Įsimintiniausias 2017 m. Kauno menininkas Gintaras Balčytis: „Šiek tiek nustebau“

Įsimintiniausias 2017 m. Kauno menininkas į susitikimą su mumis nė trupučio nevėluoja ir jame užtrunka ilgiau, nei galėtų. Jau atsisveikindamas prisimena, kad galėtų dar šį tą parodyti, ir netrukus iš lifto išnyra su… fasado detale rankoje. Žvelgiant į specialiai Kauno autobusų stoties fasadui suprojektuotos ir pagamintos detalės pjūvį akys projektuoja padangų vėžes sniege. O tai jau beveik architektūrinė poezija, tiesa?

Jau turbūt supratote, kad kalbamės su praėjusią vasarą Kauno metų architektu (PILOTAS.LT) išrinktu, su kolegomis iš „Dviejų grupės“ Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija bei Aplinkos ministerijos apdovanojimu už geriausią negyvenamąjį pastatą apdovanotu GIntaru Balčyčiu. Proga ir vėl šventiška – Įsimintiniausio 2017 m. Kauno menininko titulas apdovanojimuose, kuriuos tradiciškai surengė Kauno menininkų namai. Į šį titulą taip pat pretendavo tapytojai Povilas Ramanauskas ir Rosanda Sorakaitė bei operos solistas Liudas MIkalauskas. Pastarasis surinko daugiausiai publikos balsų, o Gintarą Balčytį įsimintiniausiu įvardino komisija. Šią sudarė menotyrininkė Linara Dovydaitytė, menininkas ir POST galerijos direktorius Andrius Pukis, muzikologas Edvardas Šumila bei architektūrologė Jūratė Tutlytė.

Sveikiname, Gintarai. Kaip jaučiatės tapes įsimintiniausiu menininku Kaune?

Įvertinimo sulaukti, aišku, visuomet džiugu. Žinoma, šiek tiek nustebau, nes architektūra nėra ta sritis, kuri visuomenėje būtų laikoma dideliu menu. Ji sukelia prieštaravimų, nemažai įvykių, taip pat ir Kaune, iš dalies su šia sritimi susiję. Gatvių, aikščių tvarkymas – tai daugiau konflikto, nei meno sritis.

Kaip manote, ar faktas, kad ne tapytojas, aktorius, o architektas šiemet išinktas įsimintiniausiu, prisidės prie visuomenės suartėjimo su architektūra?

Kartais ir pats susimąstai, kas ta architektūra. Ar tai techninis mokslas, ar menas, ar šiaip statyba? Saviraiška? Aišku, man, kaip architektui, džiugu ir svarbu, kad žmonės pradeda pastebėti, šiuo atveju, teigiamus architektūros pokyčius. Dažnai ši sritis priimama kaip nekilnojamasis turtas, ypač jei nėra daug puošybos, dominuoja stiklas – tuomet pastatas laikomas dėže, apie architektūrą lyg nėra ką ir kalbėti. Taigi šiuo atveju, gavęs tokį apdovanojimą, tikrai pasijauti menininku. Ir tai prideda tikėjimo, kad žmonėms gyvenimo aplinka, jos grožis, funkcionalumas yra svarbūs.

Susitikome jūsų ir kolegų architektūros studijos „Dviejų grupė“ (projekto autoriai – Gintaras Balčytis, Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras ir Paulius Vaitiekūnas, – red. past.) projektuotoje Kauno autobusų stotyje, ką tik atšventusioje pirmąjį savo gimtadienį. Būtent už šį projektą Jums ir suteiktas Įsimintiniausio menininko titulas. Akivaizdu, kad projektas veikia ir yra lankomas ne tik dėl pagrindinės savo funkcijos, bet ir dėl čia nuolat vykstančių renginių. Ar apie tai, kad rekonstruojama stotis įgys papildomą funkciją, teko galvoti dirbant?

Tai, kad čia vyksta koncertai, spektakliai, rodomas kinas, mane ir džiugina, ir stebina. Džiugina todėl, kad mūsų suprojektuota erdvė, pasirodo, rado naują paskirtį, tapo multifunkcine. Man tai netikėta.

Greičiausiai tai susiję su meno, kaip reiškinio, supratimu. Ši sąvoka keičiasi, ribos, apibrėžiančios, kas yra menas, jau beveik išsitrynė. Nebesvarbu, ar turi menininko diplomą, svarbu, ką darai, ar tai įdomu žmonėms, ar veikia.

Žinote, projektavimo stadijoje buvo įvairių kalbų – pavyzdžiui, kad čia tiesiog prekybos centras. Taip, komercinė veikla čia vyksta, bet ji nėra pagrindinis akcentas ar svarbiausia paskirtis.

Nežinau, kaip dažnai Jums tenka į stotį užbėgti kaip miestiečiui, ne kaip architektui. Galbūt per metus į šį pastatą pradėjote žūrėti kitaip? Kas Jums pačiam čia pabiausiai patinka?

Man labiausiai patinka erdvė, kuri yra pastate. Tie apvalūs stoglangiai sukuria visai kitokį jausmą, nei apimantis įėjus į prekybos centro dėžutę, kurioje vienas per kitą tave bando pagauti prekybininkai. Tokia jau tų pastatų apskirtis. O čia siekėme padaryti taip, kad žmogaus nuotaika, savijauta atėjus iš gatvės ir einant iki autobusų laukimo aikštelės, nepasikeistų.

Ta natūrali šviesa pastate yra didelis privalumas, visuomet stengiuosi ją išnaudoti. Pati architektūra, mano matymu, yra labiau erdvė, kurią aprėmina sienos, lubos, stogas, Jei erdvę pavyksta gražiai padaryti, kad žmogus jos nepastebėtų, bet labai gerai jaustųsi, tai, manau, yra didžiausias architekto pasiekimas.

Fasadai irgi svarbu, juk jais pastatas kalbasi su greta esančiais, save pozicionuoja. Šia prasme stotis yra dėkingas objektas, tai vienas miesto architektūrinių ir urbanistinių ženklų, užprogramuotas būti kitoks, nei visi, tai greičiausiai prisidėjo prie įvairių apdovanojimų.

2 stilsas

Sunku klausti architekto, ką jis planuoja nuveikti šiemet, visgi… Kas toliau?

Architekto darbo specifika yra tokia, kitaip nei kitų menininkų, kad mes patys sau nedirbame. Turime turėti užsakovą ir vienaip ar kitaip pildyti jo norus. Kadangi Kaune daugiau stočių kol kas nenumatoma (juokiasi)… Šiuo metu projektuojame nemažą biurų pastatą Savanorių prospekte, yra ktų planų. Bet negalėčiau sakyti, kad autobusų stotis atnešė daug kitų užsakymų.

O ar turite svajonių objektą?

Turbūt neturiu tokio, kurį norėčiau suprojektuoti. Gal tai ir negerai? Visgi neišsipildę lūkesčiai kartais blogiau, nei negalvojimas apie tai.

Mano akimis žiūrint, architektui didžiausia svajonė yra geras klientas. Nelabai svarbu, kokios funkcijos pastatą sukurti, esu tikras, net ir sandėlį ar kitą utitlitarų patatą galima paversti tikru meno objektu. Idealu, kai išsilavinęs klientas tiksliai žino, kokios funkcijos nori, ką norėtų gauti, bet tuo pačiu ir supranta, kad architektas yra kūrėjas, o gera architektūra sukuria pridėtinę vertę investicijai. Taigi geriausi kūriniai – tai visų pirma supratingi ir geri klientai, visų antra – architekto gebėjimai ir labai didelis darbas.

Čia architektūra ir vėl skiriasi nuo kitų meno sričių. Tokį pastatą, kaip šis, projektuoja ne vienas žmogus, Kur dar visos kitos darbų dalys? Konstrukcijos, vandentiekis, elektra. Pagaminama tūkstančiai, tikrai tūkstančiai brėžinių vien tam, kad veiktų funkcja ir rastųsi, šiuo atveju, meno kūrinys. Gal kai kas vis dar įsivaizduoja, kad architektas rūkydamas pypkę nupaišo, ir viskas, menas. Taip dabar nėra. Gal koks Mikelandželas taip darė.

Daugiau apie Įsimintiniausio Kauno menininko apdovanojimus: www.kmn.lt

Gintarą Balčytį kalbino Kotryna Lingienė.
Eglės Jasiukaitytės nuotr.
© Kaunas pilnas kultūros

Mėnesio tema. Sumauta pavara
Prieš kurį laiką feisbuke pasirodė naujas puslapis, pavadintas dviprasmišku žodžių junginiu. „Sumauta pavara“ pasiūlė kokybiškų publikacijų apie automobilių istoriją...
Kauno šaligatvių garsas pagal Zan Hoffman (interviu)
Amerikietis Zan Hoffman įsitikinęs, kad gatvių tvarkytojai šiais laikais dirba su daug didesniu užsidegimu, nes… daug, labai daug laiko praleidžia vaizdo žaidimų...
Mykolas Drunga. Pasauliui apie Lietuvą, Lietuvai apie pasaulį
Šį pavasarį VDU garbės daktaro regalijomis apdovanotas, šiame universitete viešąją komunikaciją dėstantis Mykolas Drunga visų pirma yra žurnalistas. 1948-aisiais...
Apie „Cirkuliaciją“ ir šiuolaikinį cirką iš pirmų lūpų
Džiugas Kunsmanas – iš Italijos, Kęstas Matusevičius – iš Suomijos. Du šiuolaikinio cirko menininkai į Kauną šią vasarą grįžo...
Mėnesio tema. Sumauta pavara
Prieš kurį laiką feisbuke pasirodė naujas puslapis, pavadintas dviprasmišku žodžių junginiu. „Sumauta pavara“ pasiūlė kokybiškų publikacijų apie automobilių istoriją...
Kauno šaligatvių garsas pagal Zan Hoffman (interviu)
Amerikietis Zan Hoffman įsitikinęs, kad gatvių tvarkytojai šiais laikais dirba su daug didesniu užsidegimu, nes… daug, labai daug laiko praleidžia vaizdo žaidimų...
Mykolas Drunga. Pasauliui apie Lietuvą, Lietuvai apie pasaulį
Šį pavasarį VDU garbės daktaro regalijomis apdovanotas, šiame universitete viešąją komunikaciją dėstantis Mykolas Drunga visų pirma yra žurnalistas. 1948-aisiais...
Apie „Cirkuliaciją“ ir šiuolaikinį cirką iš pirmų lūpų
Džiugas Kunsmanas – iš Italijos, Kęstas Matusevičius – iš Suomijos. Du šiuolaikinio cirko menininkai į Kauną šią vasarą grįžo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia