Projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadovė: „Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus“

Vaikystė, bėganti pataisos namuose, yra kiek kitokia. Vis dėlto vien dėl uždarų durų noras žaisti, kurti, būti nevaržomam niekur nedingsta. Apie kūrybinį proveržį, prieš dvejus metus pradėjusį keisti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų gyventojų dabartį ir ateitį, kalbėjomės su projekto „(ne) LAISVAS menas“ vadove dr. Ingrida Veliute.

Papasakokite apie projekto „(ne) LAISVAS menas“ idėją, tikslus.

Pažintis su Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriumi-pataisos namais buvo visiškai spontaniška: profesorius Rolandas Rimkūnas atsitiktinai pasiteiravo, ar nenorėčiau aplankyti kalėjimo. Apsisprendimui laiko nebuvo, tad per daug nesvarstydama tiesiog sutikau vykti. Aplankius šią įstaigą, neliko abejonių dėl nepilnamečių kalinių meninės veiklos poreikio – džiaugsmo, vilties kibirkštėlės, sužibusios vaiko akyse pasiūlius naują užsiėmimą, po pirmojo susitikimo nebedavė man ramybės.

Pradėdami projektą „(ne) LAISVAS menas“, galvojome tik apie tam tikrus minimalius praktinius mokymus: spaudos ant marškinėlių, tatuiruočių, knygrišybos. Šiemet numatėme kur kas didesnius tikslus.

Visi Lietuvoje ruošiasi valstybės šimtmečio minėjimui. Bet ar tikrai visi? Mūsų komandos nuomone, kiekvienas pilietis turi teisę prisidėti prie šios valstybinės šventės. Todėl šiais metais mūsų pasirinkta projekto tema – „Aš – savo valstybės herojus“. Kartu su profesionaliais menininkais, jaunimu iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų bei Kauno jėzuitų gimnazijos auklėtiniais esame pasiryžę sukurti profesionalią animaciją (premjera planuojama Prevencijos dienų metu Kauno jėzuitų gimnazijoje). Šiam sumanymui įgyvendinti svarbiausia projekto dalyvius išmokyti bent minimalių darbo su vaizdo kūrimo ir redagavimo programomis įgūdžių. Jeigu menas bent kiek padės sumažinti socialinę atskirtį – būsime pasiekę savo tikslus.

Projekto archyvo nuotr.

Projekto archyvo nuotr.

Koks vaidmuo įgyvendinant šį projektą tenka Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafikos katedrai, Kauno jėzuitų gimnazijai?

Grafikos katedros darbuotojai su katedros vedėju Vaidu Naginioniu priešakyje yra pagrindinis šio projekto „variklis“. Visą pavasarį šioje katedroje susitikdavome su Kauno jėzuitų gimnazijos tarptautinio bakalaureato moksleivėmis, dalijomės pareigomis: kas paskelbs informaciją socialiniuose tinkluose, kas fotografuos, prisidės prie aprašymų, vėliau – prie animacijos kūrimo, Zin‘o sudarymo ir t. t. Gimnazistė Augustė Nomeikaitė jau yra kūrusi trumpametražį filmą „Repetita“, todėl animacijos kūrimas vykdant projektą „(ne) LAISVAS menas“ jai taps naudinga patirtimi prieš išsvajotas režisūros studijas.

Projekto senbuvių tikslas yra išlaikyti šiltą, darbingą atmosferą, įrodyti, kad skirtinga socialinė patirtis netrukdo kūrybiškumui ir komandinei veiklai. Šiaip ar taip, visi projekto dalyviai yra labai svarbūs ir turi gausybę veiklos.

Su kokia vaikyste susidūrėte apsilankiusi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose?

Auginu du sūnus, stengiuosi, kad jie užsiimtų mėgstama veikla, būtų laimingi. Taigi, išvydus smalsius klegančius paauglius už grotuotų durų, prireikė ne vienos dienos, kol pavyko susitaikyti su šiuo atmintyje įstrigusiu vaizdu. Tai buvo viena iš paskatų grįžti ir parodyti šiems jauniems žmonėms kažką naujo: išpurkšti ant sienų jų pačių sukurtus superherojus, nešioti maišelius su kaukolėmis ir užrašais „Daugiau nebenusikalsk“ ir t. t. Manau, kad panašiai pasijunta visi projekto menininkai. Iš pradžių – nerimas, o paskui noras sugrįžti.

Iš tiesų, Kauno pataisos namuose dirbantys žmonės yra ne tik savo srities specialistai, bet ir išskirtinės asmenybės: Edita Simonavičiūtė, Almantas Atkočaitis, Vytautas Lamauskas ir daugelis kitų rūpinasi, kad vaikystė ten būtų šviesesnė. Tuo tarpu mes esame tarsi instrumentas tam pasiekti. Meninė veikla – gaivaus oro gurkšnis tiems jaunuoliams. Su pataisos namų darbuotojais kruopščiai deriname visus bendrus užsiėmimus, jų eigą, darbo priemones – kol kas dar nebuvo atmesta nė viena mūsų sugalvota idėja. Visiems darbuotojams labai norisi, kad auklėtinių vaikystė turėtų daugiau spalvų.

Projekto archyvo nuotr.

Projekto archyvo nuotr.

Ar pataisos namų auklėtiniai palankiai sutiko šią iniciatyvą?

Šie užsiėmimai tikrai nėra ir negali būti prievolė. Jaunimas iš pataisos namų ir Kauno jėzuitų gimnazijos prisijungė prie mūsų savanoriškai, todėl jokio pasipriešinimo iš jų pusės nejutome. Motyvacija bendradarbiauti ypač padidėjo po to, kai praėjusiais metais buvo atspausti jų pačių sukurti grafikos darbai, parengta ir atidaryta paroda. Prieš savaitę Grafikos katedros dėstytojas doc. Aurimas Švedas, jaunuoliams pasakodamas apie animacijos meną, taikliai pažymėjo, jog kiekvienas gali piešti, o komandinis darbas tą piešinį pajėgus „išjudinti“ – tuo remiamės šiais metais kurdami animaciją. Tokių menininkų kaip Rolandas Rimkūnas, Tadas Vosylius, Gintaras Česonis, Toma Šilinaitė, Inga Navickaitė ir kitų dėka jaunimas įgis tam tikrų praktinių žinių, darbo su įvairiomis programomis pagrindų. Tikiuosi, kad bendravimas su žmonėmis, sutiktais įgyvendinant minėtą projektą, padės dalyviams rasti prasmingesnį kelią ir lengviau integruotis į visuomenę. O tam labai svarbu idėjos ir kūrybiškumas.

Kokių netikėtumų patyrėte dirbdama prie šio projekto?

Jau beveik dešimt metų dėstau ir seniai neturiu viešo kalbėjimo baimės, tačiau praėjusių metų diskusijos moderavimas, pristatant projekto „ne (LAISVAS) menas“ rezultatus, buvo tikras iššūkis – reikėjo apgalvoti kiekvieną žodį. Tai, kas mums yra savaime suprantama: pavedžioti šunį, įsijungti Facebook, susitikti su draugais – nuteistiems paaugliams yra prarasta galimybė. Neįžeisti ir neužgauti kalbant apie jų gyvenimą yra labai sudėtinga, bet įmanoma.

Ką naujo asmeniškai išmokote, supratote bendraudama su projekto dalyviais?

Esu pakankami tolerantiška – tarptautiniuose projektuose yra tekę dirbti su neįgaliais ir turinčiais priklausomybių žmonėmis. Skirtumas tas, kad pataisos namuose nėra atsitiktinių gyventojų. Per tuos vaikus kažkas kažką yra praradęs – daiktus, sveikatą ar net gyvybę. Tačiau šie paaugliai yra pilnaverčiai žmonės ir mūsų valstybės piliečiai. Todėl dirbdama prie šio projekto supratau, kad turiu išmokti toleruoti minėtą praradimo aspektą, turiu stengtis, kad auklėtinių padėtis keistųsi.

Kokia „(ne) Laisvo meno“ iniciatyvos ateitis?

Šiuo metu yra pats projekto įgyvendinimo įkarštis, tad dar neturėjome laiko pagalvoti apie tolimą ateitį. Turbūt pastebėjote, kad projekto pavadinime dominuoja žodis „LAISVAS“ – kaip tik todėl manau, jog didėjanti kūrybinė komanda turės genialių minčių. Jeigu sėkmingai užbaigsime animacinį filmą (esu tikra, kad taip ir bus), tai 2018 m. labai norėtume nuvažiuoti į kitas Lietuvos mokyklas, jaunimo centrus ir kartu su Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviais papasakoti apie tą kitokią, „grotuotą“ vaikystę, o kartu apie gebėjimą priimti atgal į visuomenę suklupusius žmones. Taip Lietuvos gimtadienį atšvęstume kartu su savitais, bet kūrybiškais valstybės herojais.

Pašnekovę kalbino Julija Račiūnaitė

nelaisvas menas_logo

Projektą finansuoja:
Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Mėnesio tema. Antinis, Antinis, paminklas ir pauzė
Jei už nuopelnus paminklų kūrimo srityje reikėtų kam nors pastatyti paminklą, Kaune dėl šios garbės galėtų varžytis du rimti...
Kaune viešėjęs ekspertas iš JAV: „Siūlau pagalvoti apie tai, kaip kultūra gali padėti verslui tapti sėkmingesniu“
San Franciske gyvenantis ir dirbantis kultūros lauko ekspertas Alan Brown, Kaune viešėjęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kvietimu,...
Mėnesio tema. Gildas Aleksa: „Neužtenka pasakyti: Mes kitokie“
Kurdamas nepatogų teatrą, jaunas režisierius Gildas Aleksa nežaidžia saugiai ir kaskart nuginkluoja neblėstančiu entuziazmu ir viena už kitą ryškesnėmis...
Mėnesio tema. Lėlės kuriamos teatre (ir lovoje)
Kauno valstybinį lėlių teatrą praėjusio šimtmečio viduryje įsteigė dramos aktoriai Stasys Ratkevičius (1917–2010 m.) ir Valerija Gruodytė-Ratkevičienė (1916–2004 m.)....
Mėnesio tema. Antinis, Antinis, paminklas ir pauzė
Jei už nuopelnus paminklų kūrimo srityje reikėtų kam nors pastatyti paminklą, Kaune dėl šios garbės galėtų varžytis du rimti...
Kaune viešėjęs ekspertas iš JAV: „Siūlau pagalvoti apie tai, kaip kultūra gali padėti verslui tapti sėkmingesniu“
San Franciske gyvenantis ir dirbantis kultūros lauko ekspertas Alan Brown, Kaune viešėjęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kvietimu,...
Mėnesio tema. Gildas Aleksa: „Neužtenka pasakyti: Mes kitokie“
Kurdamas nepatogų teatrą, jaunas režisierius Gildas Aleksa nežaidžia saugiai ir kaskart nuginkluoja neblėstančiu entuziazmu ir viena už kitą ryškesnėmis...
Mėnesio tema. Lėlės kuriamos teatre (ir lovoje)
Kauno valstybinį lėlių teatrą praėjusio šimtmečio viduryje įsteigė dramos aktoriai Stasys Ratkevičius (1917–2010 m.) ir Valerija Gruodytė-Ratkevičienė (1916–2004 m.)....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.