Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto

Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo vokalą. Jos brolis Lukas aktyviai plečia siuvinėjimo verslą. Bet tai šio straipsnio, numerio temos ir Kauno, kaip Lietuvos aviacijos lopšio, kontekste tėra detalės. Ievą ir Luką aplankėme Aleksote esančiame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kuriame „dangiškos“ Liekių giminės atstovai, galima sakyti, užaugo. O dabar patys drauge su bendraminčiais, šeimininkaujančiais kaimyniniuose angaruose, „augina“ aerodromą ir, kaip patys sako, mažąją, nekomercinę aviaciją Kaune bei Lietuvoje. Jie – asociacijos „Pilotai.lt“ įkūrėjai ir Lietuvos aeroklubo bei Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos nariai.

„Viso ko pradžia tikriausiai galima laikyti mūsų senelį Alfonsą Liekį, kuris buvo vienas iš pirmųjų ir garsiųjų skraidyklių sporto ir konstravimo pradininkų Lietuvoje, savo veiklą pradėjęs Šilutėje. Vėliau jo pėdomis pasekė ir mūsų tėvelis, kuris skraidyti pradėjo 13-os, galiausiai šia aistra užkrėtė ir mus su Luku“, – pasakoja Ieva. Lukas skraido nuo 16-os, taigi jau dešimt metų, Ieva pradėjo prieš penkerius, sulaukusi 17-os. Mergina aerodrome leidžia vasaras, kai nevyksta studijos, tiesa, ir per jas savaitgaliais ištaiko progą grįžti namo. „Šiam virusui vaistų nėra, troškulys numalšinamas tik skraidant, kuo daugiau skraidai – tuo ramiau gyvent, o kai tik skrydžių mažiau, viruso simptomai paūmėja“, – juokiasi pilotė.

Pilotai_4

Užsisakyti pramoginį skrydį dviviečiu ultralengvuoju lėktuvu virš Kauno – gana populiari pramoga. Tokių ketvirtį valandos trunkančių skrydžių klubas per mėnesį (sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo ar spalio) įvykdo per šimtą. Paklaustas, kokios priežastys dažniausiai lemia tokius skrydžius, Lukas juokiasi, kad absoliuti dauguma tėvų, kuriems skrydžio kuponą įteikė vaikai, kadaise svajojo būti pilotais. Užsienio turistams paskraidyti virš Kauno irgi siūloma, tiesa, kol kas tokių keleivių aerodrome nedaug – matyt, sudėtinga ekspromtu keisti sustyguotą dienotvarkę. Pavadinkime tai niša ateičiai, nors Liekių šeimos atstovai pripažįsta, kad pramoginiai skrydžiai – labiau klubo įvaizdžio reikalas nei pagrindinis pajamų šaltinis.

Ieva, dažnai skraidinanti keleivius, pastebi, kad kvapą jos pakeleiviams dažniausiai gniaužia ne tik netikėti pojūčiai, bet ir raudoni Kauno senamiesčio stogai, Pažaislio vienuolynas, akimirkos prieš saulėlydį ir Kauno marios, kurios… savo spalvą keičia kone kiekvieną savaitę. Kaip geriau tai pamatyti nei iš paukščio skrydžio? Apie 10 proc. išbandžiusių pramoginį skrydį „užsikabina“ ir į aerodromą grįžta jau mokytis…

… jei norite tapti ultralengvojo lėktuvo pilotu, kreipkitės į Ievą ir Luką. Visiškai rimtai – dviviečio lėktuvo licenciją galima gauti porą mėnesių aktyviai paprakaitavus aerodrome. O tuomet kelionė iš Kauno iki, tarkim, Druskininkų truks vos 35 minutes. Apskristi galėsite ir visą Baltijos jūrą ar net toliau. Patikėkite, tai bus visai kitokios atostogos, nei keliaujant kemperiu, automobiliu, traukiniu ar net įprastais lėktuvų reisais. Lukas, remdamasis asmenine aviaturisto patirtimi, teigia, kad tarp pilotų galioja nerašytas draugiškumo kodeksas – kaip priimsi svečius tu, taip priims tave. Ir dažniausiai vieni kitus pilotai priima kaip šeimos narius.

Tokių aviaturistų į Kauną užsuka vis daugiau – birželį baigtas tvarkyti 1 130 m ilgio ir 50 m pločio kilimo-tūpimo takas, dabar galintis priimti ir didesnius, šešiaviečius, lėktuvus, taigi pagaliau galima teigiamai atsakyti į užklausas, kurių netrūkdavo ir anksčiau. Štai liepą savaitgalį Kaune leido net 20 lėktuvų iš Šveicarijos, vėliau jie skrido į Palangą, Estiją. Tiesa, kol kas, nusileidus viename seniausių Europoje – 2015 m. šventėme jo šimtmetį – aerodromų, nakvynės dar tenka ieškoti mieste. Aviakempingą, kuris, tikėtina, bus patrauklus ir kitomis transporto priemonėmis keliaujantiems, bet pro langą lėktuvus matyti mėgstantiems, planuojama atidaryti jau kitąmet, netrukus aerodrome ims veikti ir kavinė. Spagečiai su lėktuvais skamba geriau nei bet koks įprastas dienos pietų pasiūlymas! Bet ir dabar užsieniečius dažniausiai žavi tai, kad S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas yra beveik pačiame miesto centre. Tai unikalu Europos mastu. O ar dėl to nekyla žemiškų problemų?

Pilotai_5

„Kartais pasigirsta gyventojų skundų dėl triukšmo, bet valdžios atsakymas visuomet toks pats: aerodromas yra istorinė vertybė, jam daugiau nei 100 metų, jis buvo ir bus“, – pasakoja Lukas ir ranka moja link naujų namų kvartalo visai greta aerodromo. Šių gyventojai tokia kaimynyste džiaugiasi, jiems tai – romantika. O kai kurie Aleksoto ir Fredos gyventojai, prisižiūrėję veiksmo danguje virš namų, ateina ir mokytis pilotuoti.

Beje, Kauno vaikai lėktuvus jaukintis pradėti gali jau aštuonerių, prisijungę prie Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos Kauno vaikų aviacijos eskadrilės. Jiems sukonstruotos unikalios mokomosios skraidyklės, specialia priemone iškeliamos į 15–20 metrų aukštį.

Jau minėjome kad Aleksoto aerodromas yra Lietuvos aviacijos lopšys. Geriau už mus tai galėtų papasakoti Lietuvos aviacijos muziejaus, esančio čia pat, aerodrome, edukatoriai. Dar aerodrome susipažinsite su parasparniais, oro balionais, akrobatiniais skrydžiais – iš esmės visa aviacijos „gama“. Ir visa tai miesto centre.

Pilotai_2

pilotai.lt

Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys
Donato Stankevičiaus nuotr.
Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. rugpjūčio nr. rubrikoje „Mėnesio tema“

 

 

Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Atviro Kauno vizija: „Sveiki atvykę į mūsų butą“
Vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano...
Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Atviro Kauno vizija: „Sveiki atvykę į mūsų butą“
Vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.