Mėnesio tema. Šimtmečio ambasadoriai, arba… Naujieji metai Zimbabvėje

Įvairiai esame interpretavę sąvoką „kaunietis“ – taip pavadintoje rubrikoje svečiavosi Kaune augę, bet toli gyvenantys kultūros lauko žmonės, taip pat į mūsų miestą trumpam ar ilgam užsukę ar tolimais giminystės saitais su juo susiję žmonės. Šis kaunietis – išskirtinis. Jis mėgsta triukšmingą gyvenimo būdą. Gyvena Kaišiadorių apylinkėse, tiesa, tik vasaromis – atvėsus visuomet vyksta į pietus. Keliauja oru, bet vengia skristi virš atvirų vandenų. Susipažinkite – mažasis erelis rėksnys Kaunas. Pristatome ir jo žmoną Metidą bei galbūt tolimą giminaitį Nemuną.

Deja, akis į akį su Kaunu, Metida ir Nemunu susitikti mums nepavyko. Naujuosius metus šie paukščiai, įveikę beveik 10 tūkstančių kilometrų, sutiko Zimbabvėje, o gal ir Zambijoje. Jų kelionę atidžiai seka ornitologai. Du jų, trijulės krikštatėviai ir projekto „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ inciatoriai – Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius, priėmė mus savo kabinete Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Tai šios įstaigos garbei pavadintas mūsų straipsnio herojus Kaunas. Metidos vardą „atnešė“ advokatų kontora „Žabolienė ir partneriai METIDA“, o Nemunas taip pramintas todėl, kad sužieduotas Šilutės rajone, netoli Nemuno deltos.

Mažasis erelis rėksnys. Vytauto Knyvos nuotr.

Mažasis erelis rėksnys. Vytauto Knyvos nuotr.

„Lietuvoje paukščius žieduojame jau daug dešimtmečių, tokiu būdu jie tampa žinios apie mūsų šalį nešėjais – savotiškais ambasadoriais, tad šimtmečio proga norėjome tai pabrėžti, garsinant Lietuvos vardą, kartu atkreipti ir lietuvių dėmesį į paukščių apsaugą“, – projekto, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, priešistorę pasakoti pradeda pats nuo 1976-ųjų šia veikla užsiimantis S. Rumbutis.

Matyt, kiekvienas žino apie Ventės ragą (ornitologinė stotis 1929 m. buvo įkurta profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva), kuriame per metus sužieduojama apie 80–100 tūkst. paukščių, bet tai – migrantai, ne Lietuvos gyventojai. „Lietuvius“ tenka žieduoti ten, kur jie peri, tai gana sudėtingas, daug žinių, atidumo ir laiko reikalaujantis procesas, tuo užsiima labai nedaug žmonių, ir žiedų užmaunama daug mažiau nei Ventės rage. Tiesa, informacijos grįžta vos apie 2 procentus metalinių žiedelių, dažniausiai paukščius pagavus ar juos radus nugaišusius: „Taigi nors sužieduojame ir šimtus paukščių, žinių apie jų migracijos maršrutus sulaukiame, palyginti, mažai, o neatsakytų klausimų apie tai, kur tie lietuviški paukščiai žiemoja, kuo jie minta, kaip keliauja, vis dar labai daug – iš esmės kiekvienas paukštis naudingas moksliniu požiūriu.“

Stambesniesiems paukščiams naudojami specialūs spalviniai žiedai su didesniais skaitmenimis, kuriuos užfiksuoja geras teleobjektyvas, teleskopas ar kokybiški žiūronai. Pranešimų apie tokius žiedus sulaukiama gerokai daugiau – apie 20 proc. Naujausios šioje srityje naudojamos technologijos, kuriomis „aprūpinti“ Kaunas, Metida ir Nemunas, – saulės baterijomis maitinami GPS siųstuvai, tvirtinami prie paukščio nugaros ir duomenis siunčiantys realiu laiku. Tai nėra pigu (todėl ir „akredituotųjų“ paukščių ne, tarkime, simbolinis šimtas, o trys) – pats siųstuvas kainuoja apie 1 200 Eur, taip pat reikia mokėti už ryšį, reikalingą perduoti duomenis, yra logistikos išlaidų.

Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius. K. Lingio nuotr.

Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius. K. Lingio nuotr.

„Užsienyje tokių projektų, kaip mūsiškis, partneriais neretai tampa telekomunikacijos bendrovės“, – pastebi S. Rumbutis. Jis taip pat džiaugiasi, kad iniciatyvos paskyra feisbuke „Padėkime ereliams“ sulaukia vis daugiau skaitytojų dėmesio, o susidomėjusieji projektu neretai jį paremia ir finansiškai.

„Mes, kaip muziejaus darbuotojai, specializuojamės retesnių, plėšriųjų paukščių stebėjimo ir apsaugos srityse, norime būtent į juos atkreipti visuomenės dėmesį“, – kodėl projektui pasirinkti mažieji ereliai rėksniai, argumentuoja S. Rumbutis. Jis su kolega, tame pačiame kabinete sėdinčiu D. Dementavičiumi, „pažįsta“ šimtus šios rūšies atstovų Lietuvoje. Taigi klausiame – kokių „tikro lietuvio“ bruožų turi mažasis erelis rėksnys?

„Pastovumas. Jie kad ir toli nukeliauja, kaip lietuviai emigrantai, jaučia tėvynės ilgesį. Jei tik nežūsta, grįžta į tas pačias vietas, peri toje pačioje poroje. Prieraišūs, sėslūs – visai kaip mes, nedaug kartų nuo žagrės nutolę. Gana taikūs. Žinoma, sąlyginai. Jei išsirita du jaunikliai, vyresnysis jaunėlį stumia nuo maisto, kapoja, taigi retai kada užauga abu. Lietuvis dėl žemės brolį gali pakasti, tai čia panašiai, – juokiasi S. Rumbutis. – Jei apskritai kalbėtume apie lietuviškus paukščius, tai minėtume baltąjį gandrą, juodąjį gandrą ir mažąjį erelį rėksnį – Lietuvėlė tokia maža, o šių rūšių apie 15 proc. pasaulinės populiacijos čia gyvena, čia jiems tinkamiausios sąlygos: drėgna, gausu tinkamo maisto – varliagyvių, smulkiųjų graužikų.“ Įdomu tai, kad panašių gamtinių sąlygų Afrikoje ieškantys mažieji rėksniai ten minta ir kaloringais bei lengvai pačiumpamais skėriais, netgi sekioja paskui šių kolonijas.

Metas artimiau susipažinti su rugsėjį iš Lietuvos link Afrikos patraukusiais, balandį sugrįžti turinčiais Kaunu, Metida ir Nemunu. Pasakoja S. Rumbutis: „Porelę pagavome prie lizdo Kaišiadorių rajone, jie turėjo didelį jauniklį ir jį gynė nuo plėšrūnų. „Pasiūlėme“ jūrinio erelio iškamšą ir paleidome jo balsą, pora „užpuoliką“ atakavo, tuo metu ir pagavome, pamatavome, pasvėrėme, uždėjome siųstuvus ir atsisveikinome.“ Tai, kad pavyko sužieduoti porą (Lietuvoje jų peri apie 1 800–2 500), yra didelis ir ne itin dažnas pasiekimas, nes paprastai lizdą gina patinas, taigi patelė lieka nepažymėta.

Kauno (žalia spalva) ir Metidos (raudona spalva) kelias iš Lietuvos į Afriką

Kauno (žalia spalva) ir Metidos (raudona spalva) kelias iš Lietuvos į Afriką

Nemunas – ypatingas paukštis, mažojo ir didžiojo rėksnio hibridas. Didysis yra tikrai retas, tad jam sudėtinga susirasti porą. Šios rūšys artimos, palikuonys yra vaisingi, o tai – irgi retas atvejis gamtoje. Nemunas įdomus ir tuo, kad didžiojo ir mažojo erelio rėksnio migracijos keliai skiriasi. Didysis keliauja Vakarų Europos pakraščiu ir kerta Gibraltaro sąsiaurį (arba nekerta ir lieka žiemoti Ispanijoje), o mažasis skrenda pro Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją, Izraelį ir tuomet į Afriką. „Nemunas blaškėsi, iš pradžių keliavo didžiojo rėksnio keliu, vėliau visgi pasirinko mažojo“, – rodydamas į kompiuterio ekrane ką tik atidarytus naujausius kelionės žemėlapius sako S. Rumbutis.

 

Sausio 21-ąją projekto „Padėkime ereliams“ feisbuke publikuotas atnaujintas Metidos (raudona spalva) ir Kauno (žalias spalva) kelionės „dienoraštis“

Sausio 21-ąją projekto „Padėkime ereliams“ feisbuke publikuotas atnaujintas Metidos (raudona spalva) ir Kauno (žalias spalva) kelionės „dienoraštis“

Paklaustas apie tai, ar žiedai paukščiams turi kokį nors neigiamą fizinį poveikį, D. Dementavičius neneigia, kad tokia galimybė yra – tarkime, paukštis, žiedui už ko nors užkliuvus, gali žūti, vis dėlto tai svetimkūnis, bet tokie atvejai – reta išimtis ir iš esmės žiedai įtakos išgyvenamumui neturi: „Štai seniausias Lietuvoje žieduotas jūrinis erelis jau sulaukė 19,5 metų.“

Projekto iniciatoriai sako, kad būtų įdomu ir patiems pakeliauti bei savo akimis pamatyti, kaipgi „ambasadoriams“ – šiems ar ateities kartų – sekasi Afrikoje, žinoma, viskas priklauso nuo biudžeto. Čia pat ornitologai papasakojo, kad prieš kurį laiką, kai technologija buvo brangesnė, paskui sužieduotus jauniklius važiavo jų kolegos iš Estijos – ne tik mokslinio intereso vedami, bet ir dėl to, kad, jei paukštis žūtų, galėtų susigrąžinti siųstuvą. O statistika čia ne tokia ir linksma – pirmosios savo kelionės metu žūsta apie 70–80 proc. nepatyrusių mažųjų rėksnių.

2017 m. projekto „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ dalyviai ornitologai apžiedavo jau 149 paukščius – juoduosius gandrus, jūrinius erelius, mažuosius erelius rėksnius, ruduosius ir juoduosius peslius, erelius žuvininkus. Vienas didžiojo ambasadorių būrio narių – juodasis gandras – rugsėjį nufotografuotas Vengrijoje. Kol kas, be GPS siųstuvų duomenų, daugiau atgarsių apie „akredituotuosius ambasadorius“ – Kauną, Nemuną ir Metidą, negirdėti, bet šimtmečio projektas juk dar tik įsibėgėjo. „Užpernai vieną mažojo ir didžiojo rėksnio hibridą irgi buvome pažymėję siųstuvu, juo labai susidomėjo ispanų ornitologai, specialiai važiavo fotografuoti, mums atsiuntė nuotraukų“, – pasakoja kauniečiai, sutikdami, kad dėmesys projektui užsienio spaudoje būtų pripažinimas. Tiesa, pirmųjų Zimbabvės dienraščių puslapių tikėtis neverta, nes paukščių stebėjimas iš esmės baigiasi… Izraelyje: „Ir iš ten turime „lietuvių“ nuotraukų – keli vokiečiai specialiai apsistoja netoli žuvininkystės tvenkinių, kuriuose stabteli mūsų juodieji gandrai“. Fotografai mėgsta jūrinius erelius – šie nėra tolimi migrantai, jų nuotraukos į Lietuvą atkeliauja iš Vengrijos, Lenkijos, Vokietijos.

www.facebook.com/padekimeereliams

Ornitologus kalbino Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys

Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. sausio nr. rubrikoje „Kaunietis“

Mėnesio tema. Liudas Mažylis apie vulkanu išsiveržusį Šimtmečio džiaugsmą
„Gerai, šeštadienį galime susitikti, tik paskambinkite man devintą ryto“, – greitakalbe tarsteli profesorius Liudas Mažylis. Šeštadienis, devinta ryto: „Užsukite...
Mėnesio tema. Trys trispalvės spalvos
Keliskart per metus įprastą rutiną sutrikdo šeimyninės, bendruomeninės, religinės, profesinės, valstybinės šventės ir jų reikšmę pabrėžiantys ritualai. Vienas tokių...
Kauno miesto simfoninis orkestras ir broliai Bazarai: „Vardan Tos!“ (Interviu)
„Jau prieš kurį laiką, supratęs, kad artėja diena, kuomet švęsime Valstybės atkūrimo šimtmetį, pradėjau mąstyti, ką gi išskirtinio galėtų...
Mėnesio tema. Kaip pagaminti mamuto iškamšą? (fotogalerija)
Atkeliavusi į Tado Ivanausko zoologijos muziejų „Kaunas pilnas kultūros“ žurnalistė Julija Račiūnaitė išgirdo nemažai įdomių faktų: ar žinojote, kad...
Mėnesio tema. Liudas Mažylis apie vulkanu išsiveržusį Šimtmečio džiaugsmą
„Gerai, šeštadienį galime susitikti, tik paskambinkite man devintą ryto“, – greitakalbe tarsteli profesorius Liudas Mažylis. Šeštadienis, devinta ryto: „Užsukite...
Mėnesio tema. Trys trispalvės spalvos
Keliskart per metus įprastą rutiną sutrikdo šeimyninės, bendruomeninės, religinės, profesinės, valstybinės šventės ir jų reikšmę pabrėžiantys ritualai. Vienas tokių...
Kauno miesto simfoninis orkestras ir broliai Bazarai: „Vardan Tos!“ (Interviu)
„Jau prieš kurį laiką, supratęs, kad artėja diena, kuomet švęsime Valstybės atkūrimo šimtmetį, pradėjau mąstyti, ką gi išskirtinio galėtų...
Mėnesio tema. Kaip pagaminti mamuto iškamšą? (fotogalerija)
Atkeliavusi į Tado Ivanausko zoologijos muziejų „Kaunas pilnas kultūros“ žurnalistė Julija Račiūnaitė išgirdo nemažai įdomių faktų: ar žinojote, kad...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia