Apie tai, kaip iš naujo pamatyti miestą, su „Kauno Studijos“ kūrėjais

Paskutiniuoju antrosios „Gallery Weekend Kaunas“ dienos – penktadienio, gegužės 11-osios – akcentu taps menininkų dueto Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio vaizdo instaliacijos „Kauno Studija“ pristatymas. Dvi vėsias sausio savaites kaip Kauno menininkų namų rezidentai praleidę Kaune anksčiau su šiuo miestu nedaug „bendravę“ kūrėjai jam pažinti pasitelkė fotogrametrijos techniką. Grįžę balandį jie šią mediją pristatė kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose susirinko jau kauniečiai, vadinasi, bent jau teoriškai šį miestą kuo puikiausiai pažįstantys žmonės. Nebūtinai menininkai. Visgi kiekviena nauja technika ar priemonė diktuoja ir naują ar tiesiog kitokį gerai pažįstamos aplinkos matymo kampą, tad, tikėtina, fotogrametrija dirbtuvių dalyviams tapo raktų į dar vieną miesto sluoksnį.

Dalia Mikonytė – menininkė ir tyrėja, grupių „Cooltūristės“ ir LTMKS (Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga) narė. Adomas Žudys – 3D ir videomeno kūrėjas, taip pat dirbantis su didelės apimties gatvės meno projektais, kūryboje pasitelkiantis trafaretus. Su menininkais kalbamės apie anksčiau vykusias kitų miestų studijas, jų metu išvestas paraleles ir, be abejo, netikėtumus. Iki pasimatymo penktadienį.

Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys fotogrametrijos dirbuvių ekskursijoje. Gerdos Žemaitytės nuotr.

Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys fotogrametrijos dirbuvių ekskursijoje. Gerdos Žemaitytės nuotr.

Kaip į jūsų gyvenimus atėjo fotogrametrija? Kuo ji, sena technologija, pranašesnė prieš šiuolaikines? Kaip ji jūsų kūryboje susisiekia su šiuolaikinėmis technologijomis?

Fotogrametrijos technika apjungė tai, ką mokame ir žinome geriausiai – Dalios fotografijos įgūdžius ir Adomo 3D grafikos eksperimentus.
Pati fotogrametrija nėra pranašesnė už kitas šiuolaikines technologijas, ji tiesiog labai nišinė. Dažniausiai ji naudojama nustatant ir tiriant įvairių Žemės paviršiaus objektų formą, dydį ir padėtį, todėl yra praktiškai taikoma žemėlapių sudarymui, architektūros ir landšafto planams bei projektams.

Mes fotogrametrijos techniką interpretuojame ir taikome plačiau – nesiekiame tikslaus ir detalaus atvaizdavimo, mus žavi technologiniai neatitikimai ir klaidos, glitch estetika. Fotogrametriją naudojame ne tik „Miesto Studijoms“ – ją taikėme kurdami vizualizacijas muzikiniam projektui „Baroque Contempo“, kuris buvo pristatytos Valdomų rūmuose ir Bernardinų bažnyčioje, taip pat įgyvendindami Mesijaus ir Münpauzn muzikinį klipą „Rojuje tu“.

Dirbdami kaip duetas naudojamės fotografija, vaizdo, 3D ir teksto medijomis. Šiuo metu mūsų pagrindiniai darbo įrankiai yra fotogrametrija, skanografija ir analoginė fotografija. Savo kūryboje jungiame senas ir naujas medijas – mus domina analoginės technologijos perkėlimas į skaitmeninę, skaitmeninio objekto performavimas į analoginį ir grįžimas atgal.

Kokie žmonės susirinko į fotogrametrijos dirbtuves Kauno menininkų namuose? Ar smarkiai skyrėsi jų ir jūsų požiūriai į Kauną, jo architektūros vertinimas? Kaip manote, kuris žvilgsnis šiuo atveju prasmingesnis – vietinio žmogaus ar atvykėlio?

Manome, kad tiek vietinio žmogaus, tiek atvykėlio žvilgsniai yra svarbūs – „Kauno Studijai“ norėjome turėti juos abu, todėl ir organizavome šias fotogrametrijos kūrybines dirbtuves. Į jas susirinko labai įvairūs žmonės – meno studentai, senjorai, menininkai bei kiti smalsuoliai. Prie šių kūrybinių dirbtuvių prisijungė ir „Ekskurso“ komanda – gidas Algimantas Grigas vedėsi mus radialiniu maršruto tiek po gerai žinomas, tiek po labai netikėtas Kauno vietas. Maršrutas nebuvo įpareigojantis – dalyviai galėjo savarankiškai pasirinkti objektus, kuriuos norėtų matyti galutiniame kūrinyje.

„Ekskurso“ gidas Algimantas Grigas. Gerdos Žemaitytės nuotr.

„Ekskurso“ gidas Algimantas Grigas. Gerdos Žemaitytės nuotr.

Galbūt svarstėte ir kitą studijos objektą, pavyzdžiui, gatvės meną – esu skaičiusi, kad dokumentavote jį anksčiau?

Gatvės menas – neatsiejama miesto kultūros ir architektūros dalis, jis visada patenka į mūsų ir foto objektyvo akiratį. Nors „Miesto Studijų“ projektas prasidėjo nuo noro dokumentuoti ir kolekcionuoti gatvės meną, bei savintis jų laikinumą, labai greitai supratome, kad jis netenka prasmės ištrauktas iš konteksto. Mūsų objektu ilgainiui tapo pats miestas ir jo formos.

Svarstėme ir apie Kauno gatvės meno dokumentavimą, tačiau vis atsargiau vertiname street art instucionalizavimą bei jo, kaip miesto puošybos elemento, traktavimą. Gatvės menas ir kultūra pernelyg daugiasluoksnė ir dinamiška, mums ne itin priimtinas jos supaprastinimas ir formalizavimas.

Kurie pastatai jums, atvykėliams paliko didžiausią įspūdį, buvo netikėti? Galbūt įžvelgėte būdų juos įveiklinti?

Sužavėjo brutalūs Kalniečių šešiolikaaukščiai – aštriabriauniai laiptai į debesis. Taip pat pamažu nykstantys taip niekada ir nepastatyti daugiaaukščiai viešbučiai – didingų nepriklausomybės pradžios vilčių griaučiai.

Mums sveikintina atrodo pastaruoju metu vis gausėjanti praktika – pastatų ar ištisų kvartalų įveiklinimas pasitelkiant menininkus, tačiau šiek tiek liūdna, kad ji beveik visada veda į gentrifikaciją.

Dirbtuvių ekskursija. Gerdos Žemaitytės nuotr.

Dirbtuvių ekskursija. Gerdos Žemaitytės nuotr.

Ar rastumėte bendrą vardiklį tarp Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir Kauno? Kuo ypatingos buvo kitų miestų studijos?

Bendras vardiklis galėtų būti architektūrinis sąmyšis tarp klasikos, brutalizmo ir medinukų, atsikartojantis visos Lietuvos, ir kitų postsovietinių šalių kontekste.

Pirmosios miesto studijos – Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus – mums svarbios buvo dėl asmeninio ryšio: esame gimę, augę ir dabar vis dar kasdien „studijuojame“ šiuos miestus. Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių „Miestų studijas“ pristatėme personalinėje parodoje Pamėnkalnio galerijoje. Kituose miestuose esame atvykėliai – tyrinėjame pasikliaudami intuicija ir vietinių gyventojų užuominomis.

Dirbdami Kaune pirmą kartą turėjome galimybę į miesto studiją įtraukti ir gyvūnus – skanavome juos Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Tai gražus leitmotyvas tolimesniems mūsų formų ir paviršių tyrimams – neketiname „specializuotis“ tik architektūros skanavimuose.

Instaliacijos „Miesto studijos:Vilnius, Šiauliai, Panevėžys“ fragmentas, 2017

Instaliacijos „Miesto studijos:Vilnius, Šiauliai, Panevėžys“ fragmentas, 2017

Kokia šio projekto ateitis? Ar Lietuvos miestų studijos aktualios užsienyje?

Su „Miesto Studijų“ projektu jau keliaujame ir už Lietuvos ribų – 2017 m. vasarą įgyvendinome Carrara miesto studiją Toskanoje, Italijoje – kur skanavome ne tik miestelio architektūrą, bet ir didingas balto marmuro kasyklas. Su šiuo projektu dabar taip pat taip pat esame „Rucka Artist Residency“ rezidentai Cėsyje, Latvijoje. Šis miestas sužavėjo mus savo gausiais viduramžių likučiais ir savo maža, bet tvirta bendruomene.

Pirmoji mūsų sukurta vaizdo instaliacija „Šiaulių studija“ pristatyta personalinėje parodoje Florianopolyje, Brazilijoje – tai rodo, kad Lietuvos miestai aktualūs ne tik mums patiems.

Liepos mėnesį su šiuo projektu taip pat pasirodysime festivalyje „Sūpynės“. Tikimės, kad mūsų fotogrametrinis žemėlapis plėsis ir toliau.

Kokį Kauną atradote sausį, ir kokį – balandį?

Praleidome dvi sausio savaites reziduodami Kauno menininkų namuose – tai buvo mūsų pirmas ilgesnis laikas šiame mieste. Žiemą Kaunas buvo kur kas tuštesnis, skanuojant architektūrą labai šalo rankos, todėl procesas buvo gana skausmingas (šypsosi, – red. past.). Balandį viskas stipriai pasikeitė – miestas labai atgijo, tiek jo architektūra, tiek žmonės. Kai kurie kūrybinių dirbtuvių dalyvių ir mūsų pačių skanuoti pastatai kartojasi, tačiau atrodo visiškai skirtingai – tam įtakos turi pasikeitusi šviesa, bei optika.

Kadras iš kūrinio „Kauno Studija“, 2018Kadras iš kūrinio „Kauno Studija“, 2018

Darbas dviese – nuolatinė diskusija, ringas, ar atvirkščiai, lengvesnis, greitesnis procesas, nei laužant galvą vienam? Kuo vienas kitą papildote?

Mums tai – lengvesnis ir greitesnis procesas. Diskutuojame daug, bet lengvai randame kompromisus. Papildome vienas kitą techninėmis ir teorinėmis žiniomis, stengiamės nuolat mokytis ir tobulėti – kiekvienas mūsų projektas vis kitoks.

„Miesto Studijų“ projekte taip pat dirbame kartu su kompozitoriumi ir atlikėju Pijumi Džiugu Meižiu (Münpauzn). Jo sukurti garsai subtiliai papildo mūsų video instaliacijas ir sukuria joms atmosferą. Pijus surengs gyvo garso pasirodymą ir mūsų „Kauno Studijos“ pristatyme „Gallery Weekend Kaunas“ metu.

„Kauno Studijos“ pristatymas – „Gallery Weekend Kaunas“ programos dalis – vyks gegužės 11 d. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56). Renginio pradžia – 20:30 val. Daugiau: www.galleryweekendkaunas.lt

Daugiau Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio darbų galima pamatyti www.daliamikonyte.lt ir www.zudys.lt.

Kotryna Lingienė © Kaunas pilnas kultūros

Liubomiras Laucevičius: „Borkmanas visą laiką ieško kaltų ne savyje, o kituose“
  Gegužės 25 d., penktadienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Valstybinio Jaunimo teatro gastrolės. Spektaklyje pagal norvegų dramaturgo Henriko Ibseno...
Apie Kauną, Čiurlionį ir labdarą su Hisayuki Sakamizu
Ką gi bendra turi antraštėje išvardinti dalykai? Pridėkime dar diplomatą Čijunę Sugiharą ir draugystės ryšius nuolat stiprinančias Japoniją ir...
Apie Kiemų šventę… Šilainiuose, prie Baltijos jūros
Visą rudenį ir žiemą Kaune ir Kauno rajone nėrę antklodes, galiausiai sutekėjusias į vieną didelę lietuvišką, o šią išsiuntę...
Spektaklio pagal Kahlilo Gibrano kūrybą autoriai – apie jame keliamus klausimus
Birželio 1, 2, ir 7 dienomis Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje scenoje režisierius Paulius Markevičius pristatys spektaklį „Vietiniai“ pagal...
Liubomiras Laucevičius: „Borkmanas visą laiką ieško kaltų ne savyje, o kituose“
  Gegužės 25 d., penktadienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Valstybinio Jaunimo teatro gastrolės. Spektaklyje pagal norvegų dramaturgo Henriko Ibseno...
Apie Kauną, Čiurlionį ir labdarą su Hisayuki Sakamizu
Ką gi bendra turi antraštėje išvardinti dalykai? Pridėkime dar diplomatą Čijunę Sugiharą ir draugystės ryšius nuolat stiprinančias Japoniją ir...
Apie Kiemų šventę… Šilainiuose, prie Baltijos jūros
Visą rudenį ir žiemą Kaune ir Kauno rajone nėrę antklodes, galiausiai sutekėjusias į vieną didelę lietuvišką, o šią išsiuntę...
Spektaklio pagal Kahlilo Gibrano kūrybą autoriai – apie jame keliamus klausimus
Birželio 1, 2, ir 7 dienomis Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje scenoje režisierius Paulius Markevičius pristatys spektaklį „Vietiniai“ pagal...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia