Pasitikite: Kekto, arba idėjos, plaukiojančios Kauno vandenyse

Gali metų metus rašyti paraiškas, ieškoti įkvėpimo, formuoti komandas ir kelti tikslus. O gali tiesiog susėsti kavinėje ir jau po kelių savaičių kviesti į naujo mitinio herojaus sutiktuves. Būtent taip nutiko kūrėjams Tadui „Plūgui“ Vincaičiui, Mindaugui Arlinskui ir Kristinai Lisauskei. Susutikę Kauno paveikslų galerijoje veikiančioje kavinėje „Kultūra“ jie netikėtai apsimainė skirtingomis, tačiau idėjiškai artimomis mintimis ir, užuot išsiskirstę kiekvienas dirbti savo darbų, ėmė ir tas mintis suvienijo. Sulaukus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ palaikymo užgimė naujas gatvės meno personažas – Kekto. Miestui jis čia pat, prie Kauno paveikslų galerijos, prisistatys jau liepos 15-ąją, šeštadienį. O kol kas sėdime su Kristina, Tadu ir Mindaugu toje pačioje „Kultūroje“ ir aiškinamės, kas nutiko.

Tadas, Kristina ir Mindaugas

Tadas, Kristina ir Mindaugas

Tadas: Na, kas nutiko, kas nutiko – tiesiog aš gyvenu Petrašiūnuose ir dažnai einu pasivaikščioti prie Kauno marių. Vis nužiūrėdavau HES’ą, kurio plokštumos man pasirodė labai patrauklios kokiam nors piešiniui. Marios pasufleravo, kad tai turėtų būti koks nors vandens gyvis. Idėją kurį laiką brandinau, o išgirdęs, kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ narys Rytis Zemkauskas kalba apie žvėries mito sukūrimą kaip vieną KEKS’o programos dalių, supratau, kad reikia kuo greičiau paleisti mintį viešumon. Na, kad nesakytų vėliau, jog čia Plūgas tiesiog nusikopijavo idėją.

Mindaugas: Aš jau ne pirmus metus „Kultūroje“ rengiu „Kultūringo kino“ seansus. Neseniai Imantas Kaseta padėjo gauti leidimą viešai rodyti labai įdomų režisieriaus Kuba Goździewicz dokumentinį filmą „Rurales“ apie lenkų gatvės meno kūrėjus, važinėjančius po šalies provinciją, gerai leidžiančius laiką ir daug piešiančius. Apie tai ir papasakojau čia pat kavinėje prisėdusiam Plūgui, nes norėjau, kad jis prieš seansą nupieštų kokį nors darbą. Taip sutapo, kad greta sėdėjo ir Kristina su vyru. Plūgas parodė eskizus, ir jau po geros valandėlės buvome apmąstę visą gatvės meno gyvūno, tuomet dar neturėjusio vardo, idėją.

Kristina: Kekto pasirodys ne tik prie Kauno paveikslų galerijos. Kaip Plūgas jau minėjo, esame nužiūrėję jam vietą prie HES’o. Juk Kauno marios sukurtos užliejus čia buvusius kaimus, tad vandens gyvio čiuptuvas drauge ir pasakos vietos istoriją, privers čia besilankančius ja pasidomėti. Bus tiesiog įdomiau!

Mindaugas: Dar, greičiausiai, Kekto įkurdinsime ir mums savo bendrystės idėjomis labai artimo kauniečio Vytenio Jako „Kiemo galerijoje“. Taip, mūsų personažas – vandens gyvūnas, bet juk galerijoje stovi nemažai dėmesio susilaukusi vonia, tad vanduo niekur nedingsta!

Vadinasi, personažas padės atkreipti dėmesį į aktualias, gal net problemines Kauno vietas?

Mindaugas: Taip! Kekto nebus „šiaip sau“ personažas. Jis visuomet atsiras ten, kur yra apie ką padiskutuoti. Tai personažas, kuriam rūpi tai, kuo gyvena Kaunas, čia vykstantys meno, kultūros, paveldo procesai. Apie juos Kekto kalba savo kalba.

Kaip į idėją reagavo Kauno paveikslų galerijos, M. K. Čiurlionio nacionalinio dailės muziejaus kolektyvai?

Kristina: Teigiamai! Iš pradžių jiems rodėme „nuosaikesnį“ piešinio variantą, bet išsikalbėjus paaiškėjo, kad visų lūkesčiai ir vizijos dėl to, kaip gali atrodyti Kaunas ir kaip jame galima jaustis, sutampa. Dėl to labai smagu, nors ir netikėta. Buvome nuoširdžiai pasiruošę susitikimui, matyt, kolektyvas pajautė, kad ne šiaip sau papaišyti nusprendėm.

Mindaugas: Derinant piešinio reikalus su atsakingomis institucijomis reikalai pasisuko ir link „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos – girdėjome nuogastavimų, kad idėja per daug artima Plūgo jau minėtam R. Zemkausko projektui. Tad susitikome pakalbėti ir su KEKS’o komanda – ilgai netrukome, Kekto jau tapo programos dalimi. Neslėpsim, šis sprendimas turėjo įtakos personažo vardui.

Kekto vizualizacija / Plūgas

Kekto vizualizacija / Plūgas

Ar Kekto gyvens tik Kaune?

Plūgas: Nebūtinai, kodėl gi, juk vandens visur yra. Galėtume su juo pakeliauti, gal net bendradarbiauti su kitais menininkais. Matysime, idėja neturi suplanuoto finišo.

Gatvės menas ir legalumas, viešumas – diskutuotina simbiozė. Plūgai, kaip ne vienerius metus Kauno ir kitų miestų sienas marginantis žmogus, ką apie tai manai?

Plūgas: Asmeniškai manau, kad gatvės meno festivaliai yra snobizmo viršūnė. Aišku, tai, ką dabar veikiame, jau nebėra gatvės menas. Jo ideologija neatsiejama nuo pogrindžio, prieštaravimo. Save vadinu legalių sienų piešinių autoriumi. Gerą terminą nugirdau Lenkijoje – neofreskos. Taiklu.

Kaip jautiesi, kai tavo darbus pakoreguoja kolegos, priešininkai ar kitos stichijos?

Manau, tai visiškai normalu. Pats nelendu prie tokių autoritetų, kaip, tarkime, Os Gemeos, kurių darbas puošia Kauno paveikslų galeriją. Bet jei kažkas taip daro, matyt, jiems šie menininkai nėra autoritetai. Gatvė yra labai tolerantiška.

Mindaugas: Plūgai, juk pats baiminaisi, kad čia, prie galerijos, Kekto visi numindžios. Bet man atrodo, kad tai nėra blogai. Toks gyvenimas.

Šeštadienį Kauno paveikslų galerijos terasoje Plūgui darbuojantis gros muzika ir vyks animacijos dirbtuvės. Visiems pasisveikinus su Kekto – „Kultūringo kino“ seansas. Daugiau informacijos feisbuke.

Pokalbis muziejuje: Antonietta Raphaël, arba kaunietiška Italijos ekspresionizmo pradžia
Antonietta Raphaël (1895 – 1975), litvakų kilmės itališkojo ekspresionizmo pradininkė, gimė Kaune, rabino šeimoje. Po tėvo mirties, ankstyvoje paauglystėje,...
Dvidešimt „Meno parko“ metų: „Kažkada juk turi subręsti ir pradėti save vertinti“
1997-ųjų rudenį Arvydas Žalpys, baigęs karjerą Kauno menininkų namuose, prieš keletą metų su bendraminčiais atstatęs paminklą „Žuvusiems už Lietuvos...
Mėnesio tema. Suteikti galimybę Emmai Goldman
Karolina Freino (g. 1978) – Vroclave gyvenanti lenkų menininkė, rugsėjį palikusi pirmąją savo žymę Kaune. Žymė skirta nušviesti čia...
Mėnesio tema. Ar būtume tokie drąsūs kaip Janas Zwartendijkas?
1940-ųjų birželį olandas Janas Zwartendijkas, jau porą metų Kaune vadovavęs bendrovės „Philips“ atstovybei, paskirtas laikinuoju Nyderlandų karalystės, tuomet jau...
Pokalbis muziejuje: Antonietta Raphaël, arba kaunietiška Italijos ekspresionizmo pradžia
Antonietta Raphaël (1895 – 1975), litvakų kilmės itališkojo ekspresionizmo pradininkė, gimė Kaune, rabino šeimoje. Po tėvo mirties, ankstyvoje paauglystėje,...
Dvidešimt „Meno parko“ metų: „Kažkada juk turi subręsti ir pradėti save vertinti“
1997-ųjų rudenį Arvydas Žalpys, baigęs karjerą Kauno menininkų namuose, prieš keletą metų su bendraminčiais atstatęs paminklą „Žuvusiems už Lietuvos...
Mėnesio tema. Suteikti galimybę Emmai Goldman
Karolina Freino (g. 1978) – Vroclave gyvenanti lenkų menininkė, rugsėjį palikusi pirmąją savo žymę Kaune. Žymė skirta nušviesti čia...
Mėnesio tema. Ar būtume tokie drąsūs kaip Janas Zwartendijkas?
1940-ųjų birželį olandas Janas Zwartendijkas, jau porą metų Kaune vadovavęs bendrovės „Philips“ atstovybei, paskirtas laikinuoju Nyderlandų karalystės, tuomet jau...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia
Bendradarbiai
Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Kipras Šumskas, Tautė Bernotaitė, Ana Čižauskienė, Virginija Vitkienė, Donatas Stankevičius, Teodoras Biliūnas, Dainius Ščiuka, Rokas Sutkaitis ir kiti.