IX fortas. Skausmas, Viltis, Išsigelbėjimas

Pakeliu riešą – liko 10 minučių iki planuoto susitikimo su IX forto muziejaus darbuotojais. Stoviu kažkur Šilainiuose, kurie visad atrodė kaip kitas Kaunas. Už Neries juk viskas kitaip. Įlipu į taksi, tačiau po kelių minučių suprantu, kad vairuotojas nelabai žino, kur reikėtų važiuoti. Atsiduriu nematytame nuosavų namų rajone.

– Viskas gerai, tiks, – sumurmu, išsiaiškinęs, kad atsidūriau kitoje IX forto teritorijos pusėje.

Tolumoje pamatęs vaikštančius žmones, pasuku jų kryptimi ir susiduriu su spygliuota tvora. Pralindęs pro ją brendu per nenupjautą žolę. Mintyse nusijuokiu, pagalvojęs, kad visa ši situacija gali pasirodyti kaip keista „Pabėgimo į Šoušenką“ versija. Užkopęs į kalną einu palei sutvirtintą griovį, nerimastingai bandydamas įsivaizduoti, kaip viskas atrodė kalėjimo veikimo metais. Dar keli žingsniai, ir kalnas pasitraukia, atidengdamas įspūdingiausią teritorijos dalį – 32 metrų aukščio brutalistinio stiliaus paminklą genocido aukoms.

Mane pasitinka muziejaus gidas Karolis Sabutis. Jam pradėjus pasakoti apie memorialą, žingsniuojame paminklo link. Forto istorija siekia praėjusio amžiaus pradžią. Tai buvo paskutinis užbaigtas Kauno tvirtovės statinys, Pirmojo pasaulinio karo metais taip ir nematęs veiksmo. Būtent dėl šios priežasties jis nepatyrė jokių sužalojimų, o 1924 m. čia buvo įrengtas sunkiųjų darbų kalėjimo skyrius.

Einant pro teritorijoje augančias obelis, pašnekovas pagauna mano žvilgsnį:

– Šioje vietoje kaliniai turėjo savo sodą, šalimais buvo ir jų prižiūrimi daržai. Lietuvą užėmę okupantai naudojo fortą kaip kalėjimą: 1940 metais sovietai čia įrengė Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) persiuntimo punktą, o nuo 1941-ųjų, per nacių okupaciją, fortas veikė kaip mirties stovykla.

Artėjame prie kertinio teritorijos objekto – memorialinio paminklo, skaičiuojančio 33-ius metus. Nors diena jau įpusėjusi, žmonių čia vos keletas. Nepajėgiu atsiminti nė karto, kada būčiau matęs paminklo prieigas sausakimšas.

DSC_7429

Gabrielės Jurevičiūtės nuotr.

– Šio monumento statymo procesas buvo ilgas ir sunkus, – pasakoja Karolis. – Skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno bei architektų Gedimino Baravyko ir Adolfo Vytauto Vieliaus projektas laimėjo konkursą tik po 4 etapų, o statybos vyko net 8-erius metus. Įdomu ir tai, kad autoriai išvengė sovietinės simbolikos. Žinau, kad komanda dėl to turėjo problemų, – šypteli.

Pašnekovas pamini ir tai, kad paminklo griaučiams buvo naudojamos metalo konstrukcijos, o išorei – gelžbetonis. Dažnai manoma, kad kūrinys pagamintas iš medžio. Anot gido, tokią iliuziją sukuria faktūra, specialiai parinkta norint suteikti šiltumo griežtam kūriniui. Mažiausia, dešinioji, paminklo dalis pavadinta „Skausmas“, įstrižai kylanti kairioji – „Viltis“, o didžiausioji, papuošta besišypsančiais veidais ir į viršų keliamais kumščiais, – „Išsilaisvinimas“.

Kasmet IX fortą aplanko virš 50 tūkst. žmonių. Pašnekovas pasakoja, kad, be lietuvių, daugiausia čia atvyksta žydų kilmės turistai iš Izraelio, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos.

Karolis pamoja į šalia esančią pievą, kurioje praėjusiame amžiuje vyko masinės žudynės.

– Per trejus metus čia buvo sunaikinta apie 50 tūkst. žmonių – žydų, lenkų, lietuvių, rusų, – tamsyn kalbą pasuka jis.

Grįžtame atgal. Pakeliui kalbamės apie lankytojų požiūrį į fortą. Stebimės jų abejingumu – kai kurie čia atvyksta pasidaryti selfių, pozuoja maivydamiesi.

– Fortas yra ramybės, kone kapinių vieta, todėl ir šunų teritorijoje nebeliko. Nieko blogo, jei kas nors atvyksta daryti meninių nuotraukų, netgi droną paskraidina. Tiesiog reikia suprasti, kur esame, – atsidūsta.

Netikėtai atsiduriame ten, kur ir pradėjome pokalbį.

– Ar dar ilgai nepradės griūti šis miesto turtas? – prieš atsisveikindamas pasiteirauju Karolio.

– Jei statybininkai iš tiesų pylė tiek medžiagų, kiek reikėjo, o ne dalį vogė sau, kaip tada būdavo įprasta, viskas bus gerai, – svarsto gidas ir užbaigia: – Per tris dešimtmečius paminklas net nepradėjo byrėti, tad, manau, kad jis tyliai stebės Kauną dar ilgai.

Gabrielės Jurevičiūtės nuotr.

Gabrielės Jurevičiūtės nuotr.

Motiejaus Ramašausko tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. spalio nr. („Monumentas“) rubrikoje „Į temą“

Daugiau gonzo tekstų rasite interviewer.lt

9fortomuziejus.lt

Maršrutas balandžio 23-26 dienoms
PIRMADIENIS, 04 23 Girstupio bibliotekos atidarymas, 12:00 (ir visą savaitę) Kovo 11-osios g. 24 Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu...
Kauno menininkų namai kviečia kurti Putvinskio gatvės dienos programą
  Praėjusių metų gegužę Kaune buvo padėti pagrindai naujai miesto tradicijai – Putvinskio gatvės dienai. Į po atviru dangumi...
Mėnesio tema. Roko kilometrai su Jonu Oškiniu
Jei prieš kokius penketą, na, septynetą metų kas būtų prognozavęs, jog Kauną (tiesa, sostinę – irgi) ištiks ekskursijų bei...
Maršrutas balandžio 20-22 dienoms
PENKTADIENIS, 04 20 Kauno mugė „Pavasaris 2018“, visą savaitgalį Senamiestis Antrąkart rengiama mugė šiemet kviečia atrasti ne tik lietuvišką...
Maršrutas balandžio 23-26 dienoms
PIRMADIENIS, 04 23 Girstupio bibliotekos atidarymas, 12:00 (ir visą savaitę) Kovo 11-osios g. 24 Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu...
Kauno menininkų namai kviečia kurti Putvinskio gatvės dienos programą
  Praėjusių metų gegužę Kaune buvo padėti pagrindai naujai miesto tradicijai – Putvinskio gatvės dienai. Į po atviru dangumi...
Mėnesio tema. Roko kilometrai su Jonu Oškiniu
Jei prieš kokius penketą, na, septynetą metų kas būtų prognozavęs, jog Kauną (tiesa, sostinę – irgi) ištiks ekskursijų bei...
Maršrutas balandžio 20-22 dienoms
PENKTADIENIS, 04 20 Kauno mugė „Pavasaris 2018“, visą savaitgalį Senamiestis Antrąkart rengiama mugė šiemet kviečia atrasti ne tik lietuvišką...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia