„Žalgirio“ arenoje – 119 variacijų M. K. Čiurlionio vardo koncertų centro tema

Daugiau kaip du mėnesius trukęs tarptautinis architektūrinių idėjų konkursas pasiekė finišo tiesiąją. Kauno „Žalgirio“ arenoje šį pirmadienį atidaroma paroda, kurioje galima susipažinti su garsiausių pasaulio architektų vizijomis. Sulaukta 119 pasiūlymų, kaip turėtų atrodyti M. K. Čiurlionio vardo koncertų centras, iškilsiantis H. ir O. Minkovskių gatvėje, netoli Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto.

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) rengiama paroda bus atidaryta pirmadienį (rugsėjo 11 d.) 17 val. ir veiks iki rugsėjo 25 dienos, kuomet prasidės vertinimo komisijos posėdis. Lankytojai ją galės nemokamai pamatyti „Žalgirio“ arenos trečiame aukšte kasdien nuo 11 iki 19 val.

„Kauno miestas ir visa Lietuva jau antrą kartą sulaukia ypatingo dėmesio iš tarptautinės architektų bendruomenės. Pirmiausia mes tai įgyvendinome su „Mokslo salos“ konkursu, o dabar – M. K. Čiurlionio koncertų centru. Tokios apimties, panašaus pobūdžio konkursai iki tol mūsų šalyje nėra vykę. Pasaulinio garso architektai darsyk pamatė mūsų miestą ir pasistengė, kad atsirinktume geriausius pasiūlymus būsimam koncertų centrui“, – kalbėjo Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Kauno užsakymu jau antrą tokio lygio tarptautinį konkursą surengė Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Nuo birželio pabaigos iki rugsėjo 6 d. jų sulaukta iš viso 119 darbų.

Kol kas idėjų autoriai išlieka visiškoje paslaptyje, iki kol savo verdiktą priims tarptautinė vertinimo komisija. Jos sprendimas turėtų paaiškėti rugsėjo 28-ąją. Tik tuomet bus atplėšti vokai su tiksliais laureatų rekvizitais. Tuomet prasidės pirkimo procedūros, kvalifikacijos tikrinimai ir kitos dokumentacijos nuodugni analizė. Tik tuomet rezultatai galės būti galutinai patvirtinti.

Koncertų centro vieta

Koncertų centro vieta

Šiemet architektų darbus vėl vertins tarptautinė komisija, vadovaujama Malcolmo Readingo. Tarp komisijos narių – autoritetingi specialistai iš Danijos, Didžiosios Britanijos, turintys patirties projektuojant tokio pobūdžio objektus. Komisijos sudėtyje taip pat bus ir pripažintas Didžiosios Britanijos akustikos dizaineris Neill Woodger.

„Savo nuomonę pareikš ir pati atlikėjų bendruomenė, kuri šiuo atveju yra tarsi savotiškas užsakovas. Juk tai erdvė jų akustiniams koncertams. Taigi savo nuomonę bei pastebėjimus pareikš ir komisijoje dirbsiantis dirigentas Modestas Pitrėnas, kuriam daug kartų yra tekę ne tik būti, bet ir koncertuoti garsiausiose pasaulio koncertų salėse“, – sakė J. Audėjaitis.

Pavadinimą būsimam koncertų centrui šių metų vasarį išrinko patys kauniečiai. Beveik 10 tūkst. internautų dalyvavo visuomenės apklausoje ir atidavė savo balsus už žymiausių istorinių Lietuvos muzikos asmenybių vardus. Nuspręsta, kad moderni erdvė profesionaliajai muzikai bus pakrikštyta būtent vieno žymiausių visų laikų Lietuvos kompozitorių ir dailininkų, chorvedžio bei kultūros veikėjo M. K. Čiurlionio vardu.

Kaunas jau yra atlikęs ir didžiąją dalį visų kitų parengiamųjų darbų: tiksliai parinkta vieta, patvirtintas detalusis planas, atlikta galimybių studija, užtikrintas finansavimas aplinkai sutvarkyti, o galiausiai pabaigos link artėja ir vienas svarbiausių etapų – architektūrinių idėjų konkursas. Tikimasi, kad naujasis koncertų centras Nemuno krante iš Aleksoto pusės iškils ir lankytojus pakvies jau 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Pasak galimybių studiją parengusių ekspertų, M. K. Čiurlionio koncertų centro planuojamas bendras plotas galėtų siekti apie 20 tūkst. kv. m. Pastato patalpų plotas sudarytų 11,7 tūkst. kv. m, o 8,6 tūkst. kv. m būtų skirta požeminei automobilių aikštelei. Pastatą turėtų supti specialiai sukurtos viešosios erdvės: aikštė prie įėjimo, parkas su lauko renginių erdvėmis, paupio pėsčiųjų ir dviračių takai, uostas turistiniams laivams.

Kauno m. savivaldybės su visuomene skyriaus informacija

Pokalbis muziejuje: Antonietta Raphaël, arba kaunietiška Italijos ekspresionizmo pradžia
Antonietta Raphaël (1895 – 1975), litvakų kilmės itališkojo ekspresionizmo pradininkė, gimė Kaune, rabino šeimoje. Po tėvo mirties, ankstyvoje paauglystėje,...
Maršrutas lapkričio 17-19 dienoms
PENKTADIENIS, 11 17 NATO centro direktoriaus William Alberque paskaitos, 14:50 ir 17:30 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, V....
Lietuvos ir Australijos fotografo legenda suskambėjo Ukrainoje
Lapkričio 16 d., ketvirtadienį, Nacionaliniame Taraso Ševčenkos muziejuje Kijeve, bendradarbiaujant su LR ambasada Ukrainoje, festivalis „Kaunas Photo“ atidarė parodą „Olegas...
Tarptautinį Kauno kino festivalį atidarys Venecijoje apdovanotas filmas
Lapkričio 30 dieną į Kauno kino centrą „Romuva“ bei kitas erdves sugrįžtantis Tarptautinis Kauno kino festivalis žiūrovams siūlys mėgautis...
Pokalbis muziejuje: Antonietta Raphaël, arba kaunietiška Italijos ekspresionizmo pradžia
Antonietta Raphaël (1895 – 1975), litvakų kilmės itališkojo ekspresionizmo pradininkė, gimė Kaune, rabino šeimoje. Po tėvo mirties, ankstyvoje paauglystėje,...
Maršrutas lapkričio 17-19 dienoms
PENKTADIENIS, 11 17 NATO centro direktoriaus William Alberque paskaitos, 14:50 ir 17:30 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, V....
Lietuvos ir Australijos fotografo legenda suskambėjo Ukrainoje
Lapkričio 16 d., ketvirtadienį, Nacionaliniame Taraso Ševčenkos muziejuje Kijeve, bendradarbiaujant su LR ambasada Ukrainoje, festivalis „Kaunas Photo“ atidarė parodą „Olegas...
Tarptautinį Kauno kino festivalį atidarys Venecijoje apdovanotas filmas
Lapkričio 30 dieną į Kauno kino centrą „Romuva“ bei kitas erdves sugrįžtantis Tarptautinis Kauno kino festivalis žiūrovams siūlys mėgautis...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.