Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas

Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana Gužauskienė juokiasi, kad tiesiog pasiūlytų pasižiūrėti visus laidos epizodus. O jų – jau 30. 15 pristato modernistinę kauno architektūrą, 15 – „pramoninius“ tarpukario maršrutus nuo tekstilės, chemijos, maisto iki aviacijos, ne mažiau svarbios ir asmenybės. Žmonės, negailėję jėgų, proto, finansų tarpukariu, kiti, tęsę, kiek tai buvo įmanoma, pirmųjų pradėtus darbus sovietmečiu, ir tie, kurie miesto istoriją tyrinėja ir susidomėjimą ja žadina šiandien. Kiekviena laida – konstruktyvus, gyvas, staigmenų pažeriantis dialogas tarp praeities ir šiandienos. Ir kartu – sustabdytas laikas, įamžintas etapas. Todėl ir „Stop juosta“.

Kitą sezoną laidos komanda, jau įvertinta „Pragiedruliais“ kaip geriausios dokumentinės laidos kūrėjai, ieškos kaunietiškojo modernizmo pėdsakų kituose Lietuvos miestuose, kuriuose tarpukariu pastatus projektavo laikinosios sostinės architektai. Taigi nuo Kauno niekur toli nepabėgs. Na, gal į Berlyną, kuriame, atrodo, yra atradę kūrybinės energijos šaltinį. „Daugiau kaip prieš metus savo iniciatyva lankėmės Berlyne vykusioje Kauno modernizmo parodoje. Parengę reportažą įsiūlėme jį parodyti LRT laidoje „Labas rytas“, įtikinome kauniečius architektus važiuoti į laidą ir tokiu būdu atstovauti miestui bei pristatyti tuo metu dar mažai kam žinomą Kauno modernizmą“, – pasakoja laidos prodiuserė ir redaktorė Jurgė. Su ja ir režisiere Svetlana susitikome Kauno geležinkelio stotyje – pro šalį dundėję traukiniai padėjo palaikyti pokalbio tempą.

Screen Shot 2017-08-30 at 13.44.55

Abi kuriate ir TV laidą „Septynios Kauno dienos“. Kaip radote laiko ir noro dar vienam ypač kaunietiškam projektui „Stop juosta“? Beje, ar seniai dirbate dviese?

Jurgė: „Esu dirbusi daugelyje TV kanalų – vos tik tapdavo neįdomu, išeidavau. Ir vis matydavau, kaip dirba Svetlana, garsiai svajodavau dirbti su ja. Prieš keletą metų susitikome, ir anksčiau rodyta laida „Septynios Kauno dienos“ virto nauju TV žurnalu „7 Kauno dienos“.

Prieš daugiau nei dvejus metus, sumanius „Stop juostą“, televizijai teko įrodyti, kad dar vienos laidos tikrai reikia. Tuo metu nei apie kultūrą Kaune kas labai kalbėjo, nei tas Kaunas kam rūpėjo. O mes, Laisvės alėjos vaikai, – ir LRT Kauno redakcija įsikūrusi čia pat, – vis tikėjome, kad galima ją prikelti. Mums sakė: ką jūs čia gaivinate, leiskite tai Laisvės alėjai ramiai numirti. Laimei, idėja patikėjo UNESCO ir suteikė „Stop juostos“ projektui patronažą.

Abiem skaudėjo širdis dėl to, kad tradiciškai visi renginiai, visas dėmesys – Vilniuje. Iš pradžių subūrėme idėjinę komandą, kurioje buvo ir menininkų, ir bankininkų, daug planavome. Tuomet nieko neįvyko, bent taip atrodė – idėjos išplito, o po metų mintys virto kūnu. Iš pradžių gal buvome per daug užsimojusios, o dabar darome tai, ką išmanome geriausiai. Smagu, kad tai, kas šiandien verda Kaune, iš dalies yra mūsų anuometinių svaičiojimų rezultatai.“

Vienas įdomiausių „Stop juostos“ momentų yra amžininkų, dirbusių ar kūrusių objektuose, į kuriuos užsuka maršrutai, pasakojimai. Iš jų degančių akių ir besiliejančių istorijų galima spręsti, kad, matyt, dažnai esate pirmosios, paprašiusios pasidalinti savo atsiminimais? Ar tenka laidos svečius ilgai įkalbinėti?

Svetlana: „Visaip būna. Kartais įkalbinėjame, bet vėliau pasakojimo sustabdyti neįmanoma. Labai smagu, o ir svarbu tai fiksuoti. Jau du mūsų laidos herojai – mokytojas Vytautas Sabataitis ir Vytautas Narkevičius, pastatęs ne vieną tekstilės fabriką Kaune – paliko šį pasaulį, taip pat norėčiau paminėti ir šviesaus atminimo prof. Leonidą Donskį, dalyvavusį pirmuosiuose filmavimuose. Taigi kartais mes ne tik pirmieji, bet ir paskutinieji fiksuotojai.“

Jurgė: „Laikas šiame projekte labai svarbus. „Stop juosta“ stabdo akimirkas. Kai pašnekovai pradėjo išeiti, supratome, kad ši laida jau yra istorinė, nors į didelius įvertinimus iš pradžių nepretendavome.“  

Bet jau sulaukėte bene svarbiausio lietuviškoje televizijoje įvertinimo – „Pragiedrulių“ apdovanojimo. Kaip manote, ar tai susiję su padidėjusiu dėmesiu Kaunui, prie kurio neabejotinai prisidėjo ir pati laida?

Jurgė: „Kai trejus metus tą vaiką čiūčiuoji ir jis ima žengti pirmuosius žingsnius, tai priimi natūraliai. Taip turi būti! Vaikas išlipo iš vystyklų, dabar belieka žiūrėti, ar neužsigaus eidamas.

Kaune mūsų už rankų negraibsto, daugiausia komplimentų girdime iš kitų miestų. Štai skambina vienas vyriškis iš Žemaitijos, sako: ką jūs čia darot? Galvoju, nagi tikrai – ką mes čia darome? Gal kažką negerai darome? O jis, pasirodo, mūsų laidai prasidėjus daugiau niekuo užsiimti negali, taip įdomu, kad turi iki pabaigos pažiūrėti. Vilniečiai sako: koks gražus tas jūsų Kaunas, atvažiuosime pažiūrėti gyvai.

Kauno grožis subtilus, reikia mokėti jį pamatyti, taip pat ir mokėti parodyti. Laidoje tai daro profesionalūs architektai, menotyrininkai, istorikai – Jolita Kančienė, doc. dr. Vaidas Petrulis, doc. dr. Kastytis Antanaitis, bibliotekininikas Alvydas Surblys ir kiti.

Screen Shot 2017-08-30 at 13.45.13

Matyt, ruošdamiesi laidai ir per filmavimą ekspertai irgi kažką nauja atranda?

Svetlana: „Tikrai taip. Pavyzdžiui, nuostabių atradimų muzikiniame teatre patyrėme su architektūros istorike Jolita Kančiene – radome Kipro Petrausko grimo kambarį, o jame – praustuvą su autentiškomis art deco detalėmis, taip pat įdomu buvo stebėti architektūrologo Vaido Petrulio emocijas įžengiant į „Dirbtinio pluošto“ gamyklos patalpas.“

Jurgė: „Beje, senosiose „Dirbtinio pluošto“ patalpose, manau, lankėmės paskutiniai. Įmonės atstovams lyg nesmagu buvo, kad viskas aptrupėję, o mums tai kaip tik pasirodė labai vertinga. Nedaug belikę autentiškų to meto gamyklų interjerų. Pamatę laidą, supratę, ką ir kodėl fiksuojame, džiaugėsi ir „pluoštiečiai“.“

Kokio amžiaus yra „Stop juostos“ auditorija?

Jurgė: „Jau po kelių pirmųjų laidų gavome laišką iš vienos Kauno rajono mokyklos. Dėkojo už tai, kad laida puikiai tinkama rodyti per patriotinio ugdymo valandėles, klausė, ar bus daugiau maršrutų.

Taigi taip jau nutiko, kad orientuojamės į jaunimą. Gal dėl to, kad mus pačias supa daug jaunų žmonių? Galvojame, kaip jiems tą istoriją sugromuliuoti, įpumpuoti pasididžiavimo, kad jie pamėgtų Lietuvą, savo tapatybę, suvoktų, kokie esame.

