Mėnesio tema: Piešinius judinti mokantis Mindaugas Arlinskas

Mindaugas Arlinskas yra labai užimtas žmogus. Jo kompanija „Oro pagalvės“ užsiima reklaminių vaizdo klipų prodiusavimu ir gamyba, dirba su klipų ir filmų (pavyzdžiui, „Emilija iš Laisvės alėjos“) postprodukcija. Visai neseniai Mindaugas su kolegomis pristatė naują gatvės meno projektą „Kekto“, apie kurį plačiau kalbėjome čia.

Dar jis turi dvi dukras – 5 ir 7 metų – ir su jomis važinėjasi po Kauną. Jis – su longboardu, dukros – su paspirtukais. Visi drauge mėgsta sėdėti kavinėse ir stebėti miestą. Be to, Mindaugas tęsia ne kur kitur, o Kaune pradėtas Vladislavo Starevičiaus tradicijas ir užsiima animacija. Ne tik pats užsiima, bet ir užima vaikus. Dažniausiai – ne savo. Apie tai ir kalbamės. 

Mindaugas-13

Ar vesti animacijos dirbtuves vaikams pradėjai dėl to, kad pats esi jaunas tėtis? 

Ne, ne dėl to. Ši veikla prasidėjo dar iki tampant tėčiu. Su iš Kauno kilusiu didžėjumi Mantu Tolpežninku ir kitais draugais prieš kokius 8 metus sostinėje rengėme audiovizualinius vakarėlius „Go Gaga“. Mantas nusprendė, kad reikia ne tik naktinės programos, bet ir veiksmo dieną, tad suorganizavau stop motion animacijos dirbtuves. Man labai patiko! Susirinko įvairių dalyvių, tarp jų ir suaugusių. Lipdėme personažus iš plastilino, tai nebuvo labai patogu, nes galutinio vaizdo reikėdavo palaukti. Palipdai, nufotografuoji… Vaikai, iš karto nematydami rezultato, nuobodžiaudavo. Ilgai svarsčiau, kaip tai pakeisti.

Galiausiai „užsikabinau“ už japoniško prietaiso fenakistoskopo, tokio lyg apskritimo, ant kurio sienelių kas nors nupiešta, su skylute viduryje, per kurią žiūrėdamas matai tuos piešinius besisukančius, – štai ir animacija. Ieškojau būdo, kaip tai perkelti į dirbtuves. Pamačiau reklamą, kurioje piešiniai sukosi ant patefono, tai ir tapo raktu. Padalinau fenakistoskopo apskritimą į 12 dalių, optimaliausią kadrų skaičių, ir bandžiau sukti. Su paprastu naminiu patefonu nepavyko išgauti efekto, skolinausi didžėjinį, viską filmavau, keičiau kadrų skaičių… Galiausiai pavyko. 

Ir kas tada?

Keletą metų šie reikalai snaudė. Buvo darbų, šeimos reikalų… Tuomet inicijavau „Kultūringo kino“ – filmų peržiūrų – ciklą kavinėje „Kultūra“ Kauno paveikslų galerijoje. Dėliodamas programą prisiminiau dirbtuves – pamaniau, kad jos padės pritraukti žmonių. Ir vėl „užsikabinau“! Tuo metu su kolegomis persikraustėme į naują menų inkubatorių A. Mapu gatvėje, senamiestyje, ir ten atsivėrė visos galimybės daryti, ką tik noriu. Erdvė, įranga, simbolinė parama… Dirbtuvės vaikų dienos centruose – irgi inkubatoriaus projektas, aš buvau pakviestas dalyvauti kaip menininkas. Mėnesį važinėjau po Kauno regioną. Galbūt pradėsime panašią iniciatyvą ir Vilniuje, jau yra susidomėjusių institucijų – pavyzdžiui, Martyno Mažvydo biblioteka. Nors man, prisipažinsiu, įdomiausia dirbti su raw auditorija.

Mindaugas-10

Ką tau, kaip kūrėjui, duoda bendravimas su vaikais, kurie iki šiol neturėjo nieko bendro su menu, animacija, galbūt apskritai gyvenimo spalvomis?

Aš pasikraunu. Tai mane labai įkvepia. Tai labai stipru. Nuvažiuoji į dienos centrą, susėda 7–8 metų vaikai, kurių veidus jau vagoja randai, jie jaučiasi ir yra daug labiau suaugę nei, tarkim, mano dukros. Jie iškart pasako, kad nieko nepieš ir nedarys. Tuomet kūryba tampa iššūkiu – turiu rasti būdą jiems sudominti, tobulinti savo bendravimo įgūdžius. Kai tai pavyksta man, ir vaikui pavyksta sukurti kažką savito – tada emocijos apima labai stiprios.

Ar po dirbtuvių palaikai su vaikais ryšį, domiesi, kaip jiems sekasi?

Po kurio laiko greičiausiai vėl visus aplankysiu. Per dirbtuves jie kūrė trumpo metro filmus. Labai trumpo! Animavo pavadinimą, kūrė dvi filmo scenas. Neslėpsiu – dominavo ugnies, šaudymosi vaizdai. Mokėsi montuoti. Stambus, tolimas planas, judesys. Kaip nupiešti vandenį. Galiausiai nupiešė pabaigos titrus – savo vardą. Po dirbtuvių baigsiu kurti kiekvieno vaiko filmuką ir važiuosiu visų aplankyti bei parodyti rezultatų. 

Įdomu, ar mokeisi, kaip bendrauti su vaikais?

Ne, rėmiausi nuojauta. Na, gerai, stepžukėje esu baigęs tris kursus dailės pedagogikos. Bet studijose su vaikais praktikos neturėjau. Dabar kliaujuosi nuojauta. Pažiūrėk į mane: kepurė, tatuiruotės, – jiems tai patinka, atrodau savas. Bendraujam kaip draugai, nors iš tiesų mokau juos techninių dalykų. Jei ateičiau su kostiumu ir kaklaraiščiu, skaityčiau iš knygelės, manau, tokio efekto nebūtų.

Iš tų vaikų gali išaugti menininkai?

Šimtu procentų. Kai vaikas ima piešti ir jam pavyksta, nepasakytum, ar jis atėjo į dienos centrą, ar mokosi menų mokykloje. Va, Šančių dienos centre viena mergaitė, gal aštuonmetė, atsikalbinėjo, kol sutariau, kad jei pieš per šį užsiėmimą, kitus du galės nepiešti. Ji nupiešė stiklinę, kurios viduje iš čiaupo tekėjo vanduo, galiausiai pasruvęs per kraštus. Bliamba, pagalvojau! Kosmosas!

Meno kalba paprasčiausia su vaikais kalbėti?

Aš manau, kad taip. Ypač tokia, kai gali ir nekalbantį, užsispyrusį, piktą vaiką palenkti. Tokių daug. Faina, kad jie mane pradeda kopijuoti! Dainavos rajone dienos centre atėjau į antrą užsiėmimą, visi buvo rankas išsipaišę. Sakė: žiek, Mindaugai!

Mindaugas-14

Ar tave, kaip tėtį, keičia bendravimas su vaikais, kurie nėra tokie laimingi šiuo klausimu? Gal grįžęs namo savo dukroms tampi geresnis, o gal kaip tik griežtesnis?

Na, mano dukros ir taip gauna labai daug dėmesio. Jos ir piešia, ir fotografuoja. Eina į puikų darželį, lanko muziejus – pilnos įspūdžių. Kartą privačias animacijos dirbtuves surengiau joms namuose. Kažkaip… Maniškėms tai atrodė labiau juokas nei rimtas užsiėmimas. O grįžęs namo iš kitų dirbtuvių dažniausiai suprantu, kad mano vaikai iš tiesų ne tokie išdykę, kaip paprastai manau. Geri vaikai, klauso tėčio! 

Galbūt jau yra tavo veiklos įkvėptų bičiulių, bandančių užsiimti kuo nors panašiu?

Vienas draugas, irgi tėtis, dirbantis kūrybos direktoriumi reklamos agentūroje, jau bando. Anot jo, dirbtuvės yra, visų pirma, būdas savo paties vaikui parodyti, ką veiki darbe. O kiti bičiuliai visuomet palaiko. Didžėjai atvažiuoja pagroti, parodo savo techniką vaikams ir panašiai. 

Supratau, kad dar neišsiaiškinome, kaip tavo gyvenime atsirado animacija?! Ar šis pomėgis susijęs su vidžėjaus, vaizdo projekcijų kūrėjo, karjera?

Vaikystėje labiausiai mėgau plastilininius animacinius filmus! Jau daug vėliau Karalius iš tuometinio DJ kolektyvo „RyRalio“ užrodė čekų animatorių Janą Švankmajerį, kuris paliko neišdildomą įspūdį. 

Reikėtų paminėti vidžėjų kompaniją „Rüt Rüt“, ypač Emanuelį Ryklį, šiandien garsėjantį savo kavos menu. Labai patikdavo jų kurti koliažai, pats ėmiau tokius daryti – neslepiu, tikrai! Kaip vidžėjui man daug įtakos turėjo Chrisas Cunninghamas, dirbęs su tokiu atlikėju kaip Aphex Twin. Pačiam smagiausia būdavo vidžėjinti drum’n’bass’o, techno renginiuose. 

O animacijos pradininkas Vladislavas Starevičius, pradėjęs kurti Kaune?

O, labai! Pirmame „Kultūringo kino“ seanse rodžiau Donato Ulvydo dokumentinį filmą apie jį „Vabzdžių dresuotojas“. Manau, Kaune jis dar nepakankamai atrastas. Galbūt reikės ką nors šiuo klausimu nuveikti.

Kotryna Lingienė
Artūro Bulotos nuotr.
Interviu publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2017 m. liepos nr. rubrikoje „Mėnesio tema“

Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
Mėnesio tema. Izoliaciją ardantis Kamerinis
Šiemet sukanka 40 metų nuo tada, kai Kauno miesto kameriniame teatre, 1976-aisiais užgimusiame kaip Stanislovo Rubinovo Jaunimo muzikinė studija,...
Laida „Stop juosta“ stabdo akimirkas
Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana...
Pažaislis. Turistas vienuolyne
Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje. Nuo...
Aviaturistai, arba giedras dangus virš Aleksoto
Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.