Šimtas metų, šimtas kartų ir šimtas idėjų Kaunui ir Kauno rajonui

 Šimtas – skaičius, šiemet virtęs itin populiariu simboliu, kuris, atrodo, gali būti įkvėpimu ir labai netikėtiems, su Nepriklausomybės aktu iš pažiūros mažai susijusiems projektams. Pavyzdžiui, stovyklai, kurios pavadinimas – „100 pirmų kartų“. Ją Kaune ir Kauno rajone liepos 7-15 dienomis organizuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda, stovykla – jaunimo programos „Kylantis Kaunas“ dalis. Apie ateitį vaikystei skirtame praėjusių metų liepos numeryje papasakojusi programos kuratorė Vaida Venckutė-Nagė šįkart į susitikimą atsivedė „Kaunas 2022“ praktiką atliekančią Indrę Aleksandravičiūtę. Klausantis dviejų greitakalbių atrodė, kad stovykla jau visai čia pat. Ir norėjosi būti tuo laiminguoju vienu iš šimto.

Merginos, šimtas pirmų kartų – šimtui dalyvių, tiesa? Kaip tarp jų patekti? Žodis „stovykla“ sufleruoja, kad renginys nebus skirtas tik jau Kaune gyvenantiems žmonėms…

Vaida: Stovyklos pavadinimas dedikuotas Šimtmečiui, bet ne tiesiogiai – norime kalbėti ne tik apie praėjusius šimtą metų, bet ir apie tai, kas mūsų laukia, taip pat apie šimtus pirmų patirčių, kurios užklumpa bet kurį jauną žmogų bet kuriame mieste ar valstybėje. Kviečiame jaunimą nuo 18 iki 27 metų, taigi ir vyresniųjų klasių moksleivius, ir studentus, ir šiaip daugiau laiko turinčius, iš viso pasaulio, iš kitų Europos kultūros sostinių, Šimtmetį švenčiančių šalių, užsienio lietuvių bendruomenių – atrasti Kauną ir Kauno rajoną, naujus kontaktus, paminti stereotipus. Stovyklos programą rengti padeda jau „Kauno iššūkio“ programoje dalyvaujantys jaunieji kauniečiai. Kiek tokių bus tarp stovyklautojų, kol kas sunku pasakyti – nenustatėme kvotų. Atrankoje dalyvauti gali visi norintys, reikia įvykdyti užduotis, o tuomet jau komisija spręs, kas atvyks.

Indrė: Manau, kauniečių ir iš čia kilusių tikrai bus nemažai – jie puikiai jaučia miestą, tereikia sužinoti, ar yra pakankamai motyvuoti. Apskritai ieškosime tokių jaunuolių, kurie nori turėti įtakos savo miesto kūrime – nebūtinai Kauno. Užduotys, kurias reikia įvykdyti registruojantis, leidžia atsiskleisti kaip šiuolaikiškiems šiuolaikinio miesto žmonėms.

Pirmi_kartai_20180128_001

Kur gi vyks visi tie pirmi kartai?

Vaida: Stovyklautojai gyvens Kaune, visi vienoje vietoje, kiekvieną dieną vyksime vis į kitą Kauno rajono gyvenvietę. Kiekviena diena turės savo temą, atitinkančią „Kaunas 2022“ programas – atmintis, modernizmas, dizainas laimei, miesto mitas, bendruomenės… Jau nuo praėjusių metų su kitais programų kuratoriais važinėjame po Kauno rajoną, jo gyventojams pristatome savo veiklas ir drauge galimybes jiems. Pavyzdžiui, Kačerginės bendruomenė iškart po susitikimo parašė „Modernizmo ateičiai“ koordinatoriui Žilvinui Rinkšeliui, labai konkrečiai išsakė savo lūkesčius, čia rengsime renovacijos dirbtuves. Kulautuvoje darbuosis „Atminties biuras“. Visa kita suplanuosime netrukus, mums svarbu kuo platesnė stovyklos geografija, kad ir atvažiavusiems būtų įdomiau, ir rajonas pajustų didesnį poveikį. Vietovės iš tiesų labai skirtingos! Pati iki šiol to nesuvokiau – koks Kauno rajonas didelis ir įvairus.

O pačiame Kaune kas vyks?

Vaida: Čia vyks savaitgalio programa, uždaromasis festivalis, skirtas visiems norintiems – didelė šventė, kurios programą kurs ir stovyklos dalyviai. Toks yra bendras visų „Kaunas 2022“ programų tikslas – kad kiekvienas įsitrauktų į programos kūrimą.

Turbūt ne visi Kauno rajono gyventojai tikri, kuo „Kaunas 2022“ jiems gali būti naudingas?

Vaida: Tikrai taip, kelias ilgas, bendruomenės įvairios, kaip ir jų iššūkiai. Visa tai iš pradžių turime suvokti ir tik tuomet kartu nuspręsti, ką galime pasiūlyti, o ne primetinėti tai, ką sugalvojome komandos viduje. Žmogiškasis santykis labai svarbus. Todėl stovyklos dalyviai kasdien bendraus su gyventojais. Tik tokiu būdu, kai žmonėms leidi prieiti vienam prie kito ir pasikalbėti, įmanoma susidoroti su iššūkiu. Pokytis visuomet yra procesas, jis negali įvykti greitai. Kiekvienas turi surasti savas temas, savaip išsilieti.

Pirmi_kartai_20180128_002

Girdisi ir prieštaringų naujosios Kauno vizijos vertinimų, dažnu atveju neigiamame kontekste linksniuojama pati frazė „kultūros sostinė“. Ar turite tikslą neigiamas nuomones pakeisti?

Indrė: Nuomonę juk gali pakeisti tik rodydamas rezultatą. Kol mes tik pradedame, sunku vertinti, ar tai kritika, ar tiesiog nusistatymas.

Vaida: Būtent – neigiamas nusiteikimas dažnai kyla iš nežinojimo. Bijai to, ko nepažįsti. „Kaunas 2022“ tikslas – atverti žinojimą per diskusijas, dialogus. Į mūsų renginius susirenka labai įvairi auditorija, vieni palaiko, kiti nusiteikę skeptiškai. Neturime tikslo, kad visi būtų patenkinti. Kai yra konfrontuojančios, diskusinės pozicijos, tuomet įmanomas ir realus pokytis.

Vaida: Stovykla bus tarptautinė todėl, kad norime pažiūrėti į Kauną iš kitų perspektyvų, per kitokias patirtis, negirdėtas istorijas, miestus. Būsime Europos kultūros sostinė, ne Lietuvos, tad tarptautinis kontekstas mums būtinas. Tikime, kad jis padės susikalbėti ir viduje. O čia mums labai padeda Indrė, kaip Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovė.

Indre, koks tavo kelias iki „Kaunas 2022“?

Indrė: Iš Kauno baigusi mokyklą išvykau studijuoti į Daniją, įstojau į Lietuvių jaunimo sąjungą, tapau jos valdybos nare, tada – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS), joje dirbu su viešaisiais ryšiais. Taip ir susitikome su Vaida, pasikalbėjome apie Kauną ir kultūros sostinės projektą. Kaip tik ieškojau, kur atlikti praktiką. Į Daniją grįšiu baigti studijų, vėliau – nežinau, bet atrodo, kad 2021-2022 metais gyvensiu Kaune. Galima sakyti, testuosiu save, ar noriu čia grįžti visam laikui.

Vaida: Indrės kvietimu dalyvavau kalėdiniame PLJS susitikime Vilniuje. Ten išgirdau, galima sakyti, bendrą skaudulį – visi tik ir klausia, kada jie grįš, bet grįžti dažnam nėra kur, nes nebėra, kas laukia. Viską reikia kurti iš naujo. Man tai buvo lyg praregėjimas – nėra taip paprasta grįžti!

Pirmi_kartai_20180128_003

Turbūt, pradėjus praktiką, Indrei nekilo klausimų, prie kurios programos prisijungti?

Indrė: Na, aš visą parą dirbu su jaunimu, tai mano laisvalaikio pagrindas ir gyvenimo būdas. Va, šiąnakt įsikūrė lietuvių sąjunga Vašingtone ir Baltimorėje! Taigi „Kaunas 2022“ veiklos sritis pati pas mane atėjo.

Vaida: Su Indre ir Vladu Oleinikovu, PLJS pirmininku, buvome susitikę rudenį,  jau tuomet diskutavome, kaip pasaulio lietuvių jaunimą įtraukti į „Kaunas 2022“. Tai mums labai svarbi auditorija, taip pat norime dalintis jų veiklomis – Lietuvoje jos neretai praleidžiamos pro akis. Šie žmonės jaučia Europos ir pasaulio pulsą, taigi gali kritišku žvilgsniu įvertinti, ką veikiame mes. Be jaunimo juk negalime sukurti įdomios jaunimui sostinės!

Indre, susikursi savo svajonių programą, ar ne?

Indrė: Na, taip, svarbu vis atšviežinti savo komandą, juk tai jaunesnieji pasako mums, kas po metų bus nebeaktualu, į ką nebeverta fokusuotis. Bekurdama idėjas, ką čia būtų galima nuveikti, tai darau ir sau, ir savo draugams, ir galvoju apie jaunesnius už save.

Pakalbėkim dar apie tą apvalų skaičių. Lietuvos šimtmetis. Ką labiausiai norisi švęsti ir kaip?

Vaida: Turime įvertinti, ką mes nuveikėme per tuos šimtą metų, išmokti pamokas ir pagalvoti, kur iš tos patirties norime nueiti. Man šimtmetis – tai bagažas, kurį turiu išmokti vertinti. Momentas, žinoma, simbolinis, nes kasdienybėje juk nesėdi ir negalvoji apie tokius dalykus, tad kodėl to momento neišnaudojus tikslingai, ne tik tam, kas buvo, bet ir tam, kas bus?

Indrė: Man tai yra proga susitikti, kurti naują perspektyvą. ŽIūrėti į ateinantį šimtą. Pasaulyje tai jau vyksta, pasaulio lietuviai jau švenčia ir projektuoja. Lietuva juk yra ten, kur esi.

Pirmi_kartai_20180128_005

Užsienyje gyvenantiems lietuviams Šimtmetis gal net aktualesnis?

Indrė: Sakyčiau, kad tikrai taip. Žinau, kad neseniai įsteigta ne viena lituanistinė mokyklėlė. Po Nepriklausomybės atkūrimo, kadangi tai buvo daugelio jų tikslas, apsnūdusios bendruomenės prabunda. Šimtmetis – gera proga atkusti. Renginių daug, prisimenama istorija. Pati išvykusi daugiau susikoncentravau į tai, kas man yra Lietuva, tiek daug apie ją sužinojau, kad Šimtmetį matau visur ir noriu jį švęsti. Šis skaičius suvienija, atkuria vėl veikti. Tai nuostabu!

Ar danai žino ką nors apie tai?

Indrė: Turime fantastišką ambasadorę Gintę Damušytę, Amerikos lietuvę. Ji daug daro, kad ta žinia sklistų. Danijos lietuvių jaunimo sąjunga organizuoja milžinišką Lietuvių dienų renginį, traukiame danų auditoriją. Turbūt kiekvienas lietuvis, kuris yra Danijoje, yra Šimtmečio ambasadorius. Žinia plinta.

O, pavyzdžiui, Amerikos lietuviai Dainų šventės laukia kaip svarbiausio gyvenimo renginio! Liaudies kultūra jiems tikrai yra labai svarbi. Daugelis jų šiemet pirmąkart lankysis Lietuvoje, Jie kalba lietuviškai, žino tradicijas, bet amerikiečių sąmonėje Lietuva vis dar tarpukarinė, senelių gimtinė. Mes net ne visus žodžius bežinome, kuriuos Amerikos lietuviai vartoja. Jie mus, gimusius Lietuvoje, moko šokių ir dainų! Pavyzdžiui, yra sukurta lietuviškų liaudies dainų žodžių programėlė „Dainorėlis“. Ir ji tikrai populiari!

Tokių dalyvių lauksite ir stovykloje?

Choru: Taip!

O ką, beje, jie išsiveš namo? 

Vaida: Jei kalbėti konceptualiai, mes tikimės, kad tai bus naujos patirtys ir temos, o visų svarbiausia – nauji kontaktai. Siekiame, kad jie susikurtų tinklą, kad ši stovykla būtų tik įžanga. Taip, ji vyks ir ateinančias vasaras iki 2022-ųjų, bet ir ne stovyklos rėmuose juk galima bendrauti ir bendradarbiauti. Kad ir per atstumą. Kaunas šiuo atveju bus kaip tinklas, kur stovyklaustojai užmegs kontaktus ir ras idėjų kurti ir savo miestuose.

Ar 2022-aisiais stovykloje bus 2022 dalyviai? O gal augimas neplanuojamas?

Vaida: Cha, paraiškoje įrašėme 2000. 22 tikrai galime pridėti. Visgi ne kiekyje esmė. Tikiuosi, kad dalis pirmosios stovyklos dalyvių taps jos kūrėjais ateityje, taigi grįš ir privilios naujų žmonių. Kiek augsime, priklausys nuo poreikio.

Stovyklos organizatoriai jau laukia anketų, jas atsiųsti reikia iki kovo 5-osios. Visa informacija čia: kaunas2022.eu.

Pašnekoves kalbino Kotryna Lingienė
Donato Stankevičiaus nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. vasario rubrikoje „Kaunas 2022“

Choreografas Jacob Bray. Apie patirtis, kurios nuspalvina mūsų laiką
Nors pati Kauno bienalė suplanuota 2019-ųjų vasarą, jos komanda jau kviečia į pirmosios tarptautinės „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingų kilimų“)...
„GM Gyvai“. Dvylika metų kosmose
Muzika iš esmės, muzika su šaknimis, virš ne tokių ir senų žemėlapyje subraižytų sienų pakilusi – arba iki jų...
Iš Kauno į Niujorką ir atgal – nuo „Meno parko“ iki „Sla307“  (interviu)
#, arba „hashtag“ pavadinta birželio 29 d. atidaryta ir iki liepos 28-osios veiksianti trijų galerijos „Meno parkas“ atstovaujamų menininkų...
Vasarojančiame Kaune – apie paveldą, plastikinius langus ir Eritrėjos sostinę  
Birželio 25-29 dienomis Kaune, istoriniame „Pienocentro“ pastate ir keturiuose netoliese esančiuose kvartaluose plušėjo tarptautinė paveldo ir architektūros studentų bei...
Choreografas Jacob Bray. Apie patirtis, kurios nuspalvina mūsų laiką
Nors pati Kauno bienalė suplanuota 2019-ųjų vasarą, jos komanda jau kviečia į pirmosios tarptautinės „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingų kilimų“)...
„GM Gyvai“. Dvylika metų kosmose
Muzika iš esmės, muzika su šaknimis, virš ne tokių ir senų žemėlapyje subraižytų sienų pakilusi – arba iki jų...
Iš Kauno į Niujorką ir atgal – nuo „Meno parko“ iki „Sla307“  (interviu)
#, arba „hashtag“ pavadinta birželio 29 d. atidaryta ir iki liepos 28-osios veiksianti trijų galerijos „Meno parkas“ atstovaujamų menininkų...
Vasarojančiame Kaune – apie paveldą, plastikinius langus ir Eritrėjos sostinę  
Birželio 25-29 dienomis Kaune, istoriniame „Pienocentro“ pastate ir keturiuose netoliese esančiuose kvartaluose plušėjo tarptautinė paveldo ir architektūros studentų bei...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia