Atviro Kauno vizija: „Sveiki atvykę į mūsų butą“

Vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano Gudavičiaus užsakymu 1929-aisiais. Išnuomojęs kitus išskirtinio art deco stiliaus pastato aukštus, pirmajame apsigyveno ir kliniką įkūrė pats užsakovas, po kelerių metų tapęs Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininku ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi. 1944-aisiais P. Gudavičius pasitraukė į Vakarus, 1956-aisiais mirė Niujorke. O kaip jo namas? Namas buvo nacionalizuotas, butai – išdalyti ir padalyti.

Iki 1989-ųjų jame gyvenusiam žydų tautybės gydytojui (!) persikėlus į Izraelį, erdvų, daugiau nei 100 kv. m., butą trečiame aukšte įsigijo medikų (!!!) pora. Į tris pasaulio šalis pro langus „žiūrinčiame“ bute praleidę beveik tris dešimtmečius, šiemet senjorai persikraustė į mažesnį būstą, o butą įsigijo jauni Kauno verslininkai, nusprendę dalį finansų investuoti į tarpukariu statytą nekilnojamąjį turtą.

Su jais, Karoliu Baniu ir Petru Gaidamavičiumi, kalbamės tuščiame bute trečiame aukšte. Keli minkšti baldai svetainės centre, jaukiai plyštelėjęs paveikslas, kurį naujieji šeimininkai rado buto rūsyje, lyg čia buvusi, bet kitur įsigyta komoda ir… viskas. Pirmasis įspūdis čia primena ekskursiją renovuotame Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, tapusiame eksponatu. Tiesa, straipsnio „herojus“ dar tik laukia restauratorių. Jiems pasidarbavus į butą galės užsukti visi, to norintys ir tai vertinantys. Pagyventi, sudalyvauti parodos atidaryme ar vakarienėje. Ar tokių butų-ne butų su istorija Kaune bus daugiau, šįkart neklausiame. Tiksliau, paliekame mintį atvirą – juk atėję pakalbinti naujųjų šeimininkų prasilenkėme su projekto „Kaunas 2022“ komandos nare, atsakinga už programą „Dizainas laimei“, Jūrate Tutlyte.

Kas jus, kaip investuotojus, paskatino susidomėti būtent šio laikotarpio nekilnojamuoju turtu?

Karolis: „Prieš keletą metų suaktyvėjo kalbos apie tai, ar Kauno modernizmas gaus Europos paveldo ženklą, bus įvertintas UNESCO. Iš dalies tai paskatino investuoti būtent į paveldo sąraše esančius objektus, ne į tiesiog senus pastatus.

Jei asmeniškai ir nuo pradžių, tai man daug įtakos padarė fortepijono mokytoja muzikos mokykloje, kurios tėtis tarpukariu buvo kelių seimų narys. Ji vis rodydavo to laikmečio nuotraukas, mane žavėjo kostiumai, kitos detalės, namų svetainės stumdomomis durimis… Vėliau studijavau politikos mokslus, domėjausi istorija, konkrečiai šiuo laikotarpiu.“

Petras: „Man pirmiau gimė meilė nekilnojamam turtui (juokiasi). Užsiimu tarptautine prekyba, vienu metu ėmė trūkti kažko artimo, apčiuopiamo, nes visa veikla „kabėjo internete“. Ėmiau daugiau keliauti, aplankiau tokius miestus, kaip Niujorkas, Paryžius, ir tuomet, grįžęs į Kauną, pamačiau kai ką labai panašaus, artimo niujorkietiškai dvasiai. To tikrai nesitikėjau!“

Karolis: „Vienas pirmųjų butų, kurį apžiūrėjome prieš trejus metus, buvo Juozo Daugirdo name Vytauto prospekte. Erdvus koridorius, dvi svetainės, kurias galima sujungti pobūviui, net tokios detalės, kaip mygtukas tarnui iškviesti vonioje. Likome sužavėti funkcionalumo, erdvių ir dizaino prasmingumo ir kuo daugiau objektų aplankėme, tuo labiau ta meilė stiprėjo.

Neabejoju, kad artėjant 2022-iesiems visuotinis susidomėjimas tarpukariu tik didės. Mes ir toliau medžiojame butus, tiesa, šis išskirtinis tuo, kad labai mažai pakeistas. Daug mūsų lankomų objektų padalinti, išskaidyti, jų interjero detalės suniokotos.“

Petras: „Manau, taip yra todėl, kad žmonės, kurie į šiuos butus atsikraustė ar buvo atkraustyti po karo, nevertino to grožio, nes jį kūrė ne patys, ne savo rankomis.“

Karolis: „Čia nieko nekeisime, išskyrus vamzdynus, visa kita restauruosime arba grąžinsime į pirminę stadiją, kaip, pavyzdžiui, radiatorius. Radome kompaniją, kuri gamina senovinio tipo, špižinius, tiesa, jau ekonomiškesnius radiatorius. Užsakėme ir dvigubus medinius langus virtuvei bei voniai, kuriose šiuo metu sudėti plastikiniai.“

Petras: „Atrodo, čia niekad negyveno vaikai, nes visi durų stiklai yra autentiški.“

Karolis: „Kai kur stiklai matiniai, koridoriuje ir darbo kambaryje – skaidrūs. Buvę savininkai sakė, kad galbūt jie sovietiniai. Bet kai per Muziejų naktį lankėmės J. Gruodžio memorialiniame muziejuje, aptikome ten identiškus stiklus. Kalbėjome su muziejininke, ji patikino, kad jie nekeisti, autentiški. Darome prielaidą, kad ir mūsų buto stiklai autentiški.“

Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius

Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius

Ar statybų profesionalai Kaune moka dirbti su paveldu?

Petras: „Pamatysime! Ir tikrai mielai paviešinsime procesą, transliuosime jį.“

Karolis: „Mums, beje, labai pasisekė, nes šio pastato antrame aukšte yra vienõs garsiausių Kauno architekčių Gražinos Janulytės-Bernotienės biuras. Ji labai mėgsta tarpukarį ir labai saugo šį pastatą. Kalbėjome su ja, ji mielai konsultavo ir teikė rekomendacijas.“

Kokią šio buto viziją matote? Kaip jį atversite kauniečiams, svečiams?

Petras: „Jis ir dabar atviras. Mes juk čia esame (juokiasi)!“

Karolis: „Kol kas vieno atsakymo neturime, bet svarstome, kad tai galėtų būti apartamentai, įdomūs keliautojams, kurie domisi architektūra, konkrečiai modernizmu. Tokių kol kas Kaune nėra, bent jau mes apie juos nežinome.“

Petras: „Šiemet idėjų sėmėmės Tel Avive. Sužavėjo bauhauzo pastatas, kuriame veikia viešbutis, vyksta parodos – ne tik bendrose erdvėse, bet ir kambariuose veikia ekspozicijos, menininkų kūrinius galima įsigyti.“

Karolis: „Kodėl gi šiame bute negalėtų veikti pop-up galerija, pop-up restoranas ar pop-up teatras? Planuojame darbus baigti kitų metų pradžioje. Užsuksite, pamatysite.“

Ar yra planuose daugiau objektų, kuriuos įsigytumėte, sutvarkytumėte ir atvertumėte jų duris?

Karolis: „Skelbimus sekame kasdien, tai jau tapo hobiu. Kartais kreipiamės vien dėl smalsumo, nes norime aplankyti paveldinį objektą, nors pirkti intencijos neturime. Tai tarsi pramoga.“

Petras: „Kartais tokios apžiūros pasibaigia ir liūdesiu. Tarkim, savininkas pasipasakoja, kad ką tik nudaužė visas art deco puošmenas, „kad neturėtumėt reikalų su paveldu“.“

Įdomu ir labai pragmatiška, tiesa? Vis dėlto kaip verslui įžvelgti paveldo prasmę? Ar prasminga investuoti į patį miestą, kultūrą?

Karolis: „Daugumai verslininkų, kurie šiuo metu to nedaro, trūksta elementarių žinių. Kai pradedi domėtis savo miesto aplinka, istorija, architektūra, supranti ir moralinę, ir finansinę vertę. Viešbučių, kurie yra tiesiog viešbučiai, jau turime daug. Jie patogūs, bet neįdomūs. Galbūt Kauno verslininkams sudėtinga įsigyti objektus? Kai kurie tikrai stipriai suskaidyti, supirkti visų butų neįmanoma.“

Petras: „Dar yra paveldo mitai. Kokių tik mums nepripasakoja savininkai!“

Karolis: „Ir iš bičiulių girdime, žiniasklaidoje rašoma, kad paveldosaugininkai yra siaubūnai, kurie ateina ir baudžia. Visgi, kadangi mes norime būtent išsaugoti tai, kas sukurta, visuomet sulaukiame tik pozityvių atsakymų ir pagalbos.“

Petras: „Paveldosaugininkai irgi gyvena 2017-aisiais. Todėl mitų bijoti nereikia. Susitikite, pasikalbėkite.“

SCI_2781s

Šiuo metu parduodamas ir Kauno centrinis paštas. Gal dalyvausite aukcione? Kas jame galėtų nutikti?

Petras: „Ne, mums šis objektas didokas. Bet visokių minčių esame turėję. Pavyzdžiui, tarptautinis muziejus galėtų įsteigti savo filialą.“

Karolis: „Nematau problemos ir tokiam objekte įrengti tarptautinių biurų. Kabinetai ten nėra maži. Galbūt startuoliams tiktų? Multifunkcis pastatas, su viešomis ir privačiomis erdvėmis?“

Kaip, jūsų nuomone, dabartiniams paaugliams, kurie 2022-aisiais, Kaunui esant Europos kultūros sostine, bus ryškiausi jos veidai ir ambasadoriai, įskiepyti tą simpatiją kaunietiškai aplinkai?

Karolis: „Žmonėms patinka istorijos. Kodėl gi nepradėjus nuo tokio tipo ekskursijų – pasakojant asmeniškas istorijas? Mane, va, patraukė nuotraukos. Šventės, taurės, šokiai… Įdomi apranga… Tai buvo kažkas kitoniško. Galbūt tai patrauktų ir šiandienos vaikus.“

Beje, ko jūs, kaip miestiečiai, tikitės iš Europos kultūros sostinės titulo? Ką jis mums duos?

Karolis: „Jau dabar duoda. Jau kuris laikas stebime Kauno renesansą. Žmonės tampa atviresni. Jie geriau supranta, ką turi, ir nori tai rodyti kitiems. Dalyvaujame šiame pabudime, žadiname kauniečius. Ką tai duos miestui? Gal láimės? Gal atsikratysime kompleksų? Bus daugiau renginių, veiklų, žmonės dažniau pamatys vieni kitus, taps atviresni, draugiškesni.“

kaunas2022.eu

Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys
Dainiaus Ščiukos nuotr.
Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. rugpjūčio nr. rubrikoje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“

 

Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.