Mėnesio tema. Maroko poezija Kaune, arba pokalbis su VDU svečiu Mohamed Saki

Vienas iš Frankofonijos mėnesio Kaune akcentų – dvi Frankofonijos šalių literatūrinės popietės, vyksiančios Vytauto Didžiojo universitete. Pirmoji jų – jau kovo 15 d., trečiadienį. Jos metu Bazelio universiteto (Šveicarija) Afrikanistikos studijų programos dėstytojas ir tyrėjas Mohomodou Houssouba pasidalins paskutinės naujienos apie frankofoniškąją Afrikos poeziją.

Kovo 19 d., pirmadienį, antrojoje Frankofonijos šalių literatūrinėje popietėje (abiejų renginių pradžia – 17 val.) Vakarų Bretanės universiteto (Université de Bretagne Occidentale) tyrėjas Mohamed Saki pasakos apie Maroko literatūrą ir pristatys vieną iškiliausių šios šalies kūrėjų ir aktyvistų Abdelatif Laâbi, už savo pažiūras net 10 metų kalintą kalėjime. 1985-aisiais A. Laâbi pasitraukė į Prancūziją.

Maroko literatūra plačiajam skaitytojų ratui Lietuvoje išties nėra artima, tačiau, atrodo, peržengus kalbos barjerą, jokių kitų kliuvinių susitapatinti su kontekstu nebūtų sudėtinga. Už galimybę užduoti keletą klausimų M. Saki dėkojame VDU frankofonijos centro vadovei prof. Aurelija Leonavičienei. Tikimės, toks popietės „anonsas“ paskatins pirmadienio vakarą užduoti ir daugiau klausimų Frankofonijos mėnesio svečiui.

 Mohamed Saki. Asmeninio archyvo nuotr.

Mohamed Saki. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaune kalbėsite apie poetą Abdelatif Laâbi (g. 1942). Kokia buvo Jūsų pažintis su jo darbais? Ar būtent šio autoriaus poezija yra pagrindinis jūsų interesas? Kuo dar domitės?

Pirmąkart apie A. Laâbi išgirdau dar 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai mokiausi mokykloje Kasablankoje. Tuomet žinojau, kad jis buvo politinis kalinys, bet dar nebuvau skaitęs jo tekstų. Jau daug vėliau, studijuodamas Prancūzijoje, susipažinau su jo poezija, laiškais iš kalėjimo ir pirmąja novele.

Mano susidomėjimas šio autoriaus kūryba labiau egzistencinis nei profesinis. Daugelis temų, kurias jis yra palietęs, susiję su man iškilusiais klausimais, į kuriuos yra tekę ieškoti atsakymų. Pavyzdžiui, priklausymas daugiau nei vienai kultūrai ir vertybės, kuriomis aš, kaip žmogus, vadovaujuosi.

Dėstau anglų lingvistiką ir diskurso analizę. Viena mano tyrimo sričių – identiteto, diasporos, egzilio, kreolizacijos klausimai. Šia prasme tai, ką rašo M. Laâbi, man aktualu ir kaip akademikui.

Kuo Maroko literatūros kontekste išskirtinis M. Laâbi?

Postkolonijiniame Maroke jis tapo savotišku intelektualų vedliu. 7-ajame deš. M. Laâbi pradėjo leisti žurnalą „Souffles“, tapusį itin derlingu literatūriniu proveržiu. Žurnale tekstai buvo publikuojami arabų ir prancūzų kalbomis, jis tapo durimis naujai rašytojų kartai, kuriems „Souffles“ suteikė laisvę eksperimentuoti. Žurnalas taip pat nebijojo liesti politinių ir socialinių temų, peržengti konservatoriškas normas ir kolonijinį palikimą, kurti erdvę šiuolaikiškoms, laisvoms idėjoms.

Kaip jau minėjote, A. Laâbi rašo ne tik eilėraščius – tai ir dramaturgija, romanai, literatūra vaikams. Ar šiuose darbuose vyrauja panašios temos, kaip ir poezijoje, ar tai atskiri jo kūrybinės biografijos etapai?

Mano akimis, M. Laâbi kūryba sukasi apie tas pačias temas – fundamentalų gyvenimo grožį ir būtinybę kovoti dėl žmogiškojo orumo išsaugojimo. Žinoma, kiekviena literatūros forma šias temas interpretuoja ir pabrėžia iš skirtingų jo gyvenimo etapų perspektyvų, įtakos turi ir auditorija, į kurią jis konkrečiu atveju kreipiasi.

Jūsų paskaitos Kaune tema – „Abdelatif Laâbi, arba poezija kaip šviesos tvirtovė ir prieglobstis nuo barbariškumo tamsos“. Kas šiuo atveju yra šviesa ir kas – barbarai?

Šviesa – tai humanistinės vertybės, vidinės ir išorinės harmonijos siekimas ir tikėjimas, kad visi žmonės yra broliai ir seserys. Tai idealai, nesugniuždomi kasdien tvyrančio chaoso, anaiptol – jie lyg tvirtovė, padedanti atsilaikyti prieš pesimizmo ir bejėgiškumo viliones. Barbarai savo ruožtu siekia įtvirtinti savo fanatiškas, nelaisvas, aršias idėjas ir ideologijas. Savo religijos vardu jie nori atimti individo laisvę ir terorizuoja mus, kad pasiduotume tam, kas dygsta jų apnuodytose mintyse ir širdyse.

Kiek Maroke ir aplinkinėse šalyse sukuriama frankofoniškoji literatūra aktuali pasaulyje? Ar susidomėjimas auga?

Terminas „frankofoniškoji literatūra“ sulaukia nemažai kritikos ir yra perkainojamas. Daug rašančiųjų prancūziškai, bet neturinčių prancūziško kraujo, kaip M. Laâbi, mieliau renkasi terminą „pasaulio literatūra“. Būdvardis „frankofoniškas“ turi politinio, institucinio prieskonio.

Nepaisant terminų, šios literatūros sklaida auga, nes ji kuriama šalyse, kuriose didelis gimstamumas. Tai – Afrikos šalys ir Magribas (Alžyras, Marokas, Tunisas).

Kokios žinutės, aptinkamos šiuolaikinėje Maroko literatūroje, yra aktualiausios?

Maroko literatūra – itin kaleidoskopiška. Ji rašoma arabų, prancūzų, berberų kalbomis. 7-8 deš. buvo siekiama, kad Maroko literatūra taptų matoma Arabų šalių ir pasaulio kontekste, ji buvo įrankis, padėjęs atkurti šalies praeitį, kurios svarbą ir įvairovę buvo sumenkinusi kolonijinė patirtis.

Šiandien berberų literatūroje vyrauja savęs įtvirtinimo siekimas, arabų ir prancūzų kalbomis rašomuose tekstuose vyrauja lyčių santykių, egzilio, socialinių ir politinių Maroko visuomenės transformacijų temos.

Kaip manote, kurie A. Laâbi kūrybos niuansai galėtų būti artimiausi lietuviams, Šiaurės Europai?

Manau, rezistencijos tema su Lietuvos publika galima kalbėti tiesiogiai. Tai pasipriešinimas jėgoms, kurios bando tave sugniuždyti ir ištrinti tavo egzistencijos pėdsakus. Jėgoms, apakintoms arogancijoms ir neįvertinančioms stiprybės, kylančios žmonėse, kurie nebijo ginti savo identiteto, paveldo, dvasinio vientisumo ir teisės būti laisviems. Iš to, kiek žinau apie lietuvių istorinę patirtį, kultūrinė rezistencija, kalbos išsaugojimas ir identiteto fortifikacija yra artimos tam, apie ką rašo A. Laâbi: privalome priešintis bet kokiai nusavinimo formai, nes rezistencija visuomet grindžia kelią į visišką orumą.

Ar literatūra pajėgi atlikti tai, ko nesugeba žiniasklaida ir politikų debatai, tai yra, suartinti kultūras?

Manau, kad literatūra ir menas gali padėti mums suvokti skirtumus ir panašumus tarp kultūrų, taip pat – parodyti, kad iš esmės kiekvienas pasaulio žmogus nori būti laimingas, kovoja prieš įvairias dominavimo formas ir siekia būti su tais, kuriuos myli. Literatūra ir menas – tai langai į žavingą įvairovę, tai – penas mintims, galintis įkrėsti proto širdims. Tai būdas suprasti, kokie skirtingi ir tuo pačiu panašūs esame, ir kad mūsų skirtumai neįveikiami tiek, kiek leidžiame jiems būti neįveikiamiems.

Mohamed Saki paskaita „Abdelatif Laâbi, arba poezija kaip šviesos tvirtovė ir prieglobstis nuo barbariškumo tamsos“ vyks kovo 19 d., 17 val., VDU daugiafunkciniame centre, V. Putvinskio g. 23, 102 auditorijoje.  Prancūzų kalba skaitoma paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą.

Daugiau apie Frankofonijos mėnesį Kaune

Mohamed Saki kalbino Kotryna Lingienė
© Kaunas pilnas kultūros

28 „Kaunas Jazz“ metai su Jonu Juču (interviu)
Neatsiejamas nuo Kauno, pavasario, Laisvės alėjos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio, S. Daukanto gatvės ir daugelio kitų erdvių. Sinagoga,...
Pokalbis su kasdienybės estetikos tyrinėtoja Deveny Faruque
„Šiandien įrašiau garsus, sklindančius iš lauko pro pravirą langą. Stovėdama prie lovos, girdėjau tik paukščių čiulbėjimą, o, priėjus prie...
Mėnesio tema. Trečiasis prancūzas Lietuvoje
„Kalbėkime lietuviškai, o jei negalėsiu atsakyti, bandysiu angliškai, prancūziškai, vokiškai arba rankomis“, – vos prisėdęs kavinėje „Galeria Urbana“ iškart...
Mėnesio tema. Anne-Marie Goussard: „Tęsiame jau labai seną istoriją“
Anne-Marie Goussard jau turbūt nebesuskaičiuotų, kelintas jos apsilankymas Kaune buvo kovą, kai ji viešėjo Frankofonijos mėnesio renginiuose. „Manau, tai...
28 „Kaunas Jazz“ metai su Jonu Juču (interviu)
Neatsiejamas nuo Kauno, pavasario, Laisvės alėjos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio, S. Daukanto gatvės ir daugelio kitų erdvių. Sinagoga,...
Pokalbis su kasdienybės estetikos tyrinėtoja Deveny Faruque
„Šiandien įrašiau garsus, sklindančius iš lauko pro pravirą langą. Stovėdama prie lovos, girdėjau tik paukščių čiulbėjimą, o, priėjus prie...
Mėnesio tema. Trečiasis prancūzas Lietuvoje
„Kalbėkime lietuviškai, o jei negalėsiu atsakyti, bandysiu angliškai, prancūziškai, vokiškai arba rankomis“, – vos prisėdęs kavinėje „Galeria Urbana“ iškart...
Mėnesio tema. Anne-Marie Goussard: „Tęsiame jau labai seną istoriją“
Anne-Marie Goussard jau turbūt nebesuskaičiuotų, kelintas jos apsilankymas Kaune buvo kovą, kai ji viešėjo Frankofonijos mėnesio renginiuose. „Manau, tai...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia