Ieškant asmeninio santykio su paveldu

Birželio 25 – liepos 4 dienomis Lenkijoje vyko Pasaulio paveldo jaunųjų profesionalų forumas (World Heritage Young Professionals Forum, #WHYPF2017), kurio tema – „Atmintis: prarastas ir atkurtas paveldas“. Tai – nauja UNESCO iniciatyva, įgyvendinta prieš liepos 2 d. prasidėjusią 41-ąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją Krokuvoje.

Į šį forumą, finansuojamą Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos, susirinko būrys jaunų žmonių (nuo 22 iki 32 metų) iš 32 pasaulio šalių, tarp kurių – Azerbaidžanas, Sirija, Tanzanija, Malis, Peru, Irakas, Pietų Korėja ir kt. Per 10 intensyvių dienų Varšuva ir Krokuva tapo antrais jaunųjų profesionalų bendruomenės namais, į kuriuos ir ateityje bus gera sugrįžti naujiems projektams, orientuotiems į pažangią kultūros paveldo apsaugą.

Galėčiau (ir norėčiau) tik pasidžiaugti ir pasiūlyti imti pavyzdį iš lenkų dėl jų požiūrio į kultūrą bendrąja prasme: tokio formato forumų (sykiu ir Pasaulio paveldo komiteto sesijos) organizavimas atriekia nemenką dalį nuo šalies biudžeto. Su baltu pavydu žiūrėjau į skaičius, pateikiamus vienose kūrybinėse dirbtuvėse: pavyzdžiui, Pasaulio paveldo sąraše esančio Krokuvos istorinio centro objektų tvarkybai kasmet skiriama nuo 7 iki 10 mln. eurų. Tokiu būdu kasmet sutvarkoma iki 100 objektų. Nesinori užsiimti saviplaka, bet kyla klausimas: „O kada taip bus pas mus, Lietuvoje?“. Tiesa, šiuo požiūriu Kaunas, paveldotvarkos programai 2017 m. skyręs 1 mln. eurų, lenkia visas šalies savivaldybes. Net neabejoju, kad lėšos paveldo tvarkybai tik augs. Vis dėlto valstybės lygmeniu vykdomai politikai šiuo klausimu reikėtų gerokai pasitempti, ypač artėjant šimtmečiui, reprezentuojant savo šalį pasaulyje ir kertine ašimi paverčiant visą kultūrinio lauko gyvenimą. Tačiau apie tai – kituose straipsniuose.

Pasaulio paveldo jaunųjų profesionalų forumas / Anna Kaczmarz nuotr.

Pasaulio paveldo jaunųjų profesionalų forumas / Anna Kaczmarz nuotr.

Forume kartu su kolegomis iš absoliučiai skirtingų kultūrinių, politinių ir religinių laukų turėjome galimybę iš esmės susipažinti su svarbiausiais Lenkijos paveldo objektais, kurie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: tai – Varšuvos istorinis centras (įtrauktas 1980 m.), Krokuvos istorinis centras (įtrauktas 1978 m.), Veličkos ir Bochnios druskų kasyklos (įtrauktos 1978 m.). Karalių miestas – Krokuva – ir druskų kasyklos tapo vienais pirmųjų objektų, įtrauktų į Pasaulio paveldo sąrašą (angl. World Heritage List, arba WHL), – tai įvyko jau per antrąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją. Taip kaimyninės šalies objektai atsidūrė viename sąraše su Jeloustouno nacionaliniu parku, Acheno katedra, Galapagų salomis ir septyniais kitais.

Šiuo metu WHL yra 1 073 vertybės. Kadaise tai turėjo būti išskirtinai prestižinis sąrašas su pačiais unikaliausiais pasaulio objektais, kitaip tariant, crème de la crème. Per pirmąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją Paryžiuje (1977 m.) buvo diskutuojama apie WHL išskirtinumą, poveikį, geografinį ir tipų (kultūros, gamtos paveldo) balansą. Šiuo metu WHL yra gerokai perpildytas, ypač – Europos ir Šiaurės Amerikos regiono vertybių, kurios užima net 47 proc. sąrašo (iš viso – 506). O, pavyzdžiui, Afrikos regiono vertybės užima 9 proc. (93 objektai), arabų šalių – tik 8 proc. (82 objektai). Todėl vis didesnis dėmesys dėl pasaulio paveldo vertybių įtraukimo į sąrašą skiriamas pastariesiems regionams.

Pasaulio paveldo centro direktorės vokietės Mechtild Rössler teigimu, šiuo metu vertybių įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą tampa vis sunkesniu procesu, ypač Europos regiono valstybėms. Neslėpsiu, kad tai išgirdus pasidarė gan neramu: kas tokiu atveju laukia Kauno? Vis dėlto nevertėtų jaudintis – XX a. paveldo objektų WHL nėra daug. Būtent dėl šios priežasties ką tik sveikinome kolegas iš Eritrėjos: Afrikos modernistinis miestas Asmara oficialiai atsidūrė tarp pasaulio paveldo elito.

Per vieną iš forumo seminarų Jeruzalės Bezazelio menų ir dizaino akademijos profesorius Michaelis Turneris teigė, kad pats svarbiausias dalykas siekiant patekti į išskirtinį sąrašą yra ne pats „Oskaro gavimas“, o procesas, vykstantis iki taip ilgai lauktos šlovės akimirkos. Per šį laikotarpį, kol patenkama į WHL, neatskiriamais partneriais tampa vietos bendruomenė, profesionalai ir valdžia. Tai – labai sveikas reiškinys, kuris padeda sukurti emocinį ryšį su vieta, suvokti paveldo reikšmę ir svarbą globaliame kontekste, galų gale – inspiruoja naujas iniciatyvas tarp vietos bendruomenės, tad šiuo aspektu paveldas įgauna ir milžiniškai svarbią socialinės jungties reikšmę. Miesto kontekste tokiu būdu vystosi vadinamosios darnios bendruomenės (angl. sustainable communities). Šis aspektas atsispindi ir jaunųjų profesionalų forumo deklaracijoje, kuria mes kreipėmės į UNESCO, tarptautinę bendruomenę ir Pasaulio paveldo konvencijos šalis. Išskirtinės visuotinės vertės paveldo apsauga yra neatsiejama nuo darnios visuomenės vystymosi: be žmonių nėra visuomenės, o be atminties darni plėtra nėra įmanoma. Deklaracijoje su kolegomis kvietėme UNESCO, kaip organizaciją, aktyviau jungtis prie pilietinės visuomenės, ypač jaunimo, iniciatyvų – įtraukti ir įsitraukti į diskusijas, taip sustiprinant tarptautinės bendruomenės kolektyvinę paramą išskirtinės visuotinės reikšmės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos veikloje, remiantis 1972 m. priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija.

Pasaulio paveldo jaunųjų profesionalų forumas / Beata Zawrzel nuotr.

Pasaulio paveldo jaunųjų profesionalų forumas / Beata Zawrzel nuotr.

Mano nuomone, vietos bendruomenės ilgainiui turi tapti pagrindu bet kokiam sprendimų priėmimo procesui, susijusiam su kultūriniu identitetu ir atmintimi. Tai aktualu viso pasaulio kontekste, bet kuriame regione. Savo ruožtu Konvencijos šalys turėtų siekti užtikrinti paveldo apsaugą, integruodamos inovacijas, verslumą, partnerystę tarp privataus ir viešojo sektoriaus, atsinaujinančią energiją ir didindamos galimybes jaunimui įsidarbinti kultūros paveldo srityje.

Artėjant mūsų Valstybingumo šventei kitais metais, kviečiu visus užduoti sau klausimą: koks mano ir mano aplinkos santykis su atmintimi, paveldu, istorija ir kultūra bendrąja prasme?

Andrijana Filinaitė
Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė, Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kuratorė

Tekstas publikuotas leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. rugpjūčio nr. rubrikoje „Kaunas – UNESCO dizaino miestas“

creative_city_kaunas_lt-01 (2) (1)

Atviro Kauno vizija: „Sveiki atvykę į mūsų butą“
Vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano...
Daugiau „Kauno akcentų“: paskelbti dizaino srities nugalėtojai
Antrus metus iš eilės vykstantį idėjų konkursą „Kauno akcentai“ organizuojanti Kauno miesto savivaldybė paskelbė dizaino objektų srities nugalėtojus. Iš...
J. Mačiūno aikštės atidarymo atgarsiai: „Kauno kalendoriuje turi atsirasti FLUXUS diena“
Liepos 20-ąją kauniečiams ir internetui pristatytas naujausias konkurso „Kauno akcentai“ darbas – Jurgio Mačiūno aikštė. Menininkas Naglis Rytis Baltušnikas...
Liepos 6-ąją švęsime ekskursijų festivalyje L6
Praėjusiais metais skambiai debiutavęs vienos dienos ekskursijų festivalis L6 grįžta liepos 6-ąją. Tądien nuo 10 val. iki 16 val....
Atviro Kauno vizija: „Sveiki atvykę į mūsų butą“
Vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano...
Daugiau „Kauno akcentų“: paskelbti dizaino srities nugalėtojai
Antrus metus iš eilės vykstantį idėjų konkursą „Kauno akcentai“ organizuojanti Kauno miesto savivaldybė paskelbė dizaino objektų srities nugalėtojus. Iš...
J. Mačiūno aikštės atidarymo atgarsiai: „Kauno kalendoriuje turi atsirasti FLUXUS diena“
Liepos 20-ąją kauniečiams ir internetui pristatytas naujausias konkurso „Kauno akcentai“ darbas – Jurgio Mačiūno aikštė. Menininkas Naglis Rytis Baltušnikas...
Liepos 6-ąją švęsime ekskursijų festivalyje L6
Praėjusiais metais skambiai debiutavęs vienos dienos ekskursijų festivalis L6 grįžta liepos 6-ąją. Tądien nuo 10 val. iki 16 val....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.