Mėnesio tema. Dėliojant kultūrinės atminties mozaiką

Pirmieji žydų teatro pėdsakai Kaune aptinkami XX a. pradžioje. Apie jį savo prisiminimuose užsimena iš Kauno kilusi Liuba (Leyba) Kadison, Vilniaus trupės (orig. „Vilner Trupe“) įkūrėjo dukra.

Kauno teatras kilo iš dainuojančio jaunimo bendruomenės, kuri susidomėjo jidiš muzika ir į savo repertuarą įtraukė žymiausias jidiš operetes, tokias kaip Abraomo Goldfadeno „Sulamita“. Buvo suburtas choras, orkestras, pastatytos dekoracijos, surasti aktoriai. „Sulamitos“ sėkmė paskatino sukurti formalią Kauno žydų dramos ir muzikos draugiją, šioji pristatė dar kelias jidiš teatro pradininko Goldfadeno pjeses. Vienu metu draugijoje būta 500 narių, pradėta nuomoti Rotušės salę spektaklių, koncertų, švenčių, skaitymų progoms. Naujesnį jidiš teatro repertuarą draugijai pristatė Isidorius Eljaševas (Eliashevas), rašytojas ir literatūros kritikas, pasirašinėjęs Baal-Makhshoves vardu. Po ilgesnio laiko sugrįžęs į Kauną jis dirbo dienraštyje „Jidiše štime“, rašė straipsnius apie lietuvių ir žydų santykius, literatūrą ir meną. 1920 metų rudenį Kaune lankėsi dvi žymiausios jidiš trupės – Esteros Rochlos Kaminskos iš Varšuvos ir „Vilner Trupe“. Kiek anksčiau Kaune jau buvo apsistoję iš Vilniaus išvykę Žydų liaudies teatro nariai. Vienas iš jų – Leonidas Sokolovas – Kaune įkūrė Žydų dramos teatrą, veikusį iki 1924 metų. Šio teatro vaidinimai vyko Liaudies namuose, buvusiuose tuometėje Lukšio g. 15 (pastatas, platinant Birštono gatvę, buvo nugriautas).

Picture1 (1)

Apie trupės repertuarą ir vaidybos ypatumus rašė profesorius Arkadijus Presas – jis apibūdino pirmuosius 1923 metų rudens sezono spektaklius, pateikdamas penkių spektaklių aprašymus: Šolomo Aleichemo „Sunku būti žydu“, Gordino „Priverstas tėvas“, „Pažadas“ ir „Žinojimo medis“ bei Osipo Dimovo „Joškė muzikantas“. Sužinome, kad pagrindinius vyrų vaidmenis spektakliuose dažniausiai atlikdavo Rubenas Vendorfas ir Dovidas Michailovas. Abu aktoriai prilyginami geriausiems prancūzų teatro artistams, mėgaujamasi jų giliu vaidmenų supratimu ir subtiliu išpildymu. Aprašydamas spektaklį „Sunku būti žydu“, Presas pastebi, kad ne visi artistai geba suprasti Šolomą Aleichemą ir dažnai be reikalo šaržuoja. Autoriui užkliuvo spektaklio scenografija ir grimas: „sienų vietoj buvo skepetai, krosnis ir užkabos priminė kambarį žemės drebėjimo laiku. Grimas tiesiog baisus. Ponia Sora motina buvo panaši į Lady Macbet paskutiniame veiksme, ir „biržos makleris“ Kacas užgrimuotas kaip kaminkrėtys, p. Šapiro – gi ūsai augo visai ne ten, kur ūsai paprastai auga.“[i]

Didesniu populiarumu žydų teatras pradeda mėgautis nuo 1928 metų, kai tas pats artistas Michailovas subūrė Naująjį žydų teatrą. Šio teatro spektaklius Valstybės teatre žiūrėjo ne tik paprasti žydų ir lietuvių žiūrovai, bet ir aukščiausia Lietuvos valdžia – Prezidentas ir Ministras Pirmininkas. Teatro pastatymai buvo giriami ne tik žydų, bet ir lietuvių spaudoje. Ypač jį liaupsino „7 meno dienų“ redaktorius Borisas Dauguvietis ir ragino Lietuvos valdžią labiau remti žydų teatrą finansiškai. Nors Kauno publika jidiš teatrą ir mylėjo, išsilaikyti iš čia surinktų lėšų buvo sunku, todėl jidiš teatrai nuolat gastroliuodavo provincijoje, suvaidindami iki keturiolikos spektaklių per mėnesį.

Be teatro jidiš kalba, svarbų vaidmenį vaidino Hebrajų studija, inicijuota 1922 metais ir populiarumo sulaukusi 1926–1931 laikotarpiu. Jai vadovavo buvę Maskvos dailės teatro studijų auklėtiniai Michailas Goras, Andrius Oleka Žilinskas, Viktoras Gromovas. Kitaip nei jidiš teatras, skirtas daugiausia pramogai, pastarasis siekė meninių tikslų. Be to, hebrajų kalba turėjo burti išsibarsčiusius diasporos žydus savosios valstybės kūrimui. Baigę studijas, dauguma Hebrajų studijos auklėtinių išvyko į Palestiną ir ten kūrė hebrajų teatrą.

Picture2 (1)

Žydų teatrų Kaune auksiniais metais laikytini 1931 metai. Tais metais Valstybės teatre lankėsi 83 832 žiūrovai, o žydų teatruose – 90 632 žiūrovai. Tokį populiarumą lėmė jidiš teatro žvaigždžių – Rudolfo Zaslavskio, Menachemo Rubino, Zigmunto ir Jono Turkovų, Idos Kaminskos, Dianos Blumenfeld – pasirodymai. Vaidinta ne tik Liaudies namuose ar Valstybės teatre, bet ir Ateitininkų salėje, buvusios kavinės „Miramar“ patalpose, Vasaros teatre. Žymiųjų gastrolierių pasirodymais rūpinosi vietiniai entrepreneriai, tokie kaip spaustuvininkas ir buvęs Miesto teatro direktorius Gabrielius Lanas ir jaunesnis Lano bendražygis Borisas Bukancas. Jiems talkino Kaune gyvenanti teatro artistė Sofija Erdi ir nuo 1936 metų čia ilgesniam laikui įsitvirtinusi iš Rumunijos kilusi Rachelė Berger. Pastaroji, kaip ir lietuvė aktorė Ona Rymaitė,  buvo viena iš tų retų moterų, kuri tarpukariu gebėjo užimti vadovaujamą poziciją teatre. Berger tapo „Žydų teatro Lietuvoje“ direktore ir jam vadovavo iki pat 1940-ųjų. Lietuvą okupavus sovietams, žydų teatrai buvo suvalstybinti.

Intensyvi žydų teatrų veikla nutrūko 1941-ųjų birželį. Dauguma artistų pražuvo per Holokaustą, o žydų teatras, kaip istorinis reiškinys, nustojo egzistuoti. Tik praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, pamažu atgyja su žydų istorija Lietuvoje susijusi kultūrinė atmintis.

KEKS’o ambasadorės Bellos Shirin istorija yra viena iš tos kultūrinės atminties mozaikos dalių. Per ją į Kauną sugrįžta ne tik tarpukario, bet ir sovietmečio tarpkultūrinė miesto istorija. Spektaklis-vakarienė „Shalom, Bellissima!“ leidžia kelti jautrius, dažnai skausmingus klausimus apie lietuvių ir žydų tarpusavio santykius, apie litvakų prisirišimą prie gimtosios žemės, apie norą ir vėl tapti Lietuvos valstybės gyvenimo dalimi. Ar Bellos svajonė suartinti litvakus ir lietuvius dėl Lietuvos laimės gali išsipildyti? Į šį klausimą turime atsakyti kiekvienas asmeniškai.

Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Inos Pukelytės knyga „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“, išleista VDU ir „Versus aureus“, netrukus pasirodys knygynuose. Spektaklis „Shalom, Bellissima!“ bus rodomas rugsėjo 27, 28 dienomis, spalio 6, 7, 12 ir 27 dienomis Teatro klube, Vilniaus g. 22, (Architektų namai, II a.), Kaune.

kaunas2022.eu

[i], Prof. Arkadijus Presas. 1939. Lietuviškai. Antra dalis. Rankraštis in: LNMMB, F1-657,

  1. 65.

 

Teksto autorė VDU doc. dr. Ina Pukelytė

Tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. rugsėjo nr. rubrikoje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“

 

Kauno kultūros organizacijas žadins nauja platforma
Kritinis mąstymas, kultūrinė įvairovė, atvirumas, nuolatinis mokymasis ir augantis kultūros tempas Kaune – kol kas tik siekiamybė. Pažadinti miesto...
„Kaunas 2022“ logotipo konkurso dalyvius vertins tarptautinė komisija
VšĮ „Kaunas 2022“ pratęsia konkursą programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ logotipui ir vizualiniam identitetui sukurti ir skelbia tarptautinę...
Šarūnas Dignaitis: „Dirbdamas su moksleiviais daug sužinau apie save“
Geografo diplomas, būgnininko patirtis, „Sėkmės mokyklos“ vadovo pozicija, mokyklos kartu su  „Kaunas 2022“ vykdomos programos „Kauno iššūkis“ koordinavimas. Įvairialype patirtimi žongliruojantis...
Kaune viešėjęs ekspertas iš JAV: „Siūlau pagalvoti apie tai, kaip kultūra gali padėti verslui tapti sėkmingesniu“
San Franciske gyvenantis ir dirbantis kultūros lauko ekspertas Alan Brown, Kaune viešėjęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kvietimu,...
Kauno kultūros organizacijas žadins nauja platforma
Kritinis mąstymas, kultūrinė įvairovė, atvirumas, nuolatinis mokymasis ir augantis kultūros tempas Kaune – kol kas tik siekiamybė. Pažadinti miesto...
„Kaunas 2022“ logotipo konkurso dalyvius vertins tarptautinė komisija
VšĮ „Kaunas 2022“ pratęsia konkursą programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ logotipui ir vizualiniam identitetui sukurti ir skelbia tarptautinę...
Šarūnas Dignaitis: „Dirbdamas su moksleiviais daug sužinau apie save“
Geografo diplomas, būgnininko patirtis, „Sėkmės mokyklos“ vadovo pozicija, mokyklos kartu su  „Kaunas 2022“ vykdomos programos „Kauno iššūkis“ koordinavimas. Įvairialype patirtimi žongliruojantis...
Kaune viešėjęs ekspertas iš JAV: „Siūlau pagalvoti apie tai, kaip kultūra gali padėti verslui tapti sėkmingesniu“
San Franciske gyvenantis ir dirbantis kultūros lauko ekspertas Alan Brown, Kaune viešėjęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kvietimu,...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.