Mūsų komandoje taip pat dirba jaunimas, kurį pradžioje tenka laikyti už rankos. Vėliau rezultatai džiugina. Laidą montuoja Juozapas Tamošiūnas ir Akvilė Matulaitytė, filmuoja Rytis Titas ir Marius Staronis. Žurnalistė – Justina Vertelkaitė, garso režisierė – Lina Pranaitytė.  Laidos vinjetės autorius – Večiaslav Berežok – žinomas plastelino animatorius. Mūsų vinjetė – nulipdyta iš plastelino!

Kalbėdamos su laidos pašnekovais, amžininkais, matome, koks fantastiškas jų tikėjimas besikuriančia valstybe ir meilė Lietuvai. Išvykę mokytis į užsienį būtinai grįždavo ir visas savo žinias bei sugebėjimus realizuodavo Lietuvoje. Dėl to Kaune per nepilnus 20 tarpukario metų buvo pastatyti tūkstančiai pastatų, „užsukta“ daug pramonės šakų.“

Svetlana: „Peržiūrinėdamos Lietuvos archyve rastą medžiagą ne kartą pastebėjome, kaip skiriasi žmonių veidai tarpukariu, sovietmečiu ir dabar. Kiekvienas laikametis turi savo ženklus, savo veidus. Tarpukario veiduose – daug laisvės ir meilės.“  

Screen Shot 2017-08-30 at 13.44.43

Tiesa, laidose pristatote ir per sovietinę okupaciją statytus objektus, sovietinę pramonę. Ar niekas nėra apkaltinęs to laikotarpio romantizavimu?

Svetlana: „Ar galima istorija romantizuoti? Nuo istorijos nepabėgsi. Mūsų tikslas – parodyti kas buvo – pramonė susikūrė tarpukariu, sovietmečiu – transformavosi, plėtėsi, o  nepriklausomybės laikotarpiu beveik viskas dingo.“

Jurgė: „Kalbant apie Kauną, kurdamos laidas supratome, kad pramonę iš esmės nužudė laukinis privatizavimas. Visai neseniai – prieš 20 metų.“

Svetlana: „Taip, pramonės maršrutai iš esmės buvo pramonės griuvėsių skaičiavimas. Jaunimas tai turėtų žinoti. Istorijos vadovėliai bus rašomi vėliau.“

Jurgė: „Tuo pačiu įsitikinome, kad tarpukariu žmonės iš tiesų dirbo vardan tos Lietuvos. Pramonininkai dosniai investavo į kultūrą, švietimą, rėmė menininkus, studentus. Jei turi daug – daliniesi. Tai buvo norma. Sovietmetis ją panaikino.“

Ko laidos gerbėjai gali tikėtis naujame sezone?

Jurgė: „Toliau tyrinėsime modernizmą, tik jau visoje Lietuvoje, kokia ji buvo tarpukariu. Iš Kauno, tiesa, visiškai neišvažiuojame – architektai, gyvenę Kaune, dirbo visoje Lietuvoje. Iš esmės sujungsime taškus. Juktarpukariu augo ne tik Kaunas, bet mažesnieji miestai.

Čia prie mūsų ekspertų komandos prisidės nauji veidai – architektūros istorikės dr. Marija Drėmaitė, dr. Viltė Migonytė, Lietuvos miestų architektai ir istorikai bei visas būrys amžininikų.

Dar pasidžiaugsiu, kad šiuo metu savo laidas verčiame į gestų kalbą. Vėliau planuojame ir titrus kitomis kalbomis. Visas „Stop juostos“ laidas galite pamatyti LRT mediatekoje, naujas laidos sezonas – nuo rugsėjo 11-os dienos“.

facebook.com/stopjuosta

Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys
Donato Stankevičiaus nuotr.
Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. rugpjūčio nr. rubrikoje „Į temą“

Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
Atviro Kauno vizija: „Sveiki atvykę į mūsų butą“
Vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano...
Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
Atviro Kauno vizija: „Sveiki atvykę į mūsų butą“
Vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.