Moderniosios lietuvių dailės priešaušris pristatomas parodoje

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55)  ketvirtadienį, gegužės 10 d., 17 val. įvyks parodos „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ atidarymas.

Priešaušris – tai laikas, kai juntama, jog po kelių akimirkų visa, kas gyva, nubus su nauja dienos jėga ir stiprybe. Aušros, apyaušrio, priešaušrio terminai yra tapę Tautos atgimimo sinonimais.

Parodos „Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.“ sumanymas kilo iš noro visuomenei pristatyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje sukauptus reikšmingus Lietuvos kultūrai XIX a. pab. – XX a. pr. meno kūrinius, sujungti menotyrinę ir istorinę medžiagą, muziejaus ekspozicijų salėse sukuriant besikeitusios epochos atmosferą. Parodoje taip pat eksponuojami meno kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos banko bei privačių kolekcijų.

Kazimieras Stabrauskas. Priešaušris. 1913 Dr. Jauniaus Gumbio kolekcija.

Kazimieras Stabrauskas. Priešaušris. 1913
Dr. Jauniaus Gumbio kolekcija.

XX a. pr. kultūrinis judėjimas buvo svarbus postūmis formuotis Lietuvos valstybingumui. Kultūros terpėje subrendo tautinio identiteto ir nacionalinio savarankiškumo viltys. Brėško tautinio sąmoningumo pradžia, suvokimas, kad be moralinių vertybių tauta eina išnykimo keliu. Atsirado nauji tikslai, iššūkiai, ambicijos – kalbėti, skaityti, dainuoti, rašyti lietuviškai.

Pirmoji lietuvių dailės paroda – vienas jautriausių XX a. Lietuvos meno įvykių, pradžių pradžia, atsiradusi jaunų menininkų iniciatyva. Tai buvo to laikotarpio vyksmas, palaikomas inteligentijos ir įgyvendintas kelių bendraminčių branduolio – Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Marijos Putvinskaitės, Sofijos Gimbutaitės, Onos Pleirytės-Puidienės. Įkurta Lietuvių dailės draugija pakeitė Lietuvos meno istoriją, tapo pamatu šiandienos šiuolaikinei dailei.

Antanas Žmuidzinavičius. Dzūkų bajorų kaimelis II. 1909 m. 1910 m. kūrinys eksponuotas IV lietuvių dailės parodoje Vilniuje. 1910 m. kūrinys eksponuotas Lietuvių dailės parodoje Rygoje. Dr. Jauniaus Gumbio nuosavybė.

Antanas Žmuidzinavičius. Dzūkų bajorų kaimelis II. 1909 m.
1910 m. kūrinys eksponuotas IV lietuvių dailės parodoje Vilniuje.
1910 m. kūrinys eksponuotas Lietuvių dailės parodoje Rygoje.
Dr. Jauniaus Gumbio kolekcija.

Draugija telkė šviesuomenę bendram darbui, buvo leidžiami leidiniai, organizuojami konkursai, vykdyta kūrėjų šalpa, rinktos lėšos ir svajota apie modernius lietuvių Tautos namus su muziejine ir koncertine erdve. Į parodas dailininkai savo kūrinius siųsdavo iš įvairių Europos šalių. Profesionalioji dailė buvo eksponuojama kartu su liaudies meno kūriniais. Būtent šiuo laiku atsirado suvokimas ir noras didžiuotis kaimo amatais. Pirmosios parodos buvo galimybė pažinti ir skatinti liaudies kūrybą ne tik Lietuvos teritorijoje. Parodinis gyvenimas budino visuomenę, to meto spaudoje radosi naujas analitinės impresionistinės kritikos žanras.

Petras Kalpokas. Žiema. 1908 m. 1909 m. kūrinys eksponuotas III lietuvių dailės parodoje Vilniuje.

Petras Kalpokas. Žiema. 1908 m.
1909 m. kūrinys eksponuotas III lietuvių dailės parodoje Vilniuje.

Prabėgus šimtui metų, ir vėl svarbu pasitikrinti Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo mintis apie Europą, sudarytą iš „mažųjų tėvynių“, kai patiems reikia palaikyti pačius save, kai reikia mokytis iš tautos praeities, semtis iš ten stiprybės, siekti moralinių vertybių tęstinumo. Kiekvienam svarbu savęs paklausti: ar tai buvo aktualu tik anuomet, prieš šimtą metų, ar tebėra ir šiandien? Kokiomis mintimis gyveno XX a. pr. jauni žmonės, besimokydami Sankt Peterburgo, Krokuvos, Varšuvos, Miuncheno, Paryžiaus dailės mokyklose, akademijose, universitetuose? Iš vargano krašto patekę į pasaulio kultūrų katilą, besižavintys progresu, kaip jie atsilaikė, kaip sugebėjo burtis, telktis, vienas kitą remti ir, gyvendami pusbadžiu, galvoti apie savo Tėvynę ir darbą Jai?

Parodai, kuri veiks iki rugsėjo 1 d., kūrinius paskolino Ellex Valiunas, dr. Jaunius Gumbis, p. Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė, p. Aidas Rimša, p. Mykolas Okulič-Kazarinas, „Lewben Art Foundation“, Lietuvos bankas, Lietuvos dailės muziejus.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus inf.

ciurlionis.lt

„Kaunas Photo“ kviečia į turą po lauko parodas
Rugsėjo 21 d., penktadienį festivalio „Kaunas Photo“ komanda kviečia pasivaikščioti po fotografijos parodas, eksponuojamas Čečėnijos aikštėje ir Kalniečių parke....
Holokausto aukų vardų skaitymai – Miško gatvėje
Nuo 2011 m. kasmet savaitę iki rugsėjo 23 d. (tą dieną 1943 m. likviduotas Vilniaus getas, ji minima kaip Lietuvos...
Mėnesio tema. Kaunas kine (galerija)
„Iš tiesų tinklaraščio „Kaunas kine“ idėja nėra originali, seku keletą panašių instagramo paskyrų. Viena jų – „Filmtourismus“. Žmonės keliauja...
Kauno menininkų namuose – Vilniaus pogrindžio scenos pažibos
Į Kauno menininkų namus sugrįžta šiuolaikinės muzikos ciklas OLOS, kviečiantis kartu tyrinėti nenuspėjamą ir intriguojančią eksperimentinės muzikos geologiją. Penktadienį,...
„Kaunas Photo“ kviečia į turą po lauko parodas
Rugsėjo 21 d., penktadienį festivalio „Kaunas Photo“ komanda kviečia pasivaikščioti po fotografijos parodas, eksponuojamas Čečėnijos aikštėje ir Kalniečių parke....
Holokausto aukų vardų skaitymai – Miško gatvėje
Nuo 2011 m. kasmet savaitę iki rugsėjo 23 d. (tą dieną 1943 m. likviduotas Vilniaus getas, ji minima kaip Lietuvos...
Mėnesio tema. Kaunas kine (galerija)
„Iš tiesų tinklaraščio „Kaunas kine“ idėja nėra originali, seku keletą panašių instagramo paskyrų. Viena jų – „Filmtourismus“. Žmonės keliauja...
Kauno menininkų namuose – Vilniaus pogrindžio scenos pažibos
Į Kauno menininkų namus sugrįžta šiuolaikinės muzikos ciklas OLOS, kviečiantis kartu tyrinėti nenuspėjamą ir intriguojančią eksperimentinės muzikos geologiją. Penktadienį,...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia