Pokalbis su Isiah Medina: „Kinas – tai filosofijos rūšis“

Isiah Medina – Kanados avangardo vunderkindu tituluojamas režiserius iš Toronto, 10-ajame Tarptautiniame Kauno kino festivaltyje pristatantis debiutinį savo filmą „88:88” (2015), sužavėjusią tarptautinių Lokarno bei Toronto kino festivalių publiką bei kritikus.

„88:88” – neįtikėtino jautrumo ir grožio filmas, itin inovatyviai nagrinėjantis laiko ir kino santykį. I. Medina filme rodo Vinipegą jame gyvenančių žmonių akimis – jų kasdienybės grožį, skurdą, juoką ir meilę. 88:88 – tai skaičiai, pasirodantys laikrodyje, nesumokėjus sąskaitų ir atjungus elektrą, primenantys apie tam tikrų sąskaitų neišvengiamumą. Užuot žiūrovams siūlęs konkrečias siužeto linijas, itin inovatyvus režisieriaus braižas perteikia švystelėjančius įspūdžius iš filmo personažų kasdienybės, surinktus įvairiomis filmavimo priemonėmis, nuo mobiliųjų telefonų iki 16 mm kino juostos. Anot kino kritiko Marko Peransono, „penkiose Medinos minutėse yra daugiau negu daugumoje kino filmų šių dienų kino festivaliuose“. Kino kritikas Phil Kildiron rašo, kad teigti, kad „88:88” yra šedevras – nepakankama: „šedevrai – praeities teritorija; Medina žengė pirmąjį žingsnį į ateitį“.

Šis pokalbis su pirmąsyk į Kauną atvykstančiu režisieriumi (Susitikimas su Isiah Medina ir filmo „88:88“ seansas – gruodžio 3 d. 16 val.) – apie filosofiją, padariusią itin ryškią įtaką jo kino mąstymui, ateities projektus ir labiausiai jį įkvepiančius režisierius.

Režisierius Isiah Medina

Režisierius Isiah Medina

Kodėl pasirinkote būtent kiną kaip savo kuriamo meno rūšį? O galbūt kinas pasirinko jus?

Būdamas 11-os metų, perskaičiau Dantės „Dieviškąją komediją“ su savo draugu Eriku Bergu (jis, beje, vaidina „88:88”). Šios poemos forma, skiemenų skaičius, rimavimo shcemos, ryšys tarp poezijos ir skaitmenų mane itin sužavėjo. Erikas ir aš rašydavome kartu ir aš jam vis papasakodavau, kaip regėdavau tai, ką jis parašydavo – o jis teigdavo, kad tai skamba kaip filmas, kurį turėčiau režisuoti. Būtent nuo tada ir ėmiau dirbti kine, meno srityje, kuri yra puiki erdvė tyrinėti ryšį tarp poezijos ir matematikos.

Vidurinėje mokykloje ėmiau skaityti filosofijos knygas ir atradau filosofiją Alain Badiou, kuris teigia, kad filosofija neturi tiesų, o teturi tuščią Tiesos idėją. Filosofija yra veikiama anapus jos esančių tiesų: politikos (Gėrio), mokslo (Tiesos), meno (Grožio) ir meilės. Kinas šiai lygčiai nepriklauso, jis laisvai skolinasi iš teatro, tapybos, muzikos, tačiau kartu yra įkvėpiamas politinių įvykių, romantinių santykių, matematikos formulių. Kinas veikia montažo principu, ir aš pagalvojau, kad galiu visus šiuos skirtingus elementus sumontuoti, atskleidžiant kiekvieną atskirą tiesą, ir taip sukurti aplinkio pasaulio atvaizdą.

Todėl kiną regiu ne kaip meną, o kaip dar vieną Vakarų filosofijos rūšį: tiek kinas, tiek filosofija turi tokį patį ryšį su savo aplinka, prasidėdami nuo Niekio idėjos (Platono, Dekarto, Hėgelio, Badiou darbuose) – kine būtent Niekio idėja kartu sulaiko atvaizdus. Todėl man kinas – tai būdas mąstyti apie išorę, mąstyti šalia jos, ir būti jos veikiamam. Filmai nuostabūs tuo, kad atskleidžia mūsų pojūčių vidų; mūsų pojūčiai gali būti racionaliai suvokiami – išties, jausminiai mūsų pojūčiai jau savaime yra priklausomi nuo sąvokų, taip pat kaip kino kadras naudoja montažą sukurti judesio iliuziją.

Kadras iš filmo

Kadras iš filmo

Kino kritikai jūsų filmą lygina su vėlyvaisiais Jean-Luc Godard’o ir, turbūt neišvengiamai, Michael’o Snow darbais. Kas padarė įtaką jūsų kinematografinei mąstysenai?

Mąstant apie kiną kaip apie filosofiją, žinoma, kad filosofai padarė įtaką mano mąstysenai. Bet kalbant specifiškai apie kiną, pastaruoju metu mąstau daug apie George’ą Lucas’ą („Žvaigždžių karų“ režisierių – aut.past.). Darbas su erdve kaip su mėlynu ekranu ir sukurti būtent tą filmą, kokį nori, kad ir už kino tradicijų ribų – tai man itin svarbios temos. Lucas‘o filme „THX 1138” tuščias, baltas fonas tampa personažų kalėjimu, neleisdamas jiems susigaudyti erdvėje. Tačiau kurdamas „Žvaigdžių karus: epizodą II – klonų ataka“ , šis tuščias fonas bei jo susvetimėjimas tampa laisvės sąlyga. Darbas su susvetimėjimu, dirbtinumu kaip laisvės sąlyga yra tai, kas mane įkvėpia pastaruoju metu. Vietoje sugrįžimo į autentišką, betarpišką santykį tarp erdvės ir mūsų pojūčių, mėlynojo ekrano naudojimas reiškia naujos erdvės, kurioje būtų galima tiek mąstyti, tiek egzistuoti, sukūrimą. Tad sukurti filmus, kurie žiūrovams pristato Platoniškąją demokratijos kritiką ir kartu tebelieka filmais vaikams yra kažkas neįtikėtino.

Edwardas Yangas yra dar vienas kino kūrėjas, kurio kūryba yra tarsi atkeliavusi iš praeities, ypač jo požiūryje į šiuolaikinį gyvenimą, kuriame nei Konfucionizmas, nei Vakarų demokratija nebegali suteikti kognityvinio mūsų pasaulio žemėlapio. Jo dabartinės minčių istorijos tikslingumas ir globalizacijos gynyba yra itin svarbūs šiandienai. Savo žinių kaupimo-sugrąžinimo projektu mane taipogi įkvepia Hollis Frampton. Žinoma, Zorns Lemma taipogi yra įspūdingas matematinio mąstymo kine pavyzdys, kinematografiškai pristatydamas pasirinkimo aksiomą – ir kone Magelanišką bandymą atsekti meta-istorinę tekmę.

Mane taipogi įkvepia Nagisa Oshima, savo kine kvestionuodamas savo šalies kino ir politinę praeitį bei sukurdamas itin paveikų kino permąstymo ir praeities formų nekartojimo argumentą tam, kad aiškiai permąstyti šią istoriją. Į dabartį jis žvelgia su didele drąsa. Baigdamas noriu paminėti, kad diskusijos apie kiną bei draugystė su Kelley Dong, Alexandre Galmard, Isaac Goes, Erik Berg, Neil Bahadur, Avery Medina, Rachelle Manlansing, Phil Coldiron, Ryan Krahn ir „Quantity Cinema“ yra niekada neišsenkantis įkvėpimo šaltinis.

Kadras iš filmo

Kadras iš filmo

Jūsų filmas „88:88” yra susietas su politine tematika. Ar menas kada nors gali būti apolitiškas? Ar menas ir politika gali būti atskirti?

„88:88” yra taipogi susietas su menu, ir jeigu filmai gali kalbėti apie filosofiją, galime teigti, kad „88:88” taip pat žvelgia į mokslą ir meilę. Man atrodo, kad išlaikyti šį atstumą yra itin svarbu, nes matome tendenciją politinius veiksmus perkelti į meno kūrinius. Vietoje to turėtumėme žvelgti į meną kaip į darbovietę ir joje vykstančius piktnaudžiavimus, išnaudojimą ir darbo mechanizavimą. Kaip galime meno darbovietėje atrasti teisingumą?

Bet žvelgti į meno kūrinį ir iš jo tikėtis politinės žinutės sukelia grėsmę šių kontekstų sumaišymu ir negebėjimu atskirti, kas yra kas, sunaikinant abiejų sferų paveikumą. Yra itin svarbu suprasti Grožio ir Gėrio skirtumus – ir kaip jie skiriasi nuo Tiesos. Šių kategorijų skirtumai reikalingi aiškiems veiksmams ir mąstysenai. Išsyk susiejant viską su viskuo kitu teigiame, kad viskas yra tolygu. Aš nemanau, kad tai tiesa – arba kūryba būtų neįmanoma.

Galbūt galėtumėte papasakoti apie žmones, regimus filme „88:88”? Ar jie – draugai, šeima, ar nepažįstamieji?

Jie yra mano šeima, draugai, su kuriais užaugau, mylimieji ir kovos draugai.

Koks jūsų ateities projektas?

Kartu su „Quantity Cinema“ kuriame filmą pagal Nick Srnicek and Alex Williams knygą „Išrandant ateitį“ („Inventing the Future“).

www.kinofestivalis.lt

Parengta pagal Tarptautinio Kauno kino festivalio inf.

Pažintis: Rytis Titas, arba užsienietiškai skambantis Kaunas
Kaunas kaip filmavimo aikštelė lyg ir nebestebina – čia sukurtas ne vienas lietuviškas ir užsienietiškas filmas, štai miniserialas „Tokyo...
Valentinas Klimašauskas: „Mano santykis su Kaunu itin konfliktiškas“
Tyliai išėjęs atostogų, lygiai taip pat tyliai šį sausį apie savo grįžimą į miesto renginių kalendorių pranešė Tarptautinis Kauno...
Mėnesio tema. Optimistinis eksportas
2018 m. Lietuvos šimtmečio proga modernistinė Kauno architektūra drąsiai peržengs geografines, fizines ir mentalines Kauno ribas. Kilnojamoji paroda „Optimizmo...
Mėnesio tema. Čiurlionio kodas
 „Pranešimai apie Čiurlionio jubiliejaus minėjimą pasaulyje vis dar plaukia. Štai visai neseniai Lietuvą pasiekė žinia apie dėmesį Čiurlioniui Afrikoje....
Pažintis: Rytis Titas, arba užsienietiškai skambantis Kaunas
Kaunas kaip filmavimo aikštelė lyg ir nebestebina – čia sukurtas ne vienas lietuviškas ir užsienietiškas filmas, štai miniserialas „Tokyo...
Valentinas Klimašauskas: „Mano santykis su Kaunu itin konfliktiškas“
Tyliai išėjęs atostogų, lygiai taip pat tyliai šį sausį apie savo grįžimą į miesto renginių kalendorių pranešė Tarptautinis Kauno...
Mėnesio tema. Optimistinis eksportas
2018 m. Lietuvos šimtmečio proga modernistinė Kauno architektūra drąsiai peržengs geografines, fizines ir mentalines Kauno ribas. Kilnojamoji paroda „Optimizmo...
Mėnesio tema. Čiurlionio kodas
 „Pranešimai apie Čiurlionio jubiliejaus minėjimą pasaulyje vis dar plaukia. Štai visai neseniai Lietuvą pasiekė žinia apie dėmesį Čiurlioniui Afrikoje....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.