu)
#, arba „hashtag“ pavadinta birželio 29 d. atidaryta ir iki liepos 28-osios veiksianti trijų galerijos „Meno parkas“ atstovaujamų menininkų...
Vasarojančiame Kaune – apie paveldą, plastikinius langus ir Eritrėjos sostinę  
Birželio 25-29 dienomis Kaune, istoriniame „Pienocentro“ pastate ir keturiuose netoliese esančiuose kvartaluose plušėjo tarptautinė paveldo ir architektūros studentų bei...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia