Mėnesio tema. Axel Toupane: „Prancūzija – futbolo šalis“

Praėjusią vasarą ne vieno „žaliai balto“ apmaudui iš Kauno išlydėjus Leo Westermanną, Kauno „Žalgiris“ netruko pasipildyti nauju prancūzišku akcentu. Tai – kelis NBA klubus („Denver Nuggets“, „Milwaukee Bucks“ ir „New Orleans Pelicans“) iš vidaus pažįstantis Axelis Toupane’as. Komandoje šis 25-iametis, kurio tėvo šeima kilusi iš Senegalo, išsiskiria ne tik universalumu, bet ir savitu stiliaus jausmu.

Susipažinkite –  vienas iš dviejų frankofonijai skirto kovo „Kaunas pilnas kultūros“ numerio kauniečių, beje, esantis ir Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinės sąraše. Vadinasi, po dvejų metų turėtų atsiųsti atviruką iš Tokijo.

Papasakok daugiau apie savo vaikystę. Kiek žinome, tavo tėvas Jean-Aimé Toupane’as yra krepšinio treneris, ar tai reiškia, kad žaisti pradėjai anksčiau, nei vaikščioti?

Prieš tapdamas treneriu jis buvo žaidėjas, o aš turėjau laisvę pats pasirinkti sporto šaką. Bet tiesa tokia, kad nuo kokių ketverių krepšinio kamuolys jau buvo mano rankose. Spaudimo nejaučiau, tėčiui rūpėjo, kad telkčiausi į mokslus, ir iki kokių 17-os buvau paliktas ramybėje. Kai jis suprato, kad tikrai noriu būti krepšininku, ėmė man talkinti.

Ar ir dabar klausi jo patarimų?

Visuomet kalbame apie krepšinį – ne tik apie mano žaidimą, bet ir apie jo treniruojamą komandą ar matytas varžybas. Kiek pavyksta, tėvas pasižiūri „Žalgirį“. Jam tai tikrai svarbu.

Iš kurio Prancūzijos miesto esi?

Gimiau Miulūze, Strasbūro regione, paskutinius 5 metus Prancūzijoje gyvenau pačiame Strasbūre. Bet teko nemažai kraustytis dėl tėčio darbo.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Ar krepšinis ten svarbus?

Na, Prancūzija – futbolo šalis. Krepšinis populiarėja dėl rinktinės – laimėtas Europos čempionatas ir geri rezultatai pasaulyje tikrai turėjo įtakos. Vis dėlto fubolas dominuoja.

Kurią komandą palaikai?

Paryžiaus „Saint-German“. Nuo kokių 2000-ųjų.

Kas bendra tarp futbolo ir krepšinio gerbėjų?

Prancūzijoje – nedaug. Futbolo gerbėjų daugiau, jie buriasi į grupeles, yra garsesni, labiau išprotėję ir apskritai „labiau“. Krepšinio gerbėjai aistringesni tokiose šalyse, kaip Graikija, Serbija, taip pat – Lietuva. Prancūzijoje jie ramūs, ateina pažiūrėti gražaus žaidimo.

Kuo dar įdomus Strasbūro regionas? Ką pasiūlytum jame pamatyti? 

Atvažiuokite per Kalėdų mugę. Pačiame Strasbūre ji labai didelė, mugės vyksta ir aplinkiniuose miesteliuose. Be to, nesu ekspertas, bet sako, kad čia gaminamas labai geras vynas. Žinoma, vertėtų ir krepšinį pažiūrėti!

Turi NBA patirties. Ko išmokai per dvejus metus už Atlanto?

Tai aukščiausias lygis, NBA varžosi geriausi žaidėjai, viskas yra greičiau, sportininkai – pajėgesni. Patekęs į tokią aplinką turi gerinti savo duomenis – ir ne tik fizinius. Jei nori, kad pasisektų, reikia beprotiškai daug stengtis. Taip pat žaidėjus moko, ir, pavyzdžiui, kaip elgtis su pinigais. Uždirbdami daug jie dažnai sulaukia pačių įvairiausių pasiūlymų, reikia mokėti pasakyti „ne“. Manau, tai esminiai dalykai.

Ar nesunku taip dažnai kraustytis?

Ne, man visuomet įdomu, kas laukia ateityje, kokia bus nauja vieta, kurioje gyvensiu. Iki 16–17 metų gyvenau su tėvais, jie nenorėjo, kad per anksti išvažiuočiau. Tuomet buvo sunku, bet dabar suprantu jų strategiją – gali būti, kad jau būčiau pavargęs nuo krepšinio. Žinoma, jei galėčiau ilgėliau žaisti geroje komandoje gražiame mieste, būtų puiku, bet smagu ir atrasti naujas šalis bei kultūras.

Kokį pirmąjį įspūdį tau paliko Kaunas?

Labai gerą. Pirmąkart čia apsilankiau su Prancūzijos rinktine, praėjusią vasarą žaidėme draugiškas varžybas. Atvykęs į „Žalgirį“ daug laiko praleidau sporto salėje, bet jau spėjau pamėgti ir miestą. Man patinka, kad čia daug mažų jaukių restoranų, pats geriausias, be konkurencijos – „Sushi Masters“. Patinka, kad čia tylu – gyvenu K. Donelaičio gatvėje, manęs nepažadina miesto triukšmas. Kai turiu laiko, einu į kiną ar SPA.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Ar planuoji ateityje dirbti treneriu, kaip tėvas?

Ne, tikrai ne. Mane labiau domina verslas. Tėvas tai žino.

Tavo šeima kilusi iš Senegalo. Ar yra tekę šioje šalyje lankytis?

Senegale gyvena mano močiutė, dėdė, teta. Kai buvau jaunesnis, lankydavausi gana dažnai. Vėliau, ėmus rimčiau žaisti krepšinį, nebeliko laiko – stovyklos, rinktinė ir panašiai. Senegalas labai graži šalis – vien ko vertas rožinis Retbos ežeras. Puikios energijos kupina ir sostinė Dakaras. O maistas! Mano mėgstamiausias patiekalas – yassa, vištiena su svogūnais ir ypatingu padažu.

Kokia atmosfera „Žalgiryje“ – ar daugiau bendraujate su kitais čia žaidžiančiais užsieniečiais, ar visi drauge?

Kartais taip paprasčiau – aš porą metų praleidau Šiaurės Amerikoje, iš ten atvyko ir Aaronas White’as bei Kevinas Pangosas. Bet šiaip esame viena komanda, visi žaidėjai gana artimi, o lietuviai mums dažnai padeda susitvarkyti buitinius reikalus ir panašiai.

Šarūnas Jasikevičius garsėja kaip itin aistringas treneris. Ar teko prie jo stiliaus prisitaikyti?

Man tai nebuvo naujiena, prieš atvykdamas į „Žalgirį“ buvau matęs varžybų. Jis visai toks pats, kaip anksčiau, kai pats žaidė krepšinį, – toks aistringas ir taip nori laimėti, kad negali to nuslėpti. Turi suprasti, jog tai nėra kas nors asmeniška. Visos jo pastangos skiriamos tam, kad žaistume geriau, taip jis mus skatina ir verčia tobulėti.

Ką tik iškovojai pirmąjį kaunietišką trofėjų – Karaliaus Mindaugo taurę. Ar komandos iškovota pergalė tau svarbiau už asmeninį rezultatą?

Be abejo, taurė priklauso mums visiems. „Žalgiris“ turi nugalėti „Lietuvos rytą“, neturėjome jokio kito pasirinkimo, taigi visi tuo labai didžiuojamės.

Nemažai šurmulio ne tik krepšinio pasaulyje sukėlė amerikiečių brolių Ballų atvykimas į Prienus. Ką manai apie visą šitą reikalą?

Manau, tai gerai. Broliai yra talentingi. Net jei jų tėvas kartais kalba per daug ir ne visiems tai patinka, tai, galų gale, didina krepšinio žinomumą. Jei tai padės Lietuvos krepšinio lygai būti labiau matomai, viskas į naudą.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

zalgiris.lt

instagram.com/toups_33

Axel Toupane kalbino Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys. Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. kovo rubrikoje „Kaunietis“.

Dainiaus Ščiukos nuotr.

 

Mėnesio tema. Pakelti žemės ūkį
Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno kolegijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pastatai išbarstyti visur mieste, o štai Aleksandro...
Mėnesio tema. Skaidrios studijos
Kur reikėtų kreiptis, jei domina perregimos ir trapios medžiagos, kamuoja svajonės ir sapnai apie besilydantį stiklą, o geriausiai jaučiatės...
Mėnesio tema. Žinių bomba Karo muziejuje
Sunku būtų rasti kaunietį, savo albume neturintį nuotraukos šalia išdidžiai prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojus ir praeivius pasitinkančių...
Mėnesio tema. Giedrimo Jeglinsko pasirinkimas judėti
Kaunietis Giedrimas Jeglinskas Krašto apsaugos viceministru tapo prieš beveik dvejus metus. Įspūdingoje jauno žmogaus biografijoje – studijos prestižinėje JAV...
Mėnesio tema. Pakelti žemės ūkį
Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno kolegijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pastatai išbarstyti visur mieste, o štai Aleksandro...
Mėnesio tema. Skaidrios studijos
Kur reikėtų kreiptis, jei domina perregimos ir trapios medžiagos, kamuoja svajonės ir sapnai apie besilydantį stiklą, o geriausiai jaučiatės...
Mėnesio tema. Žinių bomba Karo muziejuje
Sunku būtų rasti kaunietį, savo albume neturintį nuotraukos šalia išdidžiai prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojus ir praeivius pasitinkančių...
Mėnesio tema. Giedrimo Jeglinsko pasirinkimas judėti
Kaunietis Giedrimas Jeglinskas Krašto apsaugos viceministru tapo prieš beveik dvejus metus. Įspūdingoje jauno žmogaus biografijoje – studijos prestižinėje JAV...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia