Karšta! Diskusijos dėl viešųjų erdvių Antrojoje sostinėje

Viešųjų erdvių pokyčiai mūsų miestuose tampa priežastimi vis įnirtingesniems visuomenės nuomonių mūšiams. Šalyje, kur piliečiai tokiomis temomis plačiau gali pasisakyti vos nepilną trisdešimtį metų, tai yra labai sveikintina.

„Anais“ laikais diskusijos dažnai vykdavo už uždarų durų, nors kažkiek laisvosios polemikos pasitaikydavo ir spaudoje. Vis dėlto dažniausiai bet kokia kritika ir net ekspertų pasisakymai spaudoje būdavo slepiami po eufemizmais, tokiais kaip „dar pasitaikantys trūkumai“. O kokia situacija buvo Vasario 16-osios Lietuvos Respublikos faktinėje sostinėje? Viešosios erdvės nebuvo plėtotos labai nuosekliai: tai labiau ne autoritarizmo atgarsiai, bet profesionalių planuotojų bei finansinių išteklių trūkumas. Spaudoje pasitaikydavo nemažai kritikos, be to, net ir administraciniu lygmeniu diskusijos kartais vykdavo tokios įnirtingos, kad užsitęsdavo po keletą metų.

Sostinei, visų pirma, reikėjo pagrindinės reprezentacinės erdvės, kuri negalėjo išsitekti tuometėje Rotušės aikštėje. Nors pastaroji tokią funkciją turėjo dar nuo XIX a., kai iš čia buvo iškeltas turgus, nei jos dydis, nei jos sąsajos su vietine valdžia, nei jos to meto estetinė būklė nebuvo tinkami čia egzistuoti pagrindinei visos šalies erdvei. Trečiojo dešimtmečio pradžios Rotušės aikštė atspindėjo ir viso pocarinio Kauno būklę: sausuoju metų laiku čia skraidė dulkių kamuoliai, o kartu su žmonių srautu čia vaikščiodavo ir ožkos. Tiesa, vėliau ji buvo sutvarkyta, tačiau iki pat 1940 m. čia taip ir nebuvo lemta atsirasti Vaižganto sumanytai Valančiaus skulptūrai.

Karikatūra apie vietos Rotušei paieškas, Kuntaplis, 1938.12.04, p.1

Karikatūra apie vietos Rotušei paieškas, Kuntaplis, 1938.12.04, p.1

Vienybės aikštės svarbą nulėmė du faktoriai: cariniame miesto plane čia numatyta ir jau egzistavusi erdvė, kurioje veikė arklių rinka, be to, buvusiame Rusijos armijos pėstininkų maniežo pastate bei buvusioje cerkvėje jau 1921 m. įkurdintas karo muziejus. Todėl jau 1922 m. pradžioje buvo surengtas pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje architektūrinis konkursas šiai aikštei išplanuoti. Būtent šio konkurso dokumentuose įrašytas reikalavimas, kad Vienybės aikštė kartu su Karo muziejaus sodeliu sudarytų vientisą erdvę, nulėmė viso kvartalo ateitį. Pats Vienybės aikštės sutvarkymas atspindėjo tendencijas, vyravusias visą trečiąjį dešimtmetį, – aikštes buvo tiesiog bandoma apsodinti augmenija, neieškant kitokių sprendimų. Tai susilaukdavo nemažai prastų nuomonių iš kai kurių inteligentijos atstovų, kurie pasigesdavo aikštės panaudojimo logikos. Dažnai būdavo pastebima, kad žiūrima tik žalumos, ir būdavo pasigendama net elementarios švaros – trečiojo dešimtmečio viduryje Nepriklausomybės aikštė buvo virtusi šiukšlynu. Taisytis ši situacija pradėjo tik po 1926 metų, pagerėjus visos šalies finansinei būklei bei pradedant nusistovėti bendrajam estetikos suvokimui.

Bent jau iš pradžių Vienybės aikštės vaidmuo turėjo būti laikinas. Naujojo miesto plano bendraautoris architektas Antanas Jokimas numatė pagrindinę valstybės erdvę daryti būtent Santakoje, motyvuodamas šios vietos svarba ir sąsajomis su visais svarbiausiais miesto istoriniais įvykiais. Aplink apskritą aikštę čia turėjo atsirasti monumentalūs pastatai ir paminklai, žymėję valstybingumą. Vis dėlto tai būtų atsiėję brangiai, nes, be kita ko, Santaką reikėjo apsaugoti ir nuo ją dažnai užliedavusių potvynių. Galutinai nusprendus naująjį muziejų kompleksą statyti senojoje vietoje, centrinis Vienybės aikštės vaidmuo turėjo būti užfiksuotas ir ateinančioms kartoms.

1.Santakos aikštė, numatyta P. M. Frandseno ir A. Jokimo Kauno miesto plane, 1923 m.

Santakos aikštė, numatyta P. M. Frandseno ir A. Jokimo Kauno miesto plane, 1923 m.

Pirmasis Ąžuolyno projektas, pradėtas vykdyti 1935 m., susilaukė nemažai kritikos dėl neteisingai sudėliotų darbų prioritetų bei netinkamo infrastruktūros išdėstymo. Pavyzdžiui, žymus to meto miškininkas Jonas Kuprionis itin neigiamai atsiliepė apie parko įrengimą prieš tai nesutvarkius parko drenažo sistemos – anot jo, net vaikų žaidimų aikštelė buvo numatyta baloje. Taip pat užkliuvo „nenatūralus“ takų tinklas, kuriame, be kita ko, buvo numatyti ir specialūs keliai, skirti jodinėti. Neigiami atsiliepimai rekonstrukcijos atžvilgiu pasirodė teisingi: parkui papildomo populiarumo jie nepridėjo, o jau po kelerių metų įrengti takai buvo apžėlę ir reikėjo sudaryti naują sutvarkymo projektą. Dalinai spėtame įgyvendinti 1938 m. parengtame antrajame projekte buvo numatyta kur kas racionalesnė, kartu ir natūralesnė parko tvarka.

Viena iš labiausiai pamėgtų tarpukario kauniečių poilsio vietų buvo Mickevičiaus slėnis, traukęs miestiečius savo išraiškinga aplinka, kontrastavusia su Ąžuolyno lygumomis. Todėl nenuostabu, kad tiek spaudoje, tiek miesto tarybos posėdžiuose buvo labai abejojama mintimi dalį jo atiduoti steigiamai Zoologijos sodo akcinei bendrovei. Be to, pagrindiniai priešininkų argumentai buvo kvapinė tarša bei, palyginti, nedidelė ir neperspektyvi plėtrai vieta. Prieš priimant sprendimą 1938 m. žvėryno reikmėms išnuomoti dalį slėnio 36 metų laikotarpiui, pagrindiniai reikalavimai buvo įrengti narvus, pagerinančius parką ir nežalojančius slėnio charakterio, be to, turėjo būti raštiškai pasižadėta sukontroliuoti blogus kvapus.

Kadangi miesto savivaldybė turėjo, palyginti, nedaug laisvos žemės, nenuostabu, kad, prireikus statyti naują viešojo pobūdžio pastatą, būdavo svarstomos viešosios erdvės. Labiausiai nesisekė Ąžuolynui: jo natūralų ryšį su Vytauto parku nutraukė Fizinio auklėjimo rūmų kompleksas. Tai sukėlė nemažą pasipiktinimą visuomenėje dėl parko mažinimo. Svarstant, kur turėtų atsirasti Klinikų kompleksas, vienais realiausių pretendentų buvo Petro Vileišio aikštė ir Parodos aikštė (Mažasis Ąžuolynas aplink dabartinę viešąją biblioteką). Kai kurie miesto tarybos nariai netgi agitavo šiai reikmei paaukoti Vytauto parką: ne tik dėl centrinės lokacijos, bet ir dėl sveikimą skatinsiančios gražios vietos. Įdomu, kad vieta, kur galiausiai klinikos atsirado, buvo matoma kaip mažiausiai tinkamas scenarijus.

1.Tautos šventė Vileišio aikštėje, 1929 m., © Vytauto Didžiojo karo muziejus

Tautos šventė Vileišio aikštėje, 1929 m., © Vytauto Didžiojo karo muziejus

Vileišio bei Parodos aikštės taip pat buvo svarstomos kaip realūs variantai ir naujajai miesto rotušei statyti. Vis dėlto ir šį kartą nugalėjo stovykla su kur kas mažiau viešąsias erdves žalojančiais siūlymais: buvo linkstama prie sprendimo pastatą įkurti tuomečiame uosto rajone (netoli dabartinės „Circle K“ degalinės), palei krantinę esančiuose kvartaluose išplanuojant didelį viešojo pobūdžio parką. Dėl pačios Vileišio aikštės nebuvo nusistovėjusio sutarimo: vieni valdžios atstovai čia matė pagrindinę Žaliakalnio poilsio aikštę, kiti parką, treti sporto kompleksą, o krašto apsaugos atstovai, be abejo, norėjo ją palikti kaip atvirą erdvę kariuomenės paradams bei treniruotėms.

Sistemingo požiūrio į viešąsias erdves nebuvimas atsispindėjo ir statant paminklus: diskusijos dėl vietos Dariaus ir Girėno paminklui užsitęsė ne vienus metus. Viena iš siūlomų buvo Geležinkelio stoties aikštė, kuri paminklą inicijavusiems Lietuvos aviatoriams pasirodė pati netinkamiausia dėl to, kad „su senstančio susisiekimo (gelžkelių) centru deharmonizuotų moderniškiausio susisiekimo simbolis – paminklas“. Dėl paminklo vietos parinkimo spaudoje buvo netgi išpublikuota anketa, į kurią galėjo atsakyti visi norintys. Galiausiai buvo pasirinkta vieta L. Sapiegos gatvės ašyje, bet, sukritikavus ją, nuspręsta paminklui pasirinkti Ąžuolyno prieigas.

Kur kas nuoseklesnis viešųjų erdvių plėtojimo etapas turėjo prasidėti po 1938 m., kai į miesto Statybos skyrių buvo priimtas miesto planuotojas Jonas Kova-Kovalskis, pradėjęs sistemingai dirbti ne tik su naujuoju miesto planu, bet ir turėjęs aiškią miesto vystymo viziją. Nors beveik visų jo darbų nebuvo spėta įgyvendinti, bet būtent tai buvo lūžio taškas: visuose rajonuose turėjo atsirasti sutvarkytų aikščių ir skverų, pradėta vykdyti sporto aikščių įrengimo strategija, numatytas ne vienas naujas parkas, o buvę didieji miesto parkai turėjo būti sujungti į vieningą žaliąją poilsio sistemą.

Paulius Tautvydas Laurinaitis
Tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. sausio nr. rubrikoje „Kaunas – UNESCO dizaino miestas“

creative_city_kaunas_lt-01 (2)

Nauji „It’s Kaunastic“ serijos žemėlapiai kviečia tyrinėti Kauno modernizmą ir gatvės meną
Trečius metus vystoma nemokamų Kauno miesto žemėlapių linija „It’s Kaunastic“ pasipildė dviem naujais gausiai iliustruotais leidiniais. Turizmo informacijos centre...
Kauno architektai. Laisvė, rokenrolas ir Sąjūdis (nuotraukų galerija)
„Nematantis dešimt metų į priekį negali savęs vadinti architektu“, – yra sakęs Frankas Lloydas Wrightas. Vienas iš pirmųjų tabu,...
Europos paveldo metams įprasminti Kaune – modernizmui dedikuoti renginiai
2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant Europos kultūros paveldą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo...
Kaip pabėgti nuo krizės, arba Dizainas laimei tarpukariu
Šiandien, atvykus gyventi ir dirbti į Kauną, susirasti padoriai atrodantį būstą už sąlyginai nedidelę kainą nėra sunku. Tačiau prieš...
Nauji „It’s Kaunastic“ serijos žemėlapiai kviečia tyrinėti Kauno modernizmą ir gatvės meną
Trečius metus vystoma nemokamų Kauno miesto žemėlapių linija „It’s Kaunastic“ pasipildė dviem naujais gausiai iliustruotais leidiniais. Turizmo informacijos centre...
Kauno architektai. Laisvė, rokenrolas ir Sąjūdis (nuotraukų galerija)
„Nematantis dešimt metų į priekį negali savęs vadinti architektu“, – yra sakęs Frankas Lloydas Wrightas. Vienas iš pirmųjų tabu,...
Europos paveldo metams įprasminti Kaune – modernizmui dedikuoti renginiai
2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant Europos kultūros paveldą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo...
Kaip pabėgti nuo krizės, arba Dizainas laimei tarpukariu
Šiandien, atvykus gyventi ir dirbti į Kauną, susirasti padoriai atrodantį būstą už sąlyginai nedidelę kainą nėra sunku. Tačiau prieš...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